Valerijus Petrovičius neplanavo vykti į sanatoriją, bet išvyko su žmona vietoj jos draugės, kuri dėl susiklosčiusių aplinkybių pakeitė savo planus. Per 10 sanatorinės programos dienų jis pasiekė nuostabių rezultatų!
Jis buvo aukštas ir stambus vyras šviesiais garbanotais plaukais. Kai atsisėdo, su nerimu pažvelgiau į plastikinės kėdės kojeles, kurios sulinko nuo jo svorio. Anksčiau Valerijus Petrovičius buvo kariškis, kandidatas į imtynių sporto meistrus. Tačiau išėjęs į pensiją, greitai priaugo svorio ir netrukus susirgo cukriniu diabetu. Dabar jis kiekvieną dieną turėjo gerti tabletes, kad kontroliuotų cukraus kiekį. Palaipsniui atsirado kepenų veiklos sutrikimai, dusulys, kojų pirštų galiukų tirpimo jausmas. Apžiūrėjęs vyrą, pateikiau jam rekomendacijas:
-Turėsite bendrą vaikščiojimo režimą, stenkitės su visais eiti pasivaikščioti ilguoju maršrutu. Mūsų maistas tik augalinis, bet jums bus išskirtinis. Kai kuriuos patiekalus virėjas jums pakeis.
– O, mane jau perspėjo,- šypsodamasis atsakė jis. – 10 dienų pakentėsiu, valgysiu jūsų žolę. Manau, badu nemirsiu.
– Gerai,- tariau. – Mes valgome tris kartus per dieną, bet jums būtų geriau nevakarieniauti, o vietoj vakarienės išgerti linų sėmenų antpilo.
Tą akimirką vyras nustojo šypsotis, akys išsiplėtė. Matydamas jo reakciją, paaiškinau, kad tai tik rekomendacija ir, kad jis vakarieniauti gali. Bet būtų geriau, jei jis palaipsniui vakarienės atsisakytų. Valerijus Petrovičius truputį nusiramino, o tada pakalbėjome apie kitus paskyrimus. Mūsų pokalbio pabaigoje pasakiau:
– Prisiminkite, kad jūsų gydymo sėkmė didžiąja dalimi priklauso nuo dietos ir fizinio aktyvumo. Salėje skaitysime paskaitas įvairiomis temomis, būtinai ateikite paklausyti cukrinio diabeto temą.
Praėjo kelios dienos, mūsų svečias priprato prie naujos mitybos ir režimo. Buvo akivaizdu, kad jam pas mus patinka. Ypač nuoširdžiai Valerijus Petrovičius ėmėsi fizinio aktyvumo, stengdamasis vaikščioti kuo daugiau, nors pradžioje buvo sunku. Netrukus jo būsena pradėjo keistis. Cukraus kiekis kraujyje iš pradžių buvo apie 10 mmol/l, bet jau po savaitės tapo normalus. Palaipsniui pradėjome mažinti vaistų nuo diabeto dozę, cukraus kiekis kraujyje ir toliau išliko normos ribose. Tada visiškai nebevartojo tablečių, o cukrus liko tame pačiame lygyje. Organizmas atstatė gebėjimą efektyviai pasisavinti gliukozę, pagerėjo medžiagų apykaita. Greitai išnyko dusulys, kojų pirštų tirpimas ir kai kurios kitos problemos. Galbūt greito rezultato priežastis buvo ta, kad anksčiau vyras sportavo. Tačiau be Dievo įsikišimo mes vis tiek nebūtume turėję tokios sėkmės.
Prisimenu, kartą Valerijus paskambino savo draugams, o šie jo paklausė, kaip jam sekasi. Vyras su humoru atsakė: „Ką galiu jums pasakyti? Trumpai tariant: maitina avižomis ir vaiko, kaip arklį, bet man čia patinka“. Žinoma, mūsų mitybą sudaro ne tik avižos, paprastai ji įvairi ir skani. Nepaisant to, kad Valerijus perėjo prie dviejų valgymų per dieną, nesijautė alkanas. Jo organizmas gavo visas reikalingas medžiagas.
Atsisveikinimo vakarą Valerijus dalijosi savo džiaugsmu ir pasiektais rezultatais. Be to, jis su žmona pradėjo skaityti Bibliją ir daugiau sužinojo apie Dievą, Jo malonę žmogui.
Autorius: Aleksej Chacinskij, pensiono „Naš dom“ gydytojas
Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/lechenie-saharnogo-diabeta/
