Lėtinės ligos, tokios kaip širdies ligos, vėžys, insultas ir diabetas, kasmet tampa 7–ių iš 10–ties mirčių daugelyje šalių priežastimi ir pareikalauja 75 procentų šalies sveikatos išlaidų. Nors kartais to priežastis būna ekonominiai, socialiniai ir fiziniai veiksniai, tačiau dažniausiai lėtinių ligų ir sveikatos pablogėjimo priežastis yra tabako vartojimas, netinkama mityba, fizinio aktyvumo stoka ir piktnaudžiavimas alkoholiu.
Tai yra FAKTAI. Bet yra ir VILTIS!
Dėmesys prevencijai mūsų šeimose, bažnyčiose, mokyklose ir bendruomenėse ne tik pagerins žmonių sveikatą, bet ir sutaupys daug pinigų. Organizacijos „Amerikos sveikata“ ataskaitoje padaryta išvada, kad investavus 10 dolerių vienam asmeniui per metus į skatinančias sveikesnį gyvenimo būdą, patikrintas programas bendruomenėms, po 5 metų šalis kasmet galėtų sutaupyti daugiau nei 16 mlrd dolerių. Taigi, gyvenkime ilgiau ir sveikiau; ir sutaupykime šiek tiek pinigų.
Amerikos širdies asociacija nustatė, kad cukrumi saldinti gėrimai tai pagrindinis pridėtinio cukraus šaltinis šiandieninėje mityboje, prisidedantis prie nutukimo pandemijos. Dar saldinti gėrimai susiję su atsparumu insulinui, sutrikusia B limfocitų funkcija ir pilvo riebalais – metabolinio sindromo ir 2 tipo diabeto pirmtakais. Be to, naujausi tyrimai parodė, kad šie gėrimai skatina uždegiminius procesùs, kurie didina aterosklerozės, aterosklerotinių plokštelių, trombozės ir širdies priepuolio bei insulto riziką.
Tai yra faktai. Bet yra viltis!
Dievas padovanojo mums tobulą gėrimą, kuris neskatina svorio padidėjimo ar lėtinių ligų. Vanduo. Jame nėra kalorijų ar priedų, jis plačiai prieinamas, nebrangus ir apskritai saugus. Taigi padarykite paslaugą savo sveikatai. Įsipilkite sau didelę stiklinę tobulo Dievo gėrimo!
Savanorius koordinuojančių organizacijų duomenimis, Lietuvoje daugėja tiek teigiamai vertinančių savanorišką darbą, tiek įsitraukiančių į tokias veiklas. Net 87 proc. lietuvių mano, kad savanorystė yra gerbtina veikla, kuri labai naudinga visuomenei. Skaičiuojama, kad mūsų šalyje savanoriauja jau daugiau nei 20 proc. jaunų žmonių. Vis dar dažniausiai savanorystę renkasi 17-30 metų jaunimas, tačiau neatlyginta veikla sparčiai populiarėja ir tarp vyresnių žmonių. Ir tai puiku, nes pagalba kitiems žmonėms ne tik pagerina jūsų nuotaiką, bet gali pagerinti ir jūsų sveikatą.
Kuo gi savanorystė NAUDINGA?
1. SUMAŽINA streso lygį. Net patys geranoriškiausi žmonės patiria stresą namuose ar darbe. Dvejuose 2015 metais paskelbtuose tyrimuose, nustatyta, kad pagalba kitiems gali palengvinti kasdieninio streso poveikį jūsų fizinei sveikatai.
2. ATSISAKOMA vartoti alkoholį ir narkotikus. 2015 metais Oksfordo katalogas paskelbė apklausą apie prosocialų (prigimtinį gebėjimą padėti) elgesį, kuri parodė, kad paaugliai ir studentai, kurie savanoriauja, linkę vengti alkoholio ir narkotikų. Taip pat padidėja suspėjimo lygis.
3. SUMAŽĖJA širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Savanorystė – geras būdas išeiti iš namų ir šiek tiek atsitraukti nuo ekranų. Dėl to gali sumažėti svoris ir cholesterolio kiekis kraujyje. 2013 metais atliktas tyrimas parodė, kad savanoriavę amerikiečiai dešimtokai, turėjo geresnius cholesterolio ir svorio rodiklius nei jų bendraamžiai.
4. PAILGĖJA gyvenimo trukmė. 2013 metais žurnale „Psichologija ir senėjimas“ paskelbtame tyrime nustatyta, kad savanoriška veikla sumažino vyresnio amžiaus žmonių mirtingumą 25%, nepriklausomai nuo to, kokia buvo tiriamųjų sveikata prieš tyrimą.
5. LAIMĖS hormono gamyba. Ar kada nors jūs patyrėte džiaugsmo jausmą, padėdamas kitiems? Daugelis tyrimų rodo, kad savanoriai mažiau linkę į depresiją, turi aukštesnę savivertę, yra funkcionalesni. Vienas iš tyrimų parodė, kad savanoriai, kurie teikė socialinę paramą kitiems žmonėms, galiausiai gavo daugiau nei tie, kurie gavo šią pagalbą.
Taigi, KAS VYKSTA? Tiesiog, kai padedame kitiems, nieko nelaukdami mainais, mūsų smegenys išskiria dopaminą, seratoniną ir kitus hormonus, kurie sukuria vidinį džiaugsmo ir pasitenkinimo jausmą.
KASDIENINĖ PAGALBOS PORCIJA
Harvardo visuomenės sveikatos mokyklos mokslinis bendradarbis Eric. S. Kim, mano, kad tyrimai patvirtina mintį:
Savanorišką veiklą gydytojas turėtų SKIRTI visiems pacientams taip pat dažnai, kaip ir gerai žinomą frazę „Valgykite daugiau daržovių ir daugiau judėkite“.
3. Suglebę raumenys ir priešlaikinis odos senėjimas.
4. Virškinimo sutrikimai: nevirškinimas, rėmuo.
5. Pablogėjusi atmintis, lėtas mąstymas.
6. Plaučių tūrio sumažėjimas.
7. Greitas širdies plakimas, kuris gali išsivystyti į lėtinę širdies ligą.
8. Nepakankamas audinių ir ląstelių aprūpinimas deguonimi, kuris išprovokuoja piktybinių navikų vystymąsi.
Žmonės, kurių gyvenimo būdas sėdimas, pamažu, bet stabiliai ardo savo sveikatą. Griuvimas prasideda iš vidaus, bet naikinančio darbo vaisiai netrukus atsiskleidžia ir išorėje. Ar žinote kas atsitinka automobiliui, stovinčiam šalia namo nenaudojamam? Dažai blunka, variklis neužsiveda, kėbulas surūdija.
Saikingos mankštos programa tai tarsi garantinis kūno aptarnavimas. Ji padės pasirūpinti tuo, kad kiekviena kūno dalis veiktų sklandžiai: širdis, plaučiai, inkstai, kraujagyslės ir visa kita. Klausykite savo kūno – jo kalba labai aiški. Nepraleiskite savo organizmo žodžių pro ausis. Neplaukite pasyviai patogaus gyvenimo vaga! Pasistenkite kasdien mankštinti kūną – norint išlikti sveikam, reikia jūsų ryžto ir atkaklumo.
NĖRA LAIKO?
Daugelis iš jūsų tikriausiai jau nusivylėt: „Bet aš visai neturiu laiko treniruotėms! Ką daryti?“ Paprasčiausias patarimas: keltis pusvalandžiu anksčiau! Kol dar nesate pasiruošę tokiam žygdarbiui, pasinaudokite paprastais patarimais:
Parkuokite automobilį kuo toliau nuo biuro, – pasivaikščiokite daugiau.
Pamiškite liftą – lipkite laiptais!
Pasiimkite pietus su savimi į darbą. Taip sutaupysite savo laiką ir galėsite pasivaikščioti po pietų.
Jei per dieną labai pavargstate, o turite būti geros formos – kvėpuokite! Tegul bus jums taisykle, kas valandą atlikti paprasčiausią kvėpavimo pratimą: atsistokite tiesiai, įkvėpkite giliai per nosį ir visiškai iškvėpkite per burną. Taip kaupiate deguonį. Šis pratimas padeda aiškiau mąstyti ir suteikia žvalumo.
Viena mano pacientė nusistatė sau taisyklę: keturis kartus per savaitę 30 minučių pasivaikščioti sparčiu žingsniu. Per metus ji numetė apie 40 kilogramų. Aš paklausiau apie jos dietą. Paaiškėjo, kad mityboje ji nieko nekeitė.
Vaikščiokite! Jums reikės labai nedaug – specialios avalynės su geru elastingu padu. Atminkite, jūsų tikslas – sveika širdis, kuri plaka rečiau ir dirba galingiau.