Puikus maistas ARTERIJOMS!
Braškės turi ryškią spalvą kuri priklauso nuo pigmentų, vadinamų antocianidinais, kurie yra savo savybėmis panašūs į bioflavonoidus. Kai kuriuose vaisiuose (pvz., braškėse) esantys antocianidinai atlieka galingų antioksidantų vaidmenį. Jie taip pat sumažina cholesterolio sintezę kepenyse.
Remiantis Tuftso universiteto Bostone (JAV) tyrimu, braškės turi galingiausias antioksidacines savybes, o po jų – slyvos, apelsinai ir vynuogės. Antioksidacinį vaisiaus poveikį lemia jo gebėjimas neutralizuoti oksiduojančius laisvuosius radikalus.
Antioksidacines savybes braškės turi pirmiausia dėl Vitamino C, BIOFLAVANOIDŲ ir ANTOCIANIDINO.
Braškes REKOMENDUOJAMA vartoti šiais atvejais:
ATEROSKLEROZĖ: dėl savo antioksidacinių savybių braškės užkerta kelią aterosklerozės vystymuisi. Arterijų sveikata palaikoma taip pat dėl mažo riebalų ir natrio kiekio, bei daug kalio – mineralo, kuris apsaugo nuo hipertenzijos. Reguliarus braškių vartojimas pavasarį ir vasaros pradžioje padeda išvengti aterosklerozės ir sustabdyti tolesnį jos vystymąsi. Braškės turėtų būti įtrauktos į racioną tiems, kuriuos ištiko širdies priepuolis ar krūtinės angina (stenokardija), arba jei kraujas blogai cirkuliuoja smegenų arba kojų arterijose.
ŠLAPIMO RŪGŠTIES PERTEKLIUS: Braškės geras diuretikas ir palengvina šlapimo rūgšties išsiskyrimą su šlapimu dėl savo šarminančio poveikio. Todėl braškes rekomenduojama vartoti sergant podagra ir artritu.
VIDURIŲ UŽKIETĖJIMAS: Dėl didelio tirpaus augalinio pluošto kiekio braškės palengvina žarnyno peristaltiką. Tai taip pat palengvina veninę cirkuliaciją vidaus organų venose, todėl braškės yra naudingos sergant hemorojumi, ascitu (skysčio kaupimasis pilvaplėvės ertmėje) ir kepenų ligomis, tokiomis kaip lėtinis hepatitas ir cirozė.
VĖŽYS: Dėl savo antioksidacinio poveikio.
Be to – braškėse mažai kalorijų (30 kcal / 100 g). Tai mažiau nei melione (35 kcal / 100 g) ar arbūze (32 kcal). Baltymų ir natrio kiekis braškėse taip pat yra labai mažas.
Cukrūs (sacharidai) – vertingiausios braškių maistinės medžiagos. Maistinę vertę taip pat lemia saikingas vitamino C, folatų, kalio ir geležies kiekis, kurie sudaro apie 5% jos svorio.
Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“
