▫ Nuo seniausių laikų vanduo buvo naudojamas ne tik higienos reikmėms. Literatūroje yra nuorodų, kad asirai, babiloniečiai ir žydai naudojo jį medicininiais tikslais. Graikijoje gydymą vandeniu praktikavo Hipokratas (460-377 m. pr. Kr.). Roma taip pat garsėjo viešosiomis maudyklomis, kuriose buvo daug kambarių prausimuisi karštu vandeniu, maudynėms šaltame vandenyje ir poilsiui. Šios maudyklos buvo vadinamos „balneum“, iš ko kilo terminas „balneoterapija“.
👉🏻 Viduramžiais hidroterapijos, kaip ir kitų antikinio pasaulio pasiekimų, raida sustojo. Hidroterapija Europos šalyse atgimė XVIII amžiuje. Jos pradininku laikomas neturtingo vokiečių valstiečio sūnus Vincent Priessnitz (1799-1851). Priessnitz atkreipė dėmesį į vandens savybę atstatyti organizmą. Jis pastebėjo, kad ūkininkai sergantiems arkliams uždėdavo šlapius kompresus ir apklodavo sausomis antklodėmis, kad išprakaituotų. Šie stebėjimai paskatino jį išbandyti šį metodą sau, kai dėl nelaimingo įvykio buvo sunkiai sužalotas. Vincent dėjo šaltus kompresus ant sumušimų, ir per trumpą laiką pasveiko. Tokia sėkmė paskatino jaunuolį išbandyti naują gydymo metodą kaimynams ir tolimų apylinkių gyventojams. Netrukus jis išgarsėjo kaip „vandens gydytojas“, naudojantis vandenį ne tik sumušimams, bet ir vidaus ligoms, tokioms kaip reumatas, artritas, kepenų ir skrandžio ligos, paralyžius, depresija gydyti. Vėliau Priessnitz papildomai taikė ir tinkamą mitybą, šaltinio vandens gėrimą, taip pat rekomendavo sukelti prakaitavimą, įvyniojant kūną į drėgną audinį ir maudantis vonioje. Vincent sulaukė vis didesnės sėkmės, nepaisant to, kad jo praktika kėlė profesionalių gydytojų pavydą ir nesąžiningus kaltinimus. Jo šalininkų ratas vis didėjo, vis daugiau pacientų kreipdavosi į jį pagalbos. 1831 m. Priessnitz gavo oficialų leidimą atidaryti balneologinę gydomąją maudyklą. Nors šioje įstaigoje nebuvo specialios įrangos ir patogių sąlygų, ten buvo sėkmingai gydomi aukštųjų visuomenės sluoksnių žmonės.
👉🏻 Vėliau, kaip „vandens gydytojas” išgarsėjo kunigas Sebastian Kneipp. Būdamas dar labai jaunas susirgo tuo metu pasaulyje gana plačiai paplitusia liga – tuberkulioze. Praradęs viltį, jog daktarai jį gali išgydyti, matydamas, kad tradicinė medicina yra bejėgė, ėmė ieškoti kitų būtų ir priemonių, kurios jam padėtų atgauti gyvybinę energiją ir įveikti tą negailestingą ligą. Jis susidomėjo vandens terapija, pradėjo praktikuoti maudynes šaltame vandenyje – iš pradžių buvo nemalonu, tačiau po procedūros pastebėjo, jog jausdavosi daug žvaliau. Galiausiai po metų buvo pasiektas tikslas – liga buvo įveikta.
Sebastian Kneipp pirmoji knyga „Mano gydymas vandeniu”, išleista 1886 m., sukėlė sensaciją. Ši knyga buvo išversta į 14 kalbų ir išplatinta milijoniniais tiražais. Sebastian Kneipp buvo išsilavinęs kunigas, turėjo parapiją Verishofene (Vokietija), o laisvalaikiu užsiėmė vandens terapija. Jis rėmėsi Priessnitz metodais ir patirtimi bei juos plėtojo. Kneipp pasiekė didelę sėkmę gydant moterų ligas. Be to, jis skirdavo masažus ir šaltus apipylimus, po kurio sekė įvyniojimas. Norint sureguliuoti kraujotaką, Kneipp patarė pėdas laikyti šiltai, rekomendavo „braidymą“ šaltame vandenyje ir kontrastines karšto – šalto vandens vonias. Šiandien Kneipp metodika tai šiuolaikinės vandens fizioterapijos pagrindas.
👉🏻 Įdomu tai, kad ir Šventajame Rašte pateikiami gydymo vandeniu pavyzdžiai. Vienas iš jų užšytas 2-osios Karalių knygos penktame skyriuje. Jame pasakojama apie Naamaną, Sirijos kariuomenės vadą, kuris atėjo pas pranašą Eliziejų su viltimi pasveikti nuo raupsų. „Tad Naamanas atvyko su savo žirgais bei vežimais ir sustojo prie Eliziejaus namų durų. Eliziejus nusiuntė pasiuntinį jam pasakyti: „Eik ir nusimaudyk Jordano upėje septynis kartus; tavo kūnas išgis, ir tu būsi švarus“. “ (2 Karalių 5:9, 10) Nukeliavęs ilgą kelią ir sužinojęs, kad jam reikia įbristi į Jordano upę, Naamanas labai supyko. Bet jo tarnai patarė jam paklausyti Eliziejaus žodžių, dėl ko vėliau jis nesigailėjo. Naamanas įėjo į Jordano vandenis ir pasinėrė vieną, du, tris kartus… Kiekvieną kartą, išnėręs, jis jautė kaip dingsta nuovargis, pyktis, susierzinimas, sugrįžta jėgos ir žvalumas. Ir kai išnėrė septintą kartą, nustebo, kad oda, padengta raupsais ir randais, tapo kaip kūdikio: švari ir švelni. „Tad jis nukeliavo ir pasinėrė septynis kartus Jordano upėje pagal Dievo vyro žodį; jo kūnas tapo kaip mažo berniuko, ir jis pasidarė švarus.“ (2 Karalių 5:14) Nepaisant metodo paprastumo, Naamanas atgavo sveikatą. Žinoma, tai Dievas gydė jį, bet tam naudojo paprastą vandenį.
🧡 Viešpats nori ir mums padėti mūsų negalavimuose. Pasistenkime daugiau sužinoti apie hidroterapiją ir pritaikyti ją savo gyvenime. Tegul neatbaido šio metodo paprastumas, būkime atkaklūs ir nuoseklūs, kad pasiektume sėkmę.
☀️ Būkite sveiki!
Šaltinis: Aleksej Chacinskij „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys”
