Pupelių dešra su agaru

 

Pupelių sausų   –   150 g    (išvirtų apie 520 ml) / gražiau atrodo iš raudonų pupelių

Morka   –   1 maža,    sutarkuoti burokine tarka

Aliejaus   –  3 v. š.    (geriau alyvuogių Extra Virgin)

Krapų   –   1 v. š.    (tinka ir šaldyti ar džiovinti)

Česnako   –   1 – 3 skilt.,    susmulkinkite

Agaro   –   2 – 4  a. š.    (augalinio želatinos pakaitalo)

Druskos   –   pagal skonį

Valgomųjų mielių dribsnių   –   1 – 2 v. š.    (nebūtinai)

Vandens   –   1 stikl. (250 ml)

 

Pupeles užmerkite nakčiai. Ryte vandenį nupilkite ir virkite, kol gerai suminkštės. Virdami pupeles, keletą kartų nupilkite vandenį ir užpilkite šviežiu šaltu.

Morkas patroškinkite keptuvėje su aliejumi ir trupučiu vandens. Kai suminkštės, pridėkite krapus ir dalį česnako. Dar 1 min. patroškinkite.

Į puodą įpilkite 1 stikl. vandens. Jame išmaišykite agarą ir maišydami užvirkite. (Jei į dešros masę dedate mažiau priedų ar norite, kad dešra būtų minkštesnė, agaro dėkite mažiau, pvz.: 2 – 3 a. š.) Palikite truputį atvėsti, bet ne per ilgai, kad nepradėtų stingti.

Į smulkintuvą sudėkite išvirtas pupeles, troškintas morkas, likusį česnaką ir gerai išplakite.

Įpilkite užvirtą pravėsusį agarą, įdėkite druskos ir plakite. Sustabdę smulkintuvą, paragaukite, jei dar reikia, pagal skonį pasūdykite ir išplakite iki vientisos masės.

Kol dar masė šilta, išpilstykite ją į stiklines ar aukštesnius puodelius. Palikite atvėsti ir dėkite į šaldytuvą, kad atšaltų ir sustingtų. Kai sustings, atsargiai išimkite pupelių dešrą iš indo ir ant lentelės su aštriu peiliu supjaustykite riekelėmis. Darykite sumuštinius, skanaus!!!

Dešrą laikykite šaldytuve.

 

Receptą atsispausdinti galite ČIA.

Produktai, kurie padeda sumažinti vėžio riziką

Vaisiai

Vaisiai kartu su daržovėmis – pats efektyviausias priešvėžinis maistas. Atliekami visame pasaulyje moksliniai tyrimai parodė, kad gausiai naudojant daržoves sumažėja vėžio rizika.
• Citrusiniai vaisiai, pavyzdžiui, citrinos, apelsinai ir greipfrutai: Jų priešvėžines greipfrutaisavybes lemia  kombinuotas vitamino C, flavonoidų, limonoidų ir pektino poveikis.
• Slyvos ir obuoliai: Apsaugo nuo gaubtinės žarnos vėžio.
• Ananasai: Padeda išvengti skrandžio vėžio.
• Vynuogės: Medžiagos, esančios vynuogėse, ypač  jų odelėje esantis resveratrolis,  turi priešvėžinių savybių.
 Mėlynės ir kitos uogos, pavyzdžiui, braškėsmėlynės ir serbentai turi braskesdaug antocianinų – galingų antioksidantų, neutralizuojančių kancerogeninį laisvųjų radikalų poveikį.
• Acerolos vyšniosgvajavos ir kivi dėka didelio kiekio vitamino C turi anti-kancerogeninių savybių.

Daržovės

Visos daržovės didesniu ar mažesniu mastu apsaugo nuo vėžio. Didelis provitamino A, vitamino C ir antioksidacinių fitocheminių medžiagų kiekis paaiškina antikancerogenį jų poveikį. Efektyviausios iš jų:
• Burokėliai: Sudėtyje turi priešvėžinių fitochemikalų.
• Morkos: Didelė beta-karotino (provitamino A), kitų karotinoidų ir maistinių skaidulų koncentracija morkose  paaiškina jų priešvėžinį efektą.kopūstas
• Bulvinių šeima (Solanaceae): Ši daržovių šeima, ypač pomidoraibaklažanai ir saldžioji paprika apsaugo nuo vėžio. Manoma, kad bulvinių šeimos priešvėžines savybes lemia dideli beta-karoteno (provitamino A), karotinoidų ir vitamino C kiekiai. Visos šios medžiagos yra stiprūs antioksidantai.
• Česnakiniai (Alliaceae): Visos šios šeimos daržovės, ypač svogūnai ir česnakai, turi flavonoidų ir sulfidų esencijos, apsaugančių nuo vėžio.
• Kryžmažiedžiai (Crucifers): Šios šeimos augalai  turi įvairių sulfidinių fitochemikalų,  kurių priešvėžinis poveikis buvo įrodytas laboratoriniais tyrimais su gyvūnais. Priešvėžinės savybės išlieka ir virtuose augaluose.
Kopūstai, žiediniai kopūstai, brokoliai ir ridikėliai – labiausiai pasižymintys savo priešvėžinėmis savybėmis kryžmažiedžiai.

Nešlifuoti nerafinuoti grūdiniai
rupi duona

Kruopose esančios skaidulos pagreitina judėjimą žarnyne. Maistinės skaidulos taip pat suriša kancerogenines medžiagas virškinimo trakte ir pašalina jas iš organizmo su išmatomis. Grūdai turi fitatų, kurie turi priešvėžinį poveikį, nors jie sumažina geležies ir cinko absorbciją.

Ankštiniai

Visi ankštiniai saugo nuo vėžio, nes savyje turi daug ląstelienos ir priešvėžinių fitonutrinų, pavyzdžiui, fito rūgšties ir fitatų.

Sojų pupelės ir sojos produktai: Sojų pupelės ir sojos produktai, ypač tofu ir sojos pienas, turi daug priešvėžinių fitonutrinų. Efektyviausi iš jų izoflavonai – genisteinas ir daidzeinas, neleidžiantys plėstis krūties ir prostatos vėžiui.

Alyvuogių aliejus

alyvuogiu aliejusTyrimai atlikti Ispanijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose parodė, kad riebalus, naudojamus maiste, keičiant alyvuogių aliejumi, sumažėja krūties vėžio riziką.

Jogurtas

Priešingai nei pieno vartojimas, kuris susijęs su įvairių tipų vėžio atsiradimu, jogurto vartojimas apsaugo nuo šios ligos, ypač nuo krūties vėžio.
Probiotinio jogurto sudėtyje esančios aktyvios kultūros ir pieno rūgštis iš dalies paaiškina jo apsauginį poveikį.
 

Šaltinis: Dr.Jorge D.Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

Baklažanų suktinukai – laiveliai

baklazanu suktinukai - laiveliai

Baklažanas   –   1 didelis
Morkos   –   2 didelės
Česnako   –   2-4 skiltelės
Aliejaus alyvuogių Extra Virgin   –   apie 2-4 v.š.
Pomidorų   –   1-3 vnt.
Citrinos sulčių   –   apie 1-2 v.š.
Petražolių   –   papuošimui

Baklažanus supjaustyti išilgai 0,5 cm storumo riekėmis, pasūdyti ir palikti 20 min. Po to perplauti tekančiu vandeniu. Konditeriniu teptuku plonai patepti aliejumi. Patepus aliejumi, baklažanus išdėlioti ant skardos ir kepti apie 15 min. orkaitėje apie 175° C temp. iki suminkštės.

Morkas sutarkuoti arba supjaustyti šiaudeliais ir patroškinti keptuvėje su aliejumi ir trupučiu vandens, švelniai pasūdyti. Pabaigoje pridėti sutraiškytą česnaką, užkaitinti ir išjungti. Pagal skonį įpilti citrinos sulčių.

Pomidorus supjaustyti 0,5 – 0,7 cm storumo griežinėliais.

Ant iškeptų baklažano riekių tolygiai paskirstyti morkų įdarą ir susukti į ritinuką. Iš šonų galima įkišti garbanotųjų petražolių lapelių. Sumuštinių smeigtuku persmeigti pomidoro griežinėlį kaip „burę“ ir įsmeigti jį į suktinuką per vidurį. Padarėte „laivelį“. Skanaus 🙂

Šventei gražu „laivelius“ sudėti viena kryptimi ant vienspalvės baltos, žydros ar žalios spalvos lėkštės.

Variantas: vietoje morkų įdaro galima pagaminti įdarą iš ryžių su grybais ir svogūnais (tik ryžiai neturi būti birūs).

Receptą atsispausdinti galite ČIA.

Gaminimo akimirkas žiūrėkite čia !

 

Morkos

• Puikus beta karoteno (vitamino A) šaltinis.
• Geras ląstelienos (maistinių skaidulų) ir kalio šaltinis.
• Padeda apsisaugoti nuo vištakumo (nematymo prieblandoje).
• Padeda sumažinti cholesterolio kieki kraujyje ir apsaugoti nuo vėžio.

Morkos yra kilusios iš Afganistano. Jos turi daug beta karoteno – medžiagos, veikiančios kaip antioksidantas, ir kurią organizmas paverčia vitaminu A. Kuo ryškesnė morkų spalva, tuo didesnis šio svarbaus karotenoido kiekis. Viename puodelyje virtų morkų yra 41 kcal, 4 g ląstelienos ir apie 15 mg beta karoteno. Tai daugiau nei 100 % rekomenduojamos vitamino A (nepaprastai reikalingo plaukams, odai, akims, kaulams ir gleivinei) paros normos. Vitaminas A taip pat padeda apsisaugoti nuo infekcijų.
JAV vyriausybės užsakymu atliktame tyrime buvo nustatyta, kad, praėjus tik 3 savaitėms, savanoriams, kurie kasdien suvalgydavo daugiau nei po 1 puodelį morkų, vidutiniškai 11 % sumažėjo cholesterolio kiekis kraujyje. Sumažėjęs cholesterolio kiekis lemia mažesnę širdies ligų riziką. Panašu, kad cholesterolio sumažėjo dėl morkose esančių labai tirpių skaidulų, daugiausia – pektino.

Matymas tamsoje
Morkos neapsaugos ir neišspręs visų regėjimo problemų, trumparegystės ar toliaregiškumo, tačiau vitamino A stoka sukelia aklumą tamsoje, akys negali matyti prietemoje ir tamsoje. Tinklainės lazdelių ląstelėse vitaminas A, jungdamasis su teroteinu opsinu, sudaro rodopsiną, kuris reikalingas regėjimui tamsiu paros metu. Kartą per keletą dienų suvalgę vieną morką gausite pakankamai vitamino A, kuris padės išvengti nematymo prieblandoje, jeigu jį sukėlė vitamino A stoka.

Virtos ar šviežios?
Natūraliai saldžios morkos yra puikus, daug skaidulų ir mažai kalorijų turintis užkandis. Įdomu tai, kad virimas padidina morkų maistinę vertę, nes verdant suyra kietosios ląstelių sienelės, apsaugančios beta karoteną. Kad organizmas geriau įsisavintų beta karoteną, reikalingas nedidelis riebalų kiekis, nes karotenoidai yra vandenyje netirpūs riebalai. Jei į virtas morkas įpilsite truputį aliejaus, organizmas geriau panaudos šias maistines medžiagas. Virtos ir sutrintos morkos yra puikus kūdikio maistelis, nes jos yra natūraliai saldžios ir turi daug maistinių medžiagų.
Morkose yra ir kitokių karotenoidų (tarp jų – alfa karoteno) bei bioflavonoidų. Papildai neteikia tiek naudos kaip pačios morkos.

Morkos naudingos širdžiai
Tyrimai parodė, kad beta karoteno vartojimas didelėmis dozėmis gali sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką maždaug 45 %. Morkos yra vienos gausiausių šio svarbaus karotenoido šaltinių. Tyrimai taip pat atskleidė, kad didelės beta karoteno dozės, vartojamos tabletėmis, nepadeda apsisaugoti nuo širdies ligų.

Šaltinis: Pagal – „Sveikos mitybos vadovas“ Reader´s Digest, Alma littera 2008

Laikraštukas apie sveikatą „Ar žinai“ Nr.10

Sekantis laikraštukas apie sveikatą vyresniems ir suaugusiems – „Ar Žinai“. Šį laikraštuką patogu atsispausdinti ir skaityti, nusiųsti draugui, ar išsisaugoti savo kompiuteryje.

Laikraštuke „Ar žinai“ Nr.10 rasite:

  • Kas gi kaltas dėl mūsų sveikatos problemų;
  • Karšta vonelė kojoms – paprasta ir efektyvu, ypač gydant galvos skausmą;
  • Apie ryškias, saldžias ir labai naudingas morkas;
  • Itališkos „Minestrone“ sriubos receptą.

Ar žinai 8, 2011 (10)– parsisiųsti