Padovanokite sau šypseną!
▫️Įtemptas darbo grafikas mūsų greitame amžiuje prisideda prie teigiamų ir neigiamų stresinių situacijų atsiradimo. Pavyzdžiui, stresą gali sukelti televizoriaus žiūrėjimas, vėlavimas į darbą, naujo automobilio pirkimas, sunkūs santykiai šeimoje, stojimas į universitetą, vedybos. Tačiau gerą nuotaiką svarbu palaikyti visada. Be to, išmintingasis Saliamonas rašė: „Linksma širdis – geras vaistas“ (Patarlių 17:22). Norėdami turėti linksmą širdį ir džiaugsmingą dvasią, turime išsiugdyti gebėjimą susitvarkyti su mus supančiais iššūkiais.
‼Žmonės naudoja daugybę būdų, kaip įveikti stresą, tačiau siūlau išbandyti tik vieną iš jų – NUSIŠYPSOKITE!
👉🏻Tyrimai parodė, kad susiraukiant, naudojate daugiau mimikos raumenų nei šypsodamiesi.
👉🏻Šypsena ir juokas skatina išskirti mūsų smegenis medžiagas – endorfinus, kurie sukelia pasitenkinimo jausmą.
👉🏻Nuoširdi šypsena padidina hormono seratonino, atsakingo už džiaugsmingą ir pakilią dvasią, gamybą.
👉🏻Šypsena – tai priemonė, kuri praskaidrina gyvenimo įvykius ir papuošia kito žmogaus dieną.
👉🏻Kai mes šypsomės, gydome save ir mus supantį pasaulį.
▫️Šypsena – unikali ir patikima priemonė, kurią Viešpats davė žmogui teigiamoms emocijoms išreikšti. Ką bedarytumėte ir kur bebūtumėte, kiekvieną dieną galite suteikti džiaugsmo jus supančiam pasauliui. Nusivylus ar patiriant sunkumus giliai įkvėpkite, pasimelskite ir tada plačiai nusišypsokite. Savo šypsenoje pamatysite Dievo meilę ir, gal būt, išeitį savo problemai.
▫️Ar pajutote kada nors šypsenos galią? Patarlių knygoje 15:13 sakoma: „Laiminga širdis pralinksmina veidą“. Pabandykite prieiti prie veidrodžio ir nusišypsoti – ir jūsų mintys nevalingai prisipildys teigiamų emocijų.
✅ Skleiskite savo šypsenas visur. Tegul jūsų kolegos nuskęsta jūsų šypsenose. Tegul nepažįstamasis tampa tavo draugu tik vienos šypsenos pagalba. Tegul nuo šypsenų tampa sveikesnis jūsų organizmas. Ir galiausiai savo nuoširdžiu džiaugsmu pagerbkite Viešpatį.
Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/podarite-sebe-ulyibku/
Psichinis stabilumas krizės metu (tęsinys – 2 dalis)
Tęsiame vakar pradėtą temą…
4. GYVENKITE PILNAVERTĮ GYVENIMĄ.
Nesustokite. Labiau mylėkite. Palaikykite socialinius ryšius. Dėl savęs ir dėl kitų. Rūpindamiesi kitais, jūs padedate sau.
Daugiau kalbėkite. Kasdien kalbėkitės su žmonėmis, kurie jums kažką reiškia. Jeigu gyvenate vienas, pokalbiams su giminėmis ar draugais panaudokite telefoną ar kompiuterį. Jei gyvenate su kuo nors, skirkite šiek tiek laiko pokalbiams veidas į veidą, akis į akį. Ir prisiminkite: kalbėkite su Dievu, kaip su tėvu, mama, draugu, pagalbininku ir gelbėtoju. Gal būt atėjo laikas gilesniems pokalbiams?
Sukurkite malonią aplinką. Plaukite ne tik rankas. Plaukite veidą, plaukus, kūną, drabužius, indus, grindis. Palaikydami išorinę švarą, geriau jausitės.
Daugiau judėkite. Vaikščiokite bent 30 minučių per dieną. Jeigu negalite išeiti į lauką, atsistokite ir judėkite kas valandą, darykite pratimus. Jeigu jums trūksta įkvėpimo sportuoti uždarose patalpose, galite atrasti daugybę mankštų programų internete.
Leiskite saulei jus sušildyti. Saulė apšviečia ne tik dangų, bet ir protą. Mėgaukitės dienos šviesa kiekvieną dieną, net jei galite pasėdėti tik prie lango.
Gerai maitinkitės. Skirkite laiko pilnavertei mitybai. Kas pasakė, kad negalite puotauti kasdien? Mėgaukitės maistu 2-3 kartus per dieną, geriausia su kuo nors. Neužkandžiaukite. Nuvalykite dulkes nuo kulinarinių knygų ir pabandykite pasigaminti naujų patiekalų. Valgykite daug daržovių, vaisių ir kitų visadalių produktų.
Miegokite pakankamai. Eikite miegoti taip anksti, kad ryte jaustumėtės pailsėję. Jeigu jaučiatės labai pavargę, galite po pietų nusnūsti, bet ne ilgiau kaip 30 minučių.
Dažniau juokitės. Humoras – geras būdas sumažinti skausmą ir nuimti įtampą. Tai suaugusiems skirtas pajuokavimo būdas. Raskite tai, kas jums atrodo juokinga ir pasidalinkite su kuo nors.
Verkite, kai jaučiate būtinybę. Verkimas taip pat geras būdas atsipalaiduoti ir pranešti kitiems apie jūsų kančią. Mes nekaltiname vaikų, kai jie verkia, kai jiems reikia pagalbos ir palaikymo. Taip pat neturėtume kaltinti suaugusiųjų. Būkite gailestingi sau ir kitiems. Visada parodykite gailestingumą.
Nepiktnaudžiaukite*. Nepiktnaudžiaukite televizijos programų žiūrėjimu. Nedirbkite per daug. Neskaitykite daug naujienų. Nepersivalgykite. Nepasiduokite pykčiui ar nusivylimui.
5. GYVENIMAS – NE TIK PANDEMIJA. PRISIMINKITE TAI.
Neleiskite virusui užkrėsti visą jūsų gyvenimą. Gyvenime ir pasaulyje yra daug svarbesnių dalykų už virusą. Būkite dėkingi už viską.
Rūpinkitės kitais. Nesusitelkite visiškai į save ir savo asmeninę padėtį. Šiandien daugeliui žmonių reikia pagalbos. Pagalvokite, kam galėtumėte padėti šeimoje, draugams, kolegoms, bažnyčioje ir visuomenėje. Kiekvieną dieną stenkitės kam nors padėti.
Viskas galėjo būti ir blogiau. Net jei atsitiko kažkas neigiamo, ne viskas prarasta.
6. YRA VILTIS. PRIIMKIT JĄ.
Krizė praeis. Žmonija praeityje patyrė ir išgyveno rimtesnius išbandymus. Ir mes išgyvensim.
Kol yra gyvybė, yra ir viltis. Ir kaip krikščionys mes suprantame, kad net mirtyje turime viltį. Mes galime kentėti, bet nereikia nusivilti. Mes ne vieniši.
Ir mes žinome, kad „mylintiems Dievą… viskas išeina į gera“ (Biblija, laiškas Romiečiams 8:28).
„O dabar šitaip kalba VIEŠPATS, kuris tave sukūrė, Jokūbai, kuris tave padarė, Izraeli: Nebijok, nes Aš išpirkau tave; pašaukiau tave vardu, ir tu esi Mano“ (Pranašo Izaijo knyga 43:1).
„Ar gyvename, Viešpačiui gyvename, ar mirštame, Viešpačiui mirštame. Taigi, ar gyvename , ar mirštame, esame Viešpaties“ (Romiečiams 14:8).
Jeigu pastarosiomis dienomis nerimavote dėl emocinės tuštumos ir nuobodulio, tai aukščiau išsakytų minčių turėtų pakakti, kad rastumėte užsiėmimą ir net patirtumėte laimę.
* Prieš tai tekste skaitėtė: NEPIKTNAUDŽIAUKITE. Tačiau iš tikrųjų yra dalykų kuriais net reikia piktnaudžiauti: „meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė, romumas, susivaldymas. Tokiems dalykams nėra įstatymo“ (Biblija, laiškas Galatams 5: 22-23). Jų gausa saugoma dangiškame lobyne, paruošta išlieti tiems, kurie pasiruošę ją priimti iš visų palaimų Kūrėjo. „Tad ir Aš jums sakau: prašykite ir jums bus duota; ieškokite ir rasite; belskite ir jums bus atidaryta. Kiekvienas, kas prašo, gauna, kas ieško, randa ir beldžiančiam atidaroma“ (Evangelija pagal Luką 11: 9-10). Kiekvieną dieną maldoje dėkokite Dievui už visus gerus dalykus jūsų gyvenime ir apskritai pasaulyje. Atneškite Jam visas savo baimes ir nerimą. Tas, Kuris laiko Visatą Savo rankose, galės pasirūpinti jūsų problemomis ir poreikiais. Atiduokite Jam viską ir įsikibkite į Jo ranką. Tvirtai laikykitės Jo, eidami per viską, kas jūsų laukia, žingsnis po žingsnio ir diena po dienos.
Pandemija sukėlė precedento neturinčią krizę, bet ji sukėlė ir precedento neturinčių galimybių. Galimybę gyventi taip, kaip turėtumėte gyventi: palaikyti santykius su savimi, kitais žmonėmis ir Dievu. Diena po dienos susitelkite į geresnį tarnavimą aplinkiniams žmonėms ir Dievui, todėl, kad tame yra Jo maloninga valia mums.
Autorius: Torben Bergland, medicinos mokslų daktaras, psichiatras
Brangieji, visapusiškai saugokime save ir mums brangius žmones 
.
Straipsnio 1 dalį rasite ČIA.
Psichinis stabilumas krizės metu (1 dalis)
COVID-19 pandemija – “sudėtingiausia krizė po antro pasaulinio karo”. Negalima paneigti šio fakto. Kilo pavojus ne tik mūsų fizinei, bet ir psichinei sveikatai. Kaip galime valdyti savo mintis ir jausmus, kad išgyventume šią krizę ir taptume stipresni? Štai keletas patarimų:
1. TAI KRIZĖ. PRIIMKIT ŠĮ FAKTĄ.
Taip, tai krizė. Ji atėjo pas mus netikėtai. Ji mums gresia netikrumu ir dalykų, kurie mums svarbūs ir brangūs, praradimu. Ši realybė mums primena, kaip viskas gali greitai pasikeisti. Niekada negalime numatyti, ką ruošia ateinanti diena. Tik Dievas gali.
Krizės mąsto sumenkinimas ar perdėjimas nieko gero neduos. Kyla pavojus neįvertinti kilusios krizės pasekmių, bet nieko gero iš to nebus, jeigu taip pat be saiko ją išpūsime. Tegul ji būna tokia, kokia yra, nei didesnė, nei mažesnė, pagal mūsų žinių ir supratimo ribas.
Ženkite po vieną žingsnį. Nėra kelio atgal ir galimybės pabėgti. Žingsnis po žingsnio eikite į nežinomą ateitį. Tačiau atminkite, kad geriau eiti su kuo nors kartu. Jei vienas nukris, kitas galės jį pakelti.
Krizė išryškina mūsų geriausias ir blogiausias savybes. Pasiruoškite pastebėti abi šias apraiškas savyje ir kituose. Būkite kantrūs, malonūs ir užjaučiantys sau ir kitiems.
Krizė gali būti lūžio taškas, tiek į gerąją, tiek į blogąją pusę. Pasistenkite gauti iš jos kiek galima daugiau naudos.
2. NEBUS LENGVA. SUPRASKITE TAI.
Skirtingai nuo košmaro, kuris pažadina mus vidury nakties, šiandienos problema – realybė, su kuria susiduriame kiekvieną dieną. Negalime priversti jos dingti. Esant tokiai situacijai iš savo pusės turime daryti viską, ką galime.
Mes negalime kontroliuoti. Tačiau padarykime viską, ką galime, ir paskatinkim kitus daryti tą patį. Padaryti viską, ką galime, esame pasirengę tada, kai priimame tikrovę tokią, kokia ji yra.
Neigiamos pasekmės neišvengiamos. Nuostoliai. Įtampa. Reikės kažkiek laiko. Tačiau ši krizė gali turėti ir palankių pasekmių.
Daugelis patirs fizinių, psichologinių, socialinių, finansinių, egzistensinių ir dvasinių sunkumų. Nėra prasmės bandyti įtikinti save ir kitus, kad viskas gerai. Tai netiesa. Tačiau pagalbos ir paguodos galime rasti vieni kituose ir Dieve. Atėjo laikas susivienyti.
3. TAI LAIKAS APMĄSTYMAMS.
Atėjo laikas pertraukai. Mes gyvename sparčiai besivystančiame ir trumpalaikiame pasaulyje. Daugelis užsiėmę gamindami arba vartodami beveik kiekvieną laisvą minutę. Toks gyvenimo tempas palieka mažai laiko apmąstymams, jausmų analizei, pokalbiams ir ryšių kūrimui. Pandemija mus “sustabdė” įvairiais apribojimais. Mes ir patys galėtume sulėtinti tempą: numatyti naujas veiklos sritis, mąstyti, užduoti klausimus, atlikti analizę, persvarstyti kai kuriuos dalykus. Nesistenkite griebtis visko, kas po ranka. Kruopščiai viską apgalvokite. Ar gyvenu tokį gyvenimą, kokį noriu gyventi? Kokios yra tikrosios mano gyvenimo vertybės ir prioritetai? Ar mano veiksmai atitinka mano žodžius ir norus? Būtent mūsų veiksmai, o ne žodžiai parodo mūsų nuoširdumą.
Krizei apėmus šalis, galime pastebėti, kad mūsų širdys ir protai prisipildo aplinkybėmis išprovokuotų, apsoliučiai nesusijusių tarpusavy ir audrinančių mūsų sąmonę, minčių: apie praeitį, apie dabartį ir apie ateitį. Mintys, kurios mus gali stebinti; mintys, apie kurių egzistavimą mes net neįtarėme; mintys, kurių jėgos net neįsivaizdavome. Jos gali užlieti mus kaip bangos. Bet mes galime jas kontroliuoti. Šis variantas geresnis nei pirmasis. Tačiau ateinančios bangos negalime numatyti. Jūs turite tam pasiruošti, kad minčių valdymo procesas būtų stiprus ir sklandus, kaip banga.
Autorius: Torben Bergland, medicinos mokslų daktaras, psichiatras
Brangieji, tikiuosi, kad radote Jums asmeniškai aktualių, svarbių minčių 
.
Straipsnio tęsinį – 2 dalį rasite ČIA.
Pagerinkite savo psichinę ir emocinę sveikatą
Psichikos sveikatos problemos dažnesnės nei manome. Dauguma žmonių vis dažniau darbą praleidžia dėl emocinių, o ne fizinių sveikatos problemų.
Gera psichinė sveikata, proto ir kūno ryšio dėka, palaiko ir gerina fizinę sveikatą.
30 metų trukusiame tyrime buvo stebimi 447 optimistiški ir pesimistiški žmonės. Paaiškėjo, kad optimistai gyveno ilgiausiai, o pesimistai mirė anksčiau už visus.
Tyrimų rezultatai patvirtina, jeigu turite teigiamą požiūrį į gyvenimą ir esate kupini vilties, didesnė tikimybė, kad gyvensite geriau, ilgiau ir sveikiau.
Dėkingumas
Dėkingumas tai vienas iš veiksnių, labiausiai susijusių su gera psichine sveikata. Nereikėtų tai kas gyvenime gera laikyti savaime suprantamu dalyku. Dėkingumas parodo, kad vertinate tai, ką turite, vertinate praeities, dabarties palaimas ir tikitės, kad geriausia bus ateityje.
Paprastas padėkos laiško parašymas labiau sumažina depresiją ir padidina laimės jausmą, nei bet kuri kita intervencija, kurias patyrė tyrimo dalyviai.
Ką galite padaryti?
1. Veskite dėkingumo dienoraštį: užrašykite 5 dalykus, už kuriuos esate dėkingas. Iš naujo išgyvenkite laimės jausmus, kuriuos jie jums atnešė.
2. Išmokite džiaugtis akimirka, mėgautis šios dienos džiaugsmais ir galimybėmis.
3. Kasdien mokykitės pamatyti už ką galite padėkoti Dievui.
Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/psihicheskoe-i-emoczionalnoe-zdorove/
