Mityba – Puslapis 21 – Sveikas.info

2021-06-17

BRAŠKĖS – efektyvus ANTIOKSIDANTAS

Puikus maistas ARTERIJOMS!

Braškės turi ryškią spalvą kuri priklauso nuo pigmentų, vadinamų antocianidinais, kurie yra savo savybėmis panašūs į bioflavonoidus. Kai kuriuose vaisiuose (pvz., braškėse) esantys antocianidinai atlieka galingų antioksidantų vaidmenį. Jie taip pat sumažina cholesterolio sintezę kepenyse.

Remiantis Tuftso universiteto Bostone (JAV) tyrimu, braškės turi galingiausias antioksidacines savybes, o po jų – slyvos, apelsinai ir vynuogės. Antioksidacinį vaisiaus poveikį lemia jo gebėjimas neutralizuoti oksiduojančius laisvuosius radikalus.

Antioksidacines savybes braškės turi pirmiausia dėl Vitamino C, BIOFLAVANOIDŲ ir ANTOCIANIDINO.

Braškes REKOMENDUOJAMA vartoti šiais atvejais:

ATEROSKLEROZĖ: dėl savo antioksidacinių savybių braškės užkerta kelią aterosklerozės vystymuisi. Arterijų sveikata palaikoma taip pat dėl mažo riebalų ir natrio kiekio, bei daug kalio – mineralo, kuris apsaugo nuo hipertenzijos. Reguliarus braškių vartojimas pavasarį ir vasaros pradžioje padeda išvengti aterosklerozės ir sustabdyti tolesnį jos vystymąsi. Braškės turėtų būti įtrauktos į racioną tiems, kuriuos ištiko širdies priepuolis ar krūtinės angina (stenokardija), arba jei kraujas blogai cirkuliuoja smegenų arba kojų arterijose.

ŠLAPIMO RŪGŠTIES PERTEKLIUS: Braškės geras diuretikas ir palengvina šlapimo rūgšties išsiskyrimą su šlapimu dėl savo šarminančio poveikio. Todėl braškes rekomenduojama vartoti sergant podagra ir artritu.

VIDURIŲ UŽKIETĖJIMAS: Dėl didelio tirpaus augalinio pluošto kiekio braškės palengvina žarnyno peristaltiką. Tai taip pat palengvina veninę cirkuliaciją vidaus organų venose, todėl braškės yra naudingos sergant hemorojumi, ascitu (skysčio kaupimasis pilvaplėvės ertmėje) ir kepenų ligomis, tokiomis kaip lėtinis hepatitas ir cirozė.

VĖŽYS: Dėl savo antioksidacinio poveikio.

Be to – braškėse mažai kalorijų (30 kcal / 100 g). Tai mažiau nei melione (35 kcal / 100 g) ar arbūze (32 kcal). Baltymų ir natrio kiekis braškėse taip pat yra labai mažas.

Cukrūs (sacharidai) – vertingiausios braškių maistinės medžiagos. Maistinę vertę taip pat lemia saikingas vitamino C, folatų, kalio ir geležies kiekis, kurie sudaro apie 5% jos svorio.

Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

2021-06-16

ŽURNALISTAS keičia PROFESIJĄ

Šį kartą pasidalinsime paskojimu – kaip žurnalistikos studentė tapo sveikos mitybos kavinės bendradarbe.

Sveikos mitybos mada – pastarųjų metų tendencija. Bet, sąžiningai prisipažinsiu, ši tema mane nedomino. Kai žmogus yra jaunas, jis galvoja, kad gali valgyti bet kokius produktus, negalvodamas apie jų naudą ir žalą. Taigi, aš – jauna mergina, studentė – buvau tuo įsitikinusi, bet vieną dieną turėjau pakeisti šią nuomonę.

NETIKĖTAS įsidarbinimas

Susirasti darbą studentei-neakivaizdininkei nėra lengva. Darbdaviai nėra patenkinti tuo, kad keletą mėnesių per metus tu negali dirbti (tai sesija, tai praktika…). Surasti darbą padėjo mamos draugė: „Ar norėtum padirbėti sveikos mitybos kavinėje? Tuo pačiu patirsi kas yra vegetarizmas!“ Variantų turėjau nedaug, praėjau trumpus apmokymus ir tapau barmenu-kasininku kavinėje „Čečevica“ („Lęšiai“).

LAUŽOME sistemą!

Mano galvoje buvo stereotipas, kad maitintis sveikai nėra skanu, bet viskas pasirodė kitaip. Labai nustebau, kai sužinojau, kad teisinga mityba, tai ne tik vaisiai ir daržovės. Pirmas žvilgsnis į vegetariškos kavinės meniu šokiruoja: mėsainiai, šavarma, kotletai – argi visa tai galima paruošti be mėsos? Galima!

Pradėkime nuo lęšių. Nuplautus, išmirkytus lęšius supilame į puodą, išverdame, sumalame mėsmale, įdedame prieskonių – tai faršas mėsainiams.

Antras triukas. Imame sojos sūrį tofu, pasūdome, apkepame ant grotelių ir gauname gabaliukus, kurių skonis panašus į vištienos file. Su jais gaminame šavarmą (kartu su padažu ir šviežiomis daržovėmis susukame į lavašą) arba dedame į „Cezario“ salotas. Beje, sojos produktai naudingi tuo, kad juose yra daug pilnaverčių baltymų ir mažai riebalų.

Stebuklai tęsiasi! Imame tą patį tofu, pabarstome prieskoniais, suvyniojame į Nori (džiovintų jūros daržovių) lapą, dedame į keptuvę ir produktas virsta „žuvimi“. Pagal skonį neatskirsi.

Ir tokie stebuklai vegetariškoje virtuvėje vyksta kasdien, nes patiekalai čia labai įvairūs: meniu daugiau nei dešimt sriubų ir tyrsriubių, kepiniai ir desertai bet kokiam skoniui.

REZULTATAS – akivaizdus!

Po kelių darbo savaičių pradėjau galvoti apie tai, ką aš valgau kasdien. Pradėjau giliau tyrinėti šią temą, susipažinau su naujais produktais. Ir netrukus pajutau pokyčius: atsirado energija, lengvumas, pagražėjo veido oda. Man tapo aišku, kad neteisinga mityba – uždelsto veikimo „bomba“. Praėjus kuriam laikui tai atsilieps jūsų sveikatai. Raukšlės, viršsvoris, nuovargis – visa tai yra netinkamos mitybos pasekmės.

Kavinė išskirtina dar tuo, kad visi darbuotojai – tikintys žmonės, krikščionys. Jie ne tik gamina maistą ir uždirba pinigus, jie supranta savo pašaukimą – dovanoti žmonėms sveikatą. „ Kai Kristus gyveno šioj žemėj, Jis Savo Dievišku prisilietimu ir Žodžiu gydė žmones nuo ligų. Ir šiandien Kristus myli žmones ir rūpinasi jų sveikata. Kad dovanoti jiems gerą savijautą, jis naudoja mūsų rankas, kurios gamina naudingą, kokybišką maistą“, – taip aiškina mūsų darbo prasmę kavinės direktorius. Prieš pradėdami darbą mes meldžiamės ir dėkojame Viešpačiui už naują dieną. Tai suvienija kolektyvą kaip šeimą, visi darbuotojai jautrūs, visada pasiruošę padėti.

Vizitinė kortelė – DARBO GRAFIKAS

Šeštadienį mūsų kavinė visada nedirba. Vadovybė nesigaili dėl prarasto pelno, nes poilsis šabo dieną yra vienas iš Dievo įsakymų, užrašytų Biblijoje (Šventajame Rašte). Čia veikiama pagal principą: „Geriau dirbti šešias dienas per savaitę su Dievo palaiminimu, nei septynias dienas be jo“. Ši taisyklė nenuvilia!

Galbūt, jūsų mieste taip pat yra kavinė ar sveiko maisto parduotuvė, kuri šeštadieniais nedirba. Kaip ji besivadintų, drąsiai užeikite. Čia ne tik gamina maistą, bet ir rūpinasi jūsų sveikata!

Paruošta pagal: https://sokrsokr.net/zhurnalist-meniaet-professiiu/

2021-06-10

Saikingumas valgant turi įtakos imunitetui

Maisto kiekis, patekęs į skrandį, turį įtakos virškinimui, medžiagų apykaitai.

O kaip į maisto kiekį reaguoja imuninė sistema?

Žarnyne yra ypatingi imuninių ląstelių telkiniai – labai svarbus imuninės sistemos barjeras. Žinoma, kad žarnynas užtikrina iki 70% imuniteto efektyvumo.

Kai žmogus persivalgo, visos virškinamojo trakto sistemos jėgos išnaudojamos susidorojimui su papildomu maisto kiekiu. Tuo metu imuninių ląstelių aktyvumas sumažėja. Ne be reikalo, kai sergame, naudinga praleisti 1-2 valgymus.

Nebūtina sulaukti ligos, kad sumažintume krūvį imuninei sistemai. Ir čia saikingumo nauda akivaizdi.

Persivalgant nukenčia kvėpavimo ir kraujotakos sistemos

Perpildytas skrandis spaudžia diafragmą, tai reiškia plaučius ir širdį. Kvėpuoti darosi sunkiau, sumažėja kvėpavimo gilumas, to pasekoje sumažėja deguonies kiekis kraujyje. Iš esmės, persivalgius organizme atsirada deguonies badas. Todėl apima snaudulys ir nieko nesinori daryti.

Kodėl mes persivalgome?

Tam yra keletas priežasčių. Pati svarbiausia – maistas teikia malonumą. Ir tai normalu.

Kodėl mes negalime sustoti laiku, kai gauname tą malonumą? Viena iš priežasčių, kad mes nemokame gauti malonumą iš kitų šaltinių. Be to, mes per daug stresuojam: darbe, namuose, dėl netenkinančių santykių, mažos savivertės. Galiausiai, mums atrodo, kad gyvenimas neteikia džiaugsmo ir norisi, bent kažkuo jį nuspalvinti. Pavyzdžiui, užkąsti. Nes maistas teikia malonumą, galima sakyti, turi antistresinį poveikį.

Ar jūs pastebėjote, kad net pats skaniausias maistas, jeigu jo suvalgome daug, tampa nebeskanus? Organizmas pradeda jam priešintis. Apie tai galima sau priminti, kad nepersivalgytume. Aš, pavyzdžiui, taip ir sakau: “Nori molonumo – suvalgyk nedaug”. O tik persivalgyk ir malonumas virsta nemaloniu jausmu dėl nesusivaldymo ir fizinio diskomforto.

Ir labai svarbu išmokti pasitenkinti paprastais dalykais. Kada jūs paskutinį kartą žiūrėjote į dangų, ne į televizorių? Klausėtės tylos ir paukščių giedojimo, ne naujienų? Kai lekiam per gyvenimą, daug ko nepastebim. Tada mums norisi kažko-tai ryškaus, garsaus, skanaus ir kuo daugiau.

Pamėginkite sulėtinti gyvenimo tempą ir imsite pastebėti, kad perdėtas potraukis maistui silpnėja.

Yra paprasti dalykai, kuriuos galime daryti, kad sumažintume persivalgymo galimybes.

REKOMENDACIJOS, PADEDANČIOS NEPERSIVALGYTI

Svarbu subalansuoti mitybą. Nesubalansuotoje mityboje dažniausiai tūksta baltymų, naudingų riebalų, ląstelienos, taip pat įvairių vitaminų, o tai skatina persivalgymą.
Iš anksto planuokite, ką valgysite. Keletai dienų sudarykite valgiaraštį ir sekite juo. Tai padeda išvengti nenumatyto maisto pertekliaus. Nenaudokite maisto produktų, kurie skatina apetitą, pavyzdžiui, aštrūs prieskoniai, produktai su natrio glutamatu.
Pasitikrinkite mitybos režimą. Jeigu ryte išgeriate tik puodelį arbatos ar kavos su sumuštiniu, o dieną užkandžiaujat, tai vakare, žinoma, labai norėsite valgyti. Suplanuokite gerus pusryčius. Pasiimkite kažką naudingo (džiovintų vaisių, riešutų, pilno grūdo duonos), kad galėtumėte pridėti prie pietų raciono. Tada vakare nebus sunku save kontroliuoti.
Mitybą padarykite reguliaria. Venkite ilgų tarpų tarp valgių. Jie turi būti neilgesni nei 5-6 valandos. Kitaip bus sunku susivaldyti.
Valgykite lėtai. Gerai sukramtykite maistą. Tada lengvai galėsite pastebėti organizmo pasisotinimo signalus.
Pradėkite valgį šviežiais vaisiais ar daržovėmis. Kol juos kramtome, laikas eina. Įdomu, kad smegenims reikia 15-20 minučių, kad pradėtų siųsti pasisotinimo signalus. Todėl tokia valgio pradžia irgi padeda nepersivalgyti.
Dienos bėgyje gerkite pakankamai vandens, tarp valgių ir būtinai 30 minučių iki valgio. Įdomu, kad smegenyse alkio ir troškulio centrai yra šalia. Ir mes galime sumaišyti tuos poreikius. Taip sakant, užvalgyti troškulį. Pakankamas vandens naudojimas padeda suvaldyti apetitą.
Nustatykite savo lėkštės dydį. Yra toks psichologinis efektas: kai lėkštė pripildyta iki kraštų, mes greičiau prisivalgome. Todėl, kad nepersivalgytumėt, imkite nedidelę lėkštę ir pilnai pripildykite. Aplink galima padėti salotų lapus, žalumynus. Taip geriau, negu didelės lėkštės centre gulės tiek pat maisto ir sukurs psichologinį diskomfortą bei nesąmoningą troškimą padidinti porciją.
Gražiai apipavidalinkite lėkštę. Papuoškite ją žalumynais, uogomis, supjaustytais vaisiais ir daržovėmis. Gražiai pateiktas maistas sukuria papildomą pasitenkinimą, kas trukdo persivalgyti.
Nesiblaškykite valgio metu žiūrėdami televizorių ar kompiuterį. Pasistenkite pajusti maisto skonį ir pasimėgauti juo. O jeigu jau turite įprotį valgyti tuo metu kai žiūrite televizorių, geriau pašalinkite viską, kas valgoma iš akiračio. O jeigu vis tik norisi pakramtyti, tai iš anksto pasiruoškite kažką mažai kaloringo: džiovintus obuolius ar kitus nesaldžius džiovintus vaisius, sausainius su puodeliu cikorijos ar žolelių arbatos, didelį obuolį, salotų lėkštę.
Svarbu! Pasitikrinkite, kada einate miegoti. Vėlyvas miegas ir neišsimiegojimas padidina kraujyje hormonų, atsakingų už alkio jausmą, kiekį ir provokuoja persivalgymą.
Pasirinkite mažesnio kaloringumo patiekalus, kai esate svečiuose. Pasistenkite, kad jūsų lėkštė visada būtų pilna, priešingu atveju ją vis papildys. Jeigu pietaujate ten, kur gaminamas didelio kaloringumo maistas, tai iš anksto pasirinkite meniu. Arba pasiimkite maisto iš namų. Ir tegul žygiai į tokias vietas bus reti, ne daugiau vieno karto per savaitę. Reikia daryti pasirinkimą: patogumai ar sveika mityba.
Eidami į parduotuvę, iš anksto sudarykite produktų sąrašą. Eikite į parduotuvę pavalgę. Paprastai alkanas žmogus perka maisto daugiau ir pasirenka nesveikus produktus. Tame tarpe ir tai, ką galima suvalgyti iš karto: ledai, traškučiai, bandelės ir t.t.

Tai paprastos rekomendacijos, kurias galima sėkmingai naudoti, kad valgydami patirtume malonumą, be jausmo, kad ir vėl pilvas nugalėjo.

Būkite sveiki!

Autorius: Natalja Nazarova, gydytoja terapeutė

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/umerennost-v-pitanii-vliyaet-na…/

2021-06-092021-10-08

Sveiki santykiai (Faktai ir viltis) – 3

Neturėdami bendro šeimos valgymo laiko, negalėsite pasiekti geresnės sveikatos ir svorio kontrolės, geresnių tarpusavio santykių, geresnių pažymių. Taip pat didėja tikimybė įsitraukti į narkotikų, cigarečių ir alkoholio vartojimą. Be to, tokie negatyvūs polinkiai atsiranda ne tik vaikams. Tuo pačiu metu, daugybė tyrimų atskleidžia, kad valgymas su šeima naudingas bet kokio amžiaus, rasės, etninės grupės, išsilavinimo, užimtumo ir gerbūvio žmonėms.

Tai yra faktai. Bet yra viltis!

Valgome kiekvieną dieną. Susigrąžinkite šeimos stalą ir paverskite valgymą kartu įpročiu. Suplanuokite sekančią savaitę tokius bendrus pietus ar vakarienę su visais šeimos nariais. Susėdę prie stalo, išjungę televizorių, pasakodami praėjusios dienos įvykius, – įdėmiai vienas kito klausykite. Būtent taip stiprėja šeimyniniai ryšiai. Jūs ne tik puoselėsite geresnę savo šeimos sveikatą, bet ir pastebėsite, kad niekas nenori atsitraukti nuo stalo!

2021-06-062021-06-06

3. Patys PAVOJINGIAUSI mūsų sveikatai RIEBALAI

Šiandien aptarsime dar vieną nesočiųjų riebalų grupę – TRANSRIEBALUS. Tai pats kenksmingiausias maistinių riebalų tipas.

Praėjusio amžiaus pabaigoje maisto pramonė pradėjo naudoti riebalų hidrinimo procesą, tai yra augalinio aliejaus prisotinimas vandeniliu, esant padidintam slėgiui. Tai paverčia skystą aliejų kietais riebalais ir užkerta kelią jų apkartimui. Žaliava pigi, o gaunasi tiek kieti, tiek minkšti riebalai ir dar negendantys. Deja, šalutinis hidrinimo proceso produktas – transriebalai.

Transriebalai daro neigiamą poveikį organizmui. Jie neleidžia reikalingoms medžiagoms patekti į ląstelę ir trukdo pašalinti atliekas iš ląstelės. Dėl to sutrinka visa medžiagų apykaita ląstelių lygyje.

Transriebalai sukelia nutukimą, didina blogąjį (MTL) cholesterolį ir mažina gerąjį (DTL), padidina kraujo krešulių susidarymą, padidina išeminės širdies ligos riziką, diabeto, kepenų ligų, onkologijos, sukelia uždegimus, silpnina imunitetą ir net turi įtakos reprodukcinei funkcijai (sumažina testosterono kiekį, sumažina motinos pieno kokybę).

JAV jie yra oficialiai uždrausti. Nuo 2019 lapkričio 1 d. įsigaliojo reikalavimas, kad Lietuvos rinkai tiekiamuose maisto produktuose vadinamųjų transriebalų kiekis negali viršyti 2-jų gramų 100-ame gramų riebalų. Tačiau, net ir nedidelis transriebalų kiekis gali pakenkti sveikatai: vos 2 proc. kalorijų, kasdien gaunamų iš transriebalų, net 23% padidina širdies ligų riziką.

Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja visiškai nenaudoti mityboje transriebalų.

KUR gali būti TRANSRIEBALAI:

Margarine ir užtepėlėse (augalinių ir gyvūninių riebalų mišiniuose),

Rafinuotame augaliniame aliejuje,

Majoneze,

Kečupe,

Greitame maiste,

Konditerijos gaminiuose (tortuose, pyragaičiuose, sausainiuose, krekeriuose, saldainiuose),

Leduose,

Užkandžiuose (traškučiuose, spragintuose kukurūzuose),

Įvairiuose „produktuose“ (varškės produktuose, grietinės produktuose, sūrio produktuose ir kt.),

Šaldytuose pusfabrikačiuose.

Etiketėse transriebalai yra užmaskuoti kitais pavadinimais: hidrinti riebalai, iš dalies hidrinti, augaliniai, kombinuoti, kepinti, kulinariniai, prisotinti (saturuoti). Nuo jų sunku apsisaugoti, reikia stengtis pašalinti transriebalus iš raciono. Skaitykite maisto produktų sudėtį ir pasirinkite sveikas alternatyvas.

Ir paskutinė grupė – SOTIEJI riebalai. Kambario temperatūroje yra kieti, bet pakaitinti suskystėja. Tokie dauguma gyvūninių riebalų (pieno, mėsos, vidiniai ir poodiniai riebalai, išskyrus žuvų taukus), iš augalinių: kokoso ir palmių aliejai. Sočiųjų riebalų teigiamos savybės: jie silpnai oksiduojasi kaitinami ir ilgai negenda. Minusas, kad patekdami į ląstelių membranas, jie padaro jas mažiau elastingomis.

Tyrimai rodo, kad per didelis sočiųjų riebalų kiekis maiste didina širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto riziką. Verčiau pakeiskite juos sveikais nesočiaisiais riebalais (juos aptarėme prieš 2 dienas: “Gerieji riebalai: Omega-3 ir Omega-6”), ar kitais pilnaverčiais augaliniais produktais.

Didžiausia klaida, kai norėdami sumažinti riebių gyvūninių produktų suvartojimą, juos pakeičiame rafinuotais angliavandeniais, t.y. produktais, kuriuose daug baltų miltų, cukraus ir t.t.

Provokuojantis, bet iš tikrųjų labai paprastas klausimas: kam reikalinga mūsų sveikata? Manau, sutiksite, kad to reikia mums patiems. Juk jei nesirūpinsime savimi, tada pirmiausia praturtinsime maisto pramonę, o paskui ir farmacijos pramonę. O mūsų laikais sirgti ypač brangu. Linkiu būti išmintingiems. Būkite sveiki!

1 dalį – „RIEBALŲ REIKŠMĖ mūsų MITYBOJE” rasite ČIA.

2 dalį – „GERIEJI riebalai: Omega-3 ir Omega-6” rasite ČIA.

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/poleznye-i-vrednye-zhiry/

Foto : shutterstock

2021-06-032021-06-06

2. GERIEJI riebalai: Omega-3 ir Omega-6

Vakar aptarėm, kad riebalai skirstomi į 2 pagrindines grupes: sočiuosius ir nesočiuosius.

Šiandien išsamiau aptarkime nesočiuosius riebalus. Šie riebalai kambario temperatūroje yra skysti. Patekdami į ląstelių membranas, jie padaro jas elastingesnėmis, o tai pagerina bendrą medžiagų apykaitą. Tačiau jų neigiama savybė, kad kaitinami greitai oksiduojasi.

NESOTIEJI riebalai skirstomi į:

Mononesočiuosius,

Polinesočiuosius.

Labiausiai koncentruoti MONONESOČIŲJŲ riebalų šaltiniai yra avokadai, riešutai, alyvuogės, alyvuogių aliejus, rapsų (canola) aliejus. Jei gaminant maistą naudojami aliejai, geriausia naudoti mononesočiųjų aliejų, tokius kaip avokado, alyvuogių aliejus ir rapsų (canola), garstyčių aliejus.

POLINESOČIOSIOS rūgštys dar kitaip vadinamos nepakeičiamos riebalų rūgštys. Kūnas jų pats negamina ir jas būtina gauti su maistu. Šios rūgštys reikalingos kūnui gaminant įvairius biologinius junginius. Dvi pagrindinės nepakeičiamosios riebalų rūgštys:

Linolo (omega-6),

Alfa linoleno rūgštys (omega-3).

Jos naudojamos reguliuojant kraujospūdį, mažinant blogojo cholesterolio kiekį, mažinant kraujo krešulių riziką ir mažinant sisteminio uždegimo riziką.

Omega-6 gauti su maistu paprasčiau ir, dažniausiai, jo netrūksta.

Atkreipkime dėmesį į omega-3 riebalų rūgštis. Iš jų svarbiausios:

EPR (eikozapentaeno),

DHR (dokozaheksaeno),

ALR (alfa linoleno).

EPR ir DHR gamina mikrodumbliai. Mažos žuvytės valgo mikrodumblius, o tada didesnės žuvys valgo mažas žuvis. Taigi mitybos grandinėje EPR ir DHR atkeliauja iš vandenyno augalų. Pačios žuvys negamina savo kūnuose EPR ir DHR, jos gauna jas iš augalų vandenyne. Tačiau atkreipkite dėmesį, žuvis lyg kempinė kaupia savyje įvairios kilmės teršalus, tiek organinius, tiek neorganinius. Plėšrios, ypač riebios (riebaliniame sluoksnyje kaupiasi daugiausia teršalų), žuvys gali savyje sukaupti daugiau nei milijoną kartų didesnį koncentraciją teršalų nei jų yra vandenyje, kuriame gyvena žuvys. Valgant jas, iš jų organizmo toksinės medžiagos keliauja į mūsų organizmus.

Augalinės kilmės produktai, išskyrus jūros dumblius, turi tik ALR rūgšties. Tačiau kūnas gali transformuoti ALR rūgštį į DHR, EPR, t.y. į biologiškai aktyvesnes formas. Šiam procesui trukdo transriebalai, per didelis kiekis sočiųjų riebalų, alkoholis, cholesterolis, rūkymas, per didelis omega-6 suvartojimas. O padėti gali reikiami kiekiai vitaminų B3, B6, cinko ir magnio.

Todėl labai svarbu išlaikyti tinkamą omega-3/omega-6 rūgščių santykį. Modernioje vakarietiškoje dietoje šis santykis yra 1 prie 15, kas yra ženkliai per daug. Rekomenduojama, kad šis santykis būtų 1 prie 4, o tobuliausias santykis yra 1 prie 1.KĄ GALIME DARYTI, kad išlaikyti tinkamą santykį?

Kasdien įtraukite į savo mitybą bent vieną iš augalinių omega 3 šaltinių:

• 2 v. š. (30 ml) maltų linų sėmenų arba čija (ispaninio šalavijo) sėklų

• ¼ puodelio (60 ml) kanapių sėklų

• 85 ml graikinių riešutų

• 1,5 a. š. (7 ml) linų sėmenų aliejaus

• 1,5 v. š. (22 ml) kanapių sėklų aliejaus

• 2 ½ v. š. (37 ml) rapsų (canola) aliejaus

Būkite atsargūs, vartodami kitų sėklų aliejus. Nes jeigu valgote daug laisvųjų riebalų, pavyzdžiui, saulėgrąžų, kukurūzų, sojų aliejaus, o ne pilnus maisto produktus, kuriuose yra riebalų, tada santykis nusveria omega-6 pusę.

Geriau kasdien suvalgykite apie 30 g įvairių sėklų ir riešutų.

Skaitykite maisto produktų sudėtį! Daugelyje kepinių ir kitų gaminių naudojami įvairūs aliejai, turtingi omega-6, venkite tokių produktų.

Didelis omega-6 kiekis šiuolaikinėje dietoje sumažina omega-3 pasisavinimo procesus, tai gali sukelti uždegimą organizme ir padidinti krešulių susidarymą.

Atkreipkite dėmesį, kad žole ar šienu šertų galvijų mėsa, pieno produktai, turi daugiau omega-3, o šertų grūdais gyvulių mėsa, pienas, nelaisvėje užaugintų vištų mėsa – omega-6 riebiųjų rūgščių. Taigi, jei valgote gyvūninius produktus, verčiau rinktis iš vietinių ūkininkų, kurių gyvuliai, vištos ganosi lauke ir minta žole.

1 dalį – „RIEBALŲ REIKŠMĖ mūsų MITYBOJE” rasite ČIA.

Šaltiniai:

https://www.wikipedia.org

https://responsibleeatingandliving.com/…/brenda-davis…/

https://www.todaysdietitian.com/newarchives/020810p22.shtml

https://www.brendadavisrd.com/my-vegan-plate/

https://8doktorov.ru/poleznye-i-vrednye-zhiry/