

Siūlau pasiklausyti ištraukos iš Nikolajaus Amosovo knygos „Mintys apie sveikatą“.
Nikolajus Michailovičius Amosovas – žinomas kardiologas ir mokslininkas, akademikas. Be pasiekimų kardiologijoje, jis garsėja savo teorija apie sveiką ir aktyvų gyvenimo būdą, siekiant ilgaamžiškumo. Savo knygoje Nikolajus Amosovas pasakojo apie savo požiūrį į kūno kultūrą ir savo sveikatą. Pasiklausykite…
“GYDYTOJAI GYDO LIGAS, O SVEIKATĄ REIKIA LAIMĖTI – UŽSIDIRBTI PAČIAM”. (N. Amosovas)
Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/nikolaj-amosov-bolet-kategoricheski…/
Siūlau paskaityti ištrauką iš Nikolajaus Amosovo knygos „Mintys apie sveikatą“.
Nikolajus Michailovičius Amosovas – žinomas kardiologas ir mokslininkas, akademikas. Be pasiekimų kardiologijoje, jis garsėja savo teorija apie sveiką ir aktyvų gyvenimo būdą, siekiant ilgaamžiškumo. Savo knygoje Nikolajus Amosovas pasakojo apie savo požiūrį į kūno kultūrą ir savo sveikatą:
▫️Užaugau šiauriniame kaime pusiau valstiečių šeimoje. Negalėjau pakęsti kūno kultūros nuo pirmų mokyklos pamokų: buvau nerangus ir labai bijojau atrodyti juokingas. Todėl iš pamokų pabėgdavau. Bet gyvenimas davė savo tonusą: vasarą, nors ir nedidelis, bet – ūkis; žiemą gyvenau mokytojos bute ir buvau atsakingas už vandens nešimą, malkų skaldymą, šaligatvio valymą. Čerepovece nebuvo miesto transporto, mokykla toli. Buvau liesas ir stiprus, nors ir ne sportiškas. Nežaidžiau jokių žaidimų.
▫️Ligomis nesirgau, bet kiekvieną pavasarį prasidėdavo lengva avitaminozė (kaip aš dabar įsivaizduoju): kraujavo dantenos, skaudėjo akis. Vasarą atsigaudavau nuo daržovių ir uogų. Nesimankštinau, bet teko daug vaikščioti. Ir apskritai nepamenu, kad tada studentai būtų sirgę.
▫️Baigęs abu institutus, dar metus praleidau aspirantūroje, paskui pabėgau į Čerepovecą ir iki karo pradžios dirbau ligoninėje. Jokių ligų. Taip ir karas praėjo, kur buvau lauko ligoninės vedantysis chirurgas.
▫️Iškart po 30-ties pradėjo skaudėti nugarą: įtarė radikulitą. Nepamenu, kad dėl to būčiau neoperavęs, bet kartais pasitrauki nuo stalo – nei atsisėsti, nei pasilenkti. Po 1946 (tūkstantis devyni šimtai ketiriasdešimt šeštų) metų demobilizacijos Maskvoje buvo bado periodas. Nuo 1947 pavasario iki 1952 rudens dirbau Briansko regioninėje ligoninėje. Ten buvo turgus, pagaliau su žmona atsivalgėme. Net pilvukas pradėjo augti. Svoris išaugo iki 66 kg, o studentavimo dienomis būdavo iki 55 kg. Ūgis 168 centimetrai. Radikulitas progresavo, prasidėjo aritmija, širdies permušimai. Padarė elektrokardiogramą – nieko ypatingo. Tada prisidėjo skrandžio skausmai, peršvietė – irgi nieko. Brianske buvo daug darbo, masė sunkiausių operacijų, kelionės, skubūs iškvietimai. Disertacijos: kandidato, daktaro. Apskritai, kai persikėlėme į Kijevą, aš vis dar vadinausi sveikas, bet, kaip „priklauso“, sulaukus keturiasdešimties, jau atsirado „silpnų grandžių“: širdies aritmija, radikulitas ir stiprūs skrandžio spazmai. Padarė stuburo rentgeno nuotrauką ir rado didelių pakitimų. Ortopedas, senas profesorius Jeleckis pažvelgė į mane, jauną profesorių, ir pasakė: „Pražūsi, kentėsi visą gyvenimą ir bus vis blogiau“. Jis man patarė vykti į Teberdą.
▫️Taip sulaukęs 40-ties sulaukiau sveikatos problemų. Reikėjo arba ką nors sugalvoti, arba eiti įprastu ligų pramintu keliu. Į Teberdą nevažiavau (ir apskritai sanatorijose lankiausi tik du kartus: 1948 ir 1968 m., bet pasidariau sau stuburo lavinimo kursą. Pradėjau nuo 100-to judesių, bet tai nepadėjo, kartojosi recidyvai (atkryčiai). Tada prisidėjo kiti judesiai, nustojau vairuoti automobilį, pradėjau vaikščioti visur pėsčiomis.
▫️Pirmiausia dingo širdies permušimai, o kai pasiekiau 1000 – tį judesių (10 pratimų po 100 kartų), nustojo skaudėti nugarą. Kauliniai „ūsai“ (ataugos) tarp slankstelių vis dėlto neišnyko, bet per 25 metus nei kiek nepadidėjo. Kartais truputį skauda, bet su buvusiais skausmais negalima lyginti. Retu rūpesčiu tapo ir skrandžio spazmai, tik po sunkių operacijų ir kitų nemalonumų pertekliaus. Svoris sumažėjo iki 56 kg. Anksčiau kraujospūdžio nematavau, bet pastaraisiais metais buvo 120/75. Pulsas 50. „Viskas kaip priklauso“, kaip sakydavo trisdešimtaisiais. Visiška savikontrolė.
▫️Labai jau giriuosi, bet dar apie bėgimą. Sveikatai pakako tūkstančio judesių geru tempu, o bėgti gatve neketinau: vargina, o ir žmonės juoksis.
Bet štai dukra užaugo, žmonai bendravimo trūko. Sako: „Nusipirksiu šunį“. Mes su Katia atsisakėme jį prižiūrėti, bet žmona vis tiek nusipirko dobermaną pinčerį. Kiekvieną dieną vaikščiojo su juo po 3 valandas. Šuo pasirodė toks švelnus, net neįsivaizdavau, kiek malonumo jis gali suteikti.
▫️Žmona dirba, pati tvarko buitį, jai ir taip sunku, o čia dar šuo. Sako: „Turėsiu grąžinti, jėgų neapskaičiavau, nesuspėju“. Ji, žinoma, nebūtų atidavusi, bet mane pastūmėjo. Apskritai, greitai visi rytiniai pasivaikščiojimai atiteko man ir taip pat vakariniai išeiginėmis dienomis. Kad negaištume laiko ryte, mes su Čiari pradėjome bėgioti. Į pajuokas nekreipėme dėmesio, tegul žmonės laiko tai tradicinėmis „profesoriaus keistenybėmis“. Bėgiojome 20 minučių ir ten pat, skvere, aš dariau mankštą. Rengiausi visai lengvai. Įsitikinau: bėgimas – puikus dalykas. Jei ne šuo, taip ir nebūčiau išbandęs. Čiari taip pat krūvis būtinas – pasižiūrėkite į šiuos vargšus miesto grynaveislius šunis: jie kaip ir jų šeimininkai nutukę ir netreniruoti. Mes su Čiari jau penkerius metus bėgiojame be pertraukų ir palaikome formą.
Apie maistą aš jau kalbėjau. Jokio specialaus mitybos režimo nėra. Svorį sunku išlaikyti. Ne alkanas, bet niekada neatsisakyčiau dar (užvalgyti). Sveriuosi kiekvieną dieną. Namuose juokiasi: „kvaištelėjęs“, pagalbininkai, tikriausiai, tą patį kalba tarpusavyje. Ką padarysi? Nesu linkęs atsipalaiduoti, mano gyvenimas nelabai saldus su mano chirurgija, bet sirgti kategoriškai nenoriu. Įsitraukiau į šitą „apribojimų ir apkrovų režimą“, atrodo, taip ir turi būti. Štai tokie mano santykiai su sveikata.”
Ir dar keleta Nikolajaus Amosovo CITATŲ apie sveikatą:
??Kad būtum sveikas, reikalingos asmeninės nuolatinės ir ryžtingos pastangos. Niekas negali jų pakeisti. Žmogus yra toks tobulas, kad sugrąžinti sveikatą galima beveik iš bet kurio jos nuosmukio taško. Tik pastangų su amžiumi ir gilėjant ligoms reikia vis daugiau.
??Gamta gailestinga: užtenka 20-30 minučių mankštos per dieną, bet tokios, kad uždustum, suprakaituotum ir kad pulsas padvigubėtų. Jei šis laikas padvigubinamas, tai apskritai bus puiku.
??Sveikatai vienodai būtinos keturios sąlygos: fizinis AKTYVUMAS, mitybos APRIBOJIMAS, GRŪDINIMASIS, mokymasis ILSĖTIS ir skyrimas tam laiko. Ir dar penkta – LAIMINGAS gyvenimas! Gaila, be pirmųjų sąlygų, laimė sveikatos nesuteikia. Bet jei gyvenime nėra laimės, tai kur rasti paskatų stengtis pasitempti ir pasninkauti? Deja!”
✅“GYDYTOJAI GYDO LIGAS, O SVEIKATĄ REIKIA LAIMĖTI – UŽSIDIRBTI PAČIAM”. (N. Amosovas)
Straipsnis parengtas pagal N. Amosovo knygą „Mintys apie sveikatą“
Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/nikolaj-amosov-bolet-kategoricheski-n…/
Kento ir Redingo universitetų (JK) mokslininkai įrodė, kad vaisių ir daržovių valgymas kartu su reguliaria mankšta didina laimės lygį. Naujas tyrimas parodė, kad tarp gyvenimo būdo ir pasitenkinimo pačiu gyvenimu yra teigiamas priežasties-pasekmės ryšys.
Pasirodo, didesnę tikimybę būti laimingais turėsime valgydami vaisius ir daržoves bei mankštindamiesi, nei nedarydami to. Gauti duomenys rodo, kad žmonių gebėjimas kontroliuoti save atidedant pasitenkinimą yra labai svarbus sprendžiant gyvenimo būdo klausimus. O tai savo ruožtu skatina gerą savijautą.
Brangieji, kasdien Dievas mums suteikia vis naują dieną ir naują galimybę ugdyti naujus gerus įpročius. Planuokime naujai, savaime geri dalykai neįvyksta.
Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/sekrety-schastya/
Fiziniai pratimai daro įtaką ne tik mūsų stuburo darbui ir raumenims, bet ir galvos SMEGENŲ darbui. Kiekvieną kartą, kai turi susitraukti tam tikras raumuo, veikia tam tikros nervinės ląstelės, esančios mūsų smegenyse. O kai žmogus visą laiką užsiima protine veikla, kraujas suteka į tas zonas, kurios užsiėmusios šia veikla, ir užsistovi. O ten, kur yra kraujo užsistovėjimas, atsiranda sąlygos ląstelėms žūti. Bet jeigu žmogus DERINA protinę ir fizinę veiklą, judėjimas suaktyvina kitas smegenų dalis. Tada vyksta kraujo perskirstymas ir užsistovėjimo reiškiniai nyksta.
Mitochondrijos – tai mūsų ląstelių jėgainės, kurios iš mūsų suvalgyto maisto gamina elektros srovę. Jos dėka organizme viskas dirba: kiekviena cheminė reakcija, kiekvienas raumenų susitraukimas ir t.t. Mitochondrijos ima kurą ir sudegina jį deguonies dėka. Todėl mūsų organizmas per parą sunaudoja apie 400 litrų DEGUONIES! Bet jeigu ląstelėms deguonies trūksta, jos dūsta ir žūva. Koks deguonis svarbus! Ko reikia, kad mūsų ląstelės jį gautų? Tai priklauso nuo to, ar TEISINGAI kvėpuojame. Kai įkvepiame pečiais, atsiveria tik viršutinė mūsų plaučių dalis, tik 5-10%. Kvėpuojant teisingai turi “dalyvauti pilvas”. Kai įjungiame diafragmą, ji susitraukia ir padidina pilvo organų spaudimą, o priekinė pilvo sienelė truputį išsikiša.
NAMŲ UŽDUOTIS:
Vakare, kai gulsitės į lovą, pasiimkite su savimi kokią nors storą knygą. Atsigulkite ant nugaros ir pasidėkite knygą ant PILVO. Ir pradėkite kvėpuoti taip, kad knyga su kiekvienu įkvėpimu pasikeltų ir su kiekvienu iškvėpimu nusileistų. Taip kvėpuokite iki tol, kol nepradės skaudėti šie raumenys, ir nepajėgsite ilgiau to daryti. Pasimankštinkite taip kiekvieną vakarą.
Mūsų ląstelių mitochondrijų viduje yra GENERATORIAI. Ten viskas kaip tikrame generatoriuje: yra rotorius, statorius, alkūninis velenas – viskas, ko reikia, kad generuotųsi energija. Maistas, kurį jūs suvalgote, sudega ir išsiskiria energija. Kaupiasi protonai ir pradeda sukti šį mechanizmą. Jiems besisukant kraunamos mūsų baterijos (ATP). Pakraunamos kaip akumuliatorius. Tai vyksta nuolat. Įprastai elektros variklių apsukų skaičius iki 6000 per minutę, o jų mažiausias apsukų skaičius – 39 000 aps/min. Geriausių žmonių sukurtų generatorių naudingumo koeficientas apie 20 – 40%, o esančių mūsų ląstelės – apie 100%! Tarp kitko, dirbti jie gali, jei ši konstrukcija pilnai sukomplektuota, ir be jos nebus gaminama energija. Kai tik generatoriai nustoja suktis, mūsų ląstelės tuoj pat miršta, gyvenimas nutrūksta. Jie turi suktis pastoviai. Vien šio fakto užtenka, kad suprastume, jog evoliucija iš principo NEĮMANOMA. Visa ši konstrukcija turėjo atsirasti iškart, nes be jos nagali egzistuoti nė viena gyva ląstelė. Dievas, Kuris tai sukūrė mumyse, genealesnis už visus pasaulio geriausius fizikus kartu paėmus.
Per KAPILIARUS, smulkiausias mūsų kraujagysles, raudonieji kraujo kūneliai atneša ląstelėms deguonį. Kas vyksta su šiais kapiliarais, jei nesimankštiname? Jie užsidaro ir deguonis NEPATENKA į raumenis, negaminama energija ir mes jaučiate silpnumą. Tada gulamės pailsėti, o reikėtų reguliariai mankštintis. Jei laiku atliekame fizinius pratimus, judame, vystome kapiliarų tinklą visame kūne. Jausimės energingi.
Yra ypatinga fizinių pratimų rūšis – TEMPIMO pratimai. Kai ištempiate raumenį, atsiranda skausmas. Tempimo metu pagreitėja kraujotaka, su krauju pernešamas deguonis, juo pamaitinami raumenys. Daugiau kraujo – raumuo NEBESKAUDA.
Visi gyvūnai po nejudrumo būsenos iš pradžių PASIRĄŽO, ir tik po to pradeda judėti. Kodėl mes to nedarome? Vaikai pabudę pirmiausia pasiražo. O ką mes darome? Pabudome ir bėgame. Mes juk turime “mažai” laiko, skubame – darbas, reikalai. Ražytis – labai svarbu.
Vaistai, kuriuos skiria gydytojai, gali kuriam laikui nuimti skausmą. Bet jie negali sukurti kapiliarų, negali sukurti mitochondrijų, – tai gali padaryti tik fiziniai pratimai. Na kaip, ar įtikinome jus, kad mankšta būtina? Kas ŠIANDIEN apsispręs – mankštintis KASDIEN?!
(Gydytojas chirurgas sveikos gyvensenos specialistas Aleksej Jagello)
Norime palinkėti jums geros sveikatos. Naudokitės gauta informacija savo labui .
Paskaitos apibendrinimo 1 dalį rasite ČIA.
Video paskaitą „3. Kam žmogui raumenys“ (Sveikas STUBURAS) rasite ČIA
Antrąją paskaitą „Karališka laikysena“ (iš serijos Sveikas STUBURAS) rasite ČIA.
Pirmąją paskaitą „Gyvybės ašis – stuburo sandara” (iš serijos Sveikas STUBURAS) rasite ČIA.
40-50% žmogaus kūno masės sudaro raumenys. Tai pats didžiausias organas mūsų kūne. Raumenų FUNKCIJOS:
“SIURBLIO”. Raumenys dirba kaip kraujo cirkuliacijos siurblys. Griaučių raumenys vienodai ir netgi daugiau nei širdies raumuo dalyvauja kraujo cirkuliacijoje. Jeigu žmonės nesinaudoja savo raumenimis, neužilgo jie taps kardiologiniais pacientais. Deja šiandien dauguma vyresnio amžiaus žmonių yra kardiologiniai pacientai. Tai nėra normalu.
LAIKYSENA. Jie duoda galimybę mums atlikti tam tikrą darbą tam tikroje padėtyje.
Galimybė JUDĖTI erdvėje: bėgioti, šokinėti, daryti šuolius ir t.t.
Be to, raumenys padeda METABOLIZMUI. Jie daro didžiulę įtaką medžiagų apykaitai organizme, daugelio hormonų funkcijai, vegetacinės nervų sistemos, kuri vadovauja visų mūsų vidaus organų darbui, aktyvumui. Yra ryšys tarp raumenų ir imuninės sistemos darbo.
Gerai treniruoti raumenys APSAUGO vidaus organus, jie yra ATRAMA mūsų kaulams. Jeigu raumenys geros būklės, jie spaudžia pilvo ertmę, krūtinės ląstą. Tai labai svarbu visai viršutinei kūno daliai ir visų vidaus organų darbui. Jie nuima dalį krūvio nuo stuburo, ypač nuo juosmeninės stuburo dalies.
Galima būtų pasakyti, kad žmogus turi vieną raumenį, kurį sudaro ilgo audinio drobė, apvyniota aplink kaulus ir vietomis prisiūta, tarsi padalinta į atskiras dalis. Šias atskiras dalis vadiname skirtingais raumenų pavadinimais. Nė vienas raumuo nedirba pats sau, jie visi sujungti į tam tikras kinetines grandis. Jeigu vyksta judėjimas, susitraukimas bet kuriame tos grandinės raumenyje, tai jis turės įtakos visai grandinei. Jei kažkas vyksta vienoje kūno dalyje, tai TIESIOGIAI PAVEIKIA kitas.
Kraujas tai terpė, kuri sukuria sąlygas normaliam ląstelių gyvenimui. Tame tarpe ir raumenų darbui, ir visiems kitiems organams. Todėl pagrindiniai sveikatos įstatymai: geras kraujas ir gera kraujo cirkuliacija. Kad mūsų organizmas gerai ir pilnavertiškai dirbtų, būtini visi sveikatos principai, nes daro įtaką kraujo KOKYBEI arba jo CIRKULIACIJAI. Kai valgote, kuriate savo kraujo kokybę, duodate arba neduodate būtinus maistinguosius elementus, kurie suteiks jėgų ir kurs sąlygas ląstelių gyvenimui. Taip pat ir vanduo, jeigu negeriate vandens, kraujas bus tirštas ir negalės normaliai cirkuliuoti. Judėjimo principas – labai svarbus, jis ir kokybiškai keičia mūsų kraują, ir daro įtaką jo cirkuliacijai. Jei nejudame, nenaudojame savo raumenų – tai atsiranda įvairiausi susirgimai.
Jeigu raumenys blogoje būsenoje, tai skatins stuburo ligų vystymąsi. Pradės kentėti nervų sistema, kentės NERVŲ šaknelės, kurios surenka ir pasiunčia informaciją kiekvienam mūsų organui, kiekvienai kūno daliai. Kažkur prasidės “trikdžiai ir gedimai”. Bet kuriame organe gali prasidėti problemos, priklausomai nuo to, kurioje vietoje yra pažeidimas.
Kai nesinaudojame raumenimis (o jiems dirbant reikia daug kraujo), tada jo tiek nereikia. Kas atsitinka su arterijomis, kurios pristato kraują? Jos tiesiog SIAURĖJA. O kai jos susiaurėja, tada mažiau kraujo ateis ne tik raumenims, bet ir stuburui. Bus mažiau galimybių gauti pakankamai deguonies ir maistingųjų medžiagų TARPSLANKSTELINIAMS diskams. O diskų sveikata tiesiogiai priklauso nuo to, kiek prie jų priteka kraujo ir kokios jis kokybės. Papildomas mechanizmas, kuris aprūpina tarpslankstelinius diskus maistingomis medžiagomis – tai SIURBLIO mechanizmas. Jis dirba mums judant, ir ne šiaip judant. Jis nedirba važiuojant dviračiu. Jis nepakankamai gerai dirba netgi, kai plaukiojate. Jis gerai dirba tik tada, kai vaikštote ir bėgiojate. Bet ne visi gali bėgioti. Ėjimas yra universali nepakeičiama fizinių pratimų rūšis. Mūsų stuburas sukurtas ĖJIMUI.
Tęsinys bus rytoj, 2-oje dalyje.
(Gydytojas chirurgas sveikos gyvensenos specialistas Aleksej Jagello: Noriu palinkėti jums geros sveikatos. Naudokitės gauta informacija savo labui .)
Video paskaitą „3. Kam žmogui raumenys“ (Sveikas STUBURAS) rasite ČIA
Antrąją paskaitą „Karališka laikysena“ (iš serijos Sveikas STUBURAS) rasite ČIA.
Pirmąją paskaitą „Gyvybės ašis – stuburo sandara” (iš serijos Sveikas STUBURAS) rasite ČIA.