Mankšta – Puslapis 7

2021-11-15

Tęsinys- 3 paskaitos „Kam žmogui raumenys” – APIBENDRINIMAS – 2 dalis

Fiziniai pratimai daro įtaką ne tik mūsų stuburo darbui ir raumenims, bet ir galvos SMEGENŲ darbui. Kiekvieną kartą, kai turi susitraukti tam tikras raumuo, veikia tam tikros nervinės ląstelės, esančios mūsų smegenyse. O kai žmogus visą laiką užsiima protine veikla, kraujas suteka į tas zonas, kurios užsiėmusios šia veikla, ir užsistovi. O ten, kur yra kraujo užsistovėjimas, atsiranda sąlygos ląstelėms žūti. Bet jeigu žmogus DERINA protinę ir fizinę veiklą, judėjimas suaktyvina kitas smegenų dalis. Tada vyksta kraujo perskirstymas ir užsistovėjimo reiškiniai nyksta.

Mitochondrijos – tai mūsų ląstelių jėgainės, kurios iš mūsų suvalgyto maisto gamina elektros srovę. Jos dėka organizme viskas dirba: kiekviena cheminė reakcija, kiekvienas raumenų susitraukimas ir t.t. Mitochondrijos ima kurą ir sudegina jį deguonies dėka. Todėl mūsų organizmas per parą sunaudoja apie 400 litrų DEGUONIES! Bet jeigu ląstelėms deguonies trūksta, jos dūsta ir žūva. Koks deguonis svarbus! Ko reikia, kad mūsų ląstelės jį gautų? Tai priklauso nuo to, ar TEISINGAI kvėpuojame. Kai įkvepiame pečiais, atsiveria tik viršutinė mūsų plaučių dalis, tik 5-10%. Kvėpuojant teisingai turi “dalyvauti pilvas”. Kai įjungiame diafragmą, ji susitraukia ir padidina pilvo organų spaudimą, o priekinė pilvo sienelė truputį išsikiša.

NAMŲ UŽDUOTIS:
Vakare, kai gulsitės į lovą, pasiimkite su savimi kokią nors storą knygą. Atsigulkite ant nugaros ir pasidėkite knygą ant PILVO. Ir pradėkite kvėpuoti taip, kad knyga su kiekvienu įkvėpimu pasikeltų ir su kiekvienu iškvėpimu nusileistų. Taip kvėpuokite iki tol, kol nepradės skaudėti šie raumenys, ir nepajėgsite ilgiau to daryti. Pasimankštinkite taip kiekvieną vakarą.

Mūsų ląstelių mitochondrijų viduje yra GENERATORIAI. Ten viskas kaip tikrame generatoriuje: yra rotorius, statorius, alkūninis velenas – viskas, ko reikia, kad generuotųsi energija. Maistas, kurį jūs suvalgote, sudega ir išsiskiria energija. Kaupiasi protonai ir pradeda sukti šį mechanizmą. Jiems besisukant kraunamos mūsų baterijos (ATP). Pakraunamos kaip akumuliatorius. Tai vyksta nuolat. Įprastai elektros variklių apsukų skaičius iki 6000 per minutę, o jų mažiausias apsukų skaičius – 39 000 aps/min. Geriausių žmonių sukurtų generatorių naudingumo koeficientas apie 20 – 40%, o esančių mūsų ląstelės – apie 100%! Tarp kitko, dirbti jie gali, jei ši konstrukcija pilnai sukomplektuota, ir be jos nebus gaminama energija. Kai tik generatoriai nustoja suktis, mūsų ląstelės tuoj pat miršta, gyvenimas nutrūksta. Jie turi suktis pastoviai. Vien šio fakto užtenka, kad suprastume, jog evoliucija iš principo NEĮMANOMA. Visa ši konstrukcija turėjo atsirasti iškart, nes be jos nagali egzistuoti nė viena gyva ląstelė. Dievas, Kuris tai sukūrė mumyse, genealesnis už visus pasaulio geriausius fizikus kartu paėmus.

Per KAPILIARUS, smulkiausias mūsų kraujagysles, raudonieji kraujo kūneliai atneša ląstelėms deguonį. Kas vyksta su šiais kapiliarais, jei nesimankštiname? Jie užsidaro ir deguonis NEPATENKA į raumenis, negaminama energija ir mes jaučiate silpnumą. Tada gulamės pailsėti, o reikėtų reguliariai mankštintis. Jei laiku atliekame fizinius pratimus, judame, vystome kapiliarų tinklą visame kūne. Jausimės energingi.

Yra ypatinga fizinių pratimų rūšis – TEMPIMO pratimai. Kai ištempiate raumenį, atsiranda skausmas. Tempimo metu pagreitėja kraujotaka, su krauju pernešamas deguonis, juo pamaitinami raumenys. Daugiau kraujo – raumuo NEBESKAUDA.

Visi gyvūnai po nejudrumo būsenos iš pradžių PASIRĄŽO, ir tik po to pradeda judėti. Kodėl mes to nedarome? Vaikai pabudę pirmiausia pasiražo. O ką mes darome? Pabudome ir bėgame. Mes juk turime “mažai” laiko, skubame – darbas, reikalai. Ražytis – labai svarbu.

Vaistai, kuriuos skiria gydytojai, gali kuriam laikui nuimti skausmą. Bet jie negali sukurti kapiliarų, negali sukurti mitochondrijų, – tai gali padaryti tik fiziniai pratimai. Na kaip, ar įtikinome jus, kad mankšta būtina? Kas ŠIANDIEN apsispręs – mankštintis KASDIEN?!

(Gydytojas chirurgas sveikos gyvensenos specialistas Aleksej Jagello)

Norime palinkėti jums geros sveikatos. Naudokitės gauta informacija savo labui .

Paskaitos apibendrinimo 1 dalį rasite ČIA.

Video paskaitą „3. Kam žmogui raumenys“ (Sveikas STUBURAS) rasite ČIA

Antrąją paskaitą „Karališka laikysena“ (iš serijos Sveikas STUBURAS) rasite ČIA.

Pirmąją paskaitą „Gyvybės ašis – stuburo sandara” (iš serijos Sveikas STUBURAS) rasite ČIA.

2021-11-142022-01-09

3 paskaitos „Kam žmogui raumenys” – APIBENDRINIMAS – 1 dalis

40-50% žmogaus kūno masės sudaro raumenys. Tai pats didžiausias organas mūsų kūne. Raumenų FUNKCIJOS:

“SIURBLIO”. Raumenys dirba kaip kraujo cirkuliacijos siurblys. Griaučių raumenys vienodai ir netgi daugiau nei širdies raumuo dalyvauja kraujo cirkuliacijoje. Jeigu žmonės nesinaudoja savo raumenimis, neužilgo jie taps kardiologiniais pacientais. Deja šiandien dauguma vyresnio amžiaus žmonių yra kardiologiniai pacientai. Tai nėra normalu.

LAIKYSENA. Jie duoda galimybę mums atlikti tam tikrą darbą tam tikroje padėtyje.

Galimybė JUDĖTI erdvėje: bėgioti, šokinėti, daryti šuolius ir t.t.

Be to, raumenys padeda METABOLIZMUI. Jie daro didžiulę įtaką medžiagų apykaitai organizme, daugelio hormonų funkcijai, vegetacinės nervų sistemos, kuri vadovauja visų mūsų vidaus organų darbui, aktyvumui. Yra ryšys tarp raumenų ir imuninės sistemos darbo.

Gerai treniruoti raumenys APSAUGO vidaus organus, jie yra ATRAMA mūsų kaulams. Jeigu raumenys geros būklės, jie spaudžia pilvo ertmę, krūtinės ląstą. Tai labai svarbu visai viršutinei kūno daliai ir visų vidaus organų darbui. Jie nuima dalį krūvio nuo stuburo, ypač nuo juosmeninės stuburo dalies.

Galima būtų pasakyti, kad žmogus turi vieną raumenį, kurį sudaro ilgo audinio drobė, apvyniota aplink kaulus ir vietomis prisiūta, tarsi padalinta į atskiras dalis. Šias atskiras dalis vadiname skirtingais raumenų pavadinimais. Nė vienas raumuo nedirba pats sau, jie visi sujungti į tam tikras kinetines grandis. Jeigu vyksta judėjimas, susitraukimas bet kuriame tos grandinės raumenyje, tai jis turės įtakos visai grandinei. Jei kažkas vyksta vienoje kūno dalyje, tai TIESIOGIAI PAVEIKIA kitas.

Kraujas tai terpė, kuri sukuria sąlygas normaliam ląstelių gyvenimui. Tame tarpe ir raumenų darbui, ir visiems kitiems organams. Todėl pagrindiniai sveikatos įstatymai: geras kraujas ir gera kraujo cirkuliacija. Kad mūsų organizmas gerai ir pilnavertiškai dirbtų, būtini visi sveikatos principai, nes daro įtaką kraujo KOKYBEI arba jo CIRKULIACIJAI. Kai valgote, kuriate savo kraujo kokybę, duodate arba neduodate būtinus maistinguosius elementus, kurie suteiks jėgų ir kurs sąlygas ląstelių gyvenimui. Taip pat ir vanduo, jeigu negeriate vandens, kraujas bus tirštas ir negalės normaliai cirkuliuoti. Judėjimo principas – labai svarbus, jis ir kokybiškai keičia mūsų kraują, ir daro įtaką jo cirkuliacijai. Jei nejudame, nenaudojame savo raumenų – tai atsiranda įvairiausi susirgimai.

Jeigu raumenys blogoje būsenoje, tai skatins stuburo ligų vystymąsi. Pradės kentėti nervų sistema, kentės NERVŲ šaknelės, kurios surenka ir pasiunčia informaciją kiekvienam mūsų organui, kiekvienai kūno daliai. Kažkur prasidės “trikdžiai ir gedimai”. Bet kuriame organe gali prasidėti problemos, priklausomai nuo to, kurioje vietoje yra pažeidimas.

Kai nesinaudojame raumenimis (o jiems dirbant reikia daug kraujo), tada jo tiek nereikia. Kas atsitinka su arterijomis, kurios pristato kraują? Jos tiesiog SIAURĖJA. O kai jos susiaurėja, tada mažiau kraujo ateis ne tik raumenims, bet ir stuburui. Bus mažiau galimybių gauti pakankamai deguonies ir maistingųjų medžiagų TARPSLANKSTELINIAMS diskams. O diskų sveikata tiesiogiai priklauso nuo to, kiek prie jų priteka kraujo ir kokios jis kokybės. Papildomas mechanizmas, kuris aprūpina tarpslankstelinius diskus maistingomis medžiagomis – tai SIURBLIO mechanizmas. Jis dirba mums judant, ir ne šiaip judant. Jis nedirba važiuojant dviračiu. Jis nepakankamai gerai dirba netgi, kai plaukiojate. Jis gerai dirba tik tada, kai vaikštote ir bėgiojate. Bet ne visi gali bėgioti. Ėjimas yra universali nepakeičiama fizinių pratimų rūšis. Mūsų stuburas sukurtas ĖJIMUI.

Tęsinys bus rytoj, 2-oje dalyje.

(Gydytojas chirurgas sveikos gyvensenos specialistas Aleksej Jagello: Noriu palinkėti jums geros sveikatos. Naudokitės gauta informacija savo labui .)

Video paskaitą „3. Kam žmogui raumenys“ (Sveikas STUBURAS) rasite ČIA

Antrąją paskaitą „Karališka laikysena“ (iš serijos Sveikas STUBURAS) rasite ČIA.

Pirmąją paskaitą „Gyvybės ašis – stuburo sandara” (iš serijos Sveikas STUBURAS) rasite ČIA.

2021-10-27

NUO LIGŲ ŽENGTE MARŠ!

Fiziniai pratimai gali pakeisti daugelį vaistų, tačiau joks vaistas pasaulyje negali pakeisti fizinių pratimų. (Angelo Mosso, italų fiziologas ir medikas)

Psichologijos daktarė Sonia Liubomirski apibendrino svarbiausius laimės srities tyrimus, siekdama išsiaiškinti, kokie veiksniai daro žmogų tikrai laimingu. Galiausiai buvo nustatyta 12 laimės raktų, iš kurių vienas yra fizinis aktyvumas. Tačiau, kaip kūno kultūra yra susijusi su laime?

Kartą kalbėjausi su darbo kolege.

– Jūs žinote,- tarė ji, – aš užsiimu vaikščiojimu.

– Vaikščiojimu? Ar seniai?

– Pradėjau dar mokykloje: kovojau su viršsvoriu, nes turiu polinkį į pilnumą. Išspręsti šią problemą man padėjo ne tiek dieta, kiek mankšta. Nuo to laiko išliko naudingas įprotis: ryte mankštintis, taip pažadinti savo organizmą, ir gauti žvalumo užtaisą visai dienai.

– Ir kaip jaučiatės?

– Labai gerai, beveik nesergu, o svoris visada normalus. (Tarp kitko, ji turi tris vaikus.)

– Kaip į tavo hobi reaguoja artimieji?

– Vaikai kartu su manimi daro mankštą, lanko sporto būrelius, važinėja dviračiais.

– Kiek laiko per dieną skiriate mankštai?

– Ryte – nedidelis apšilimas. O vakare nueinu 5-6 kilometrus (užtrunka 1,5 valandos). Einu reguliariai, bet kokiu oru. Aš labai vertinu šį laiką ir stengiuosi nepraleisti nė vienos dienos. Neseniai prie manęs prisijungė pagyvenęs vyras, patyręs insultą. Po kelių pasivaikščiojimų jis pasijuto geriau. Judėjimas – tai gyvenimas.

Poeto posakį „Visi amžiai paklūsta meilei“ drąsiai galima perfrazuoti taip: „Visi amžiai paklūsta fiziniams pratimams“. O kokią veiklą galima priskirti mankštai? Pirmiausia, tai ne šiaip bet kokia fizinė veikla, bet ir suplanuotos, specialiai sukurtos ir reguliariai kartojamos treniruotės, siekiant pagerinti sveikatą ir fizinį pasirengimą.

Specialistai rekomenduoja užsiimti įvairių rūšių pratimais, kurių bendras laikas būtų 2,5 val. per savaitę: greitas ėjimas, vandens aerobika, važiavimas dviračiu, tenisas (badmintonas), bėgimas , plaukimas, šokinėjimas per virvutę, pasivaikščiojimai. Įdomus faktas: mėgėjiška sodininkystė ir aktyvi sodo veikla (kasimas, dirvos purenimas, piktžolių naikinimas ir kt.) taip pat yra veiksmingi pratimai. Ar žinote, kokios mankštos rūšys yra pačios geriausios? Tai vaikščiojimas ir plaukimas.

Kuo fiziniai pratimai naudingi? Ar juos galima pavadinti panacėja nuo visų negalavimų? Spręskite patys. Mankšta gerina širdies, plaučių, raumenų, kaulų veiklą, mažina depresijos, koronarinės širdies ligos, insulto ir hipertenzijos riziką, yra efektyvi priemonė lieknėti ir palaikyti normalų svorį (numetus svorį) – ir tai tik nedidelis sąrašas, kuo naudingi fiziniai pratimai.

Prieš pradedant sistemingai mankštintis, labai svarbu gauti gydytojo leidimą.

Kaip geriausia PRADĖTI treniruotis?

1. Pradėkite nuo nedidelių krūvių. Stenkitės treniruotis po pusvalandį 4-5 dienas per savaitę.

2. Nustatykite užsiėmimų pradžios laiką ir trukmę. Laikykitės šio grafiko taip, lyg tai būtų darbas.

3. Jeigu jau reguliariai mankštinatės, padidinkite trukmę ir intensyvumą.

4. Pratimai yra kaip mitybos režimas. Svarbu būti nuosekliam. Jei kurią dieną negalėjote treniruotis, darykite tai kitą dieną.

Saikingi reguliarūs pratimai duoda daugiau naudos organizmui, nei intensyvūs ir ilgai trunkantys, bet reti.

Viena valanda vaikščiojimo kiekvieną dieną turės didesnį treniruojantį poveikį širdžiai, nei vaikščiojimas 3,5 valandos 2 kartus pers savaitę.

Duokite sau komandą: „Žengte marš!“. Pradėkite mankštintis neatidėliodami ir žingsniuokite visą likusį savo gyvenimą.

Paruošta pagal: https://sokrsokr.net/ot-boleznei-shagom-marsh/

2021-09-232021-09-23

MANKŠTINKIMĖS

Vakar rašėme apie tai, kodėl reikalingos JĖGOS treniruotės. Šiandien dalinamės mankštos komplekso savaitei pavyzdžiu.

Kiekvieną pratimą darykite nuo 3 iki 6 ciklų (vieno ciklo metu pakartokite pratimą 10-15 kartų). Palaipsniui didinkite krūvį.

Pratimus geriau daryti gryname ore arba pravėrus orlaidę.

Prieš pradėdami, kad išvengtumėte traumų, padarykite apšilimą. O baigiant treniruotę, kad padėtume raumenims atsistatyti ir išvengtume skausmo, padarykite lengvus tempimo pratimus.

Kad užsiėmimai nebūtų per daug ilgi, skirtingus pratimus galima atlikti skirtingomis savaitės dienomis.

Sekmadienis, antradienis, ketvirtadienis:

1 PRATIMAS

Išsilenkimai (pakeliant rankas ir kojas), gulint ant pilvo, rankos ištiestos į priekį, trumpam sulaikant aukščiausiame taške.

2 PRATIMAS

Įtūpstai. Galite pasirinkti bet kurį variantą arba daryti vieną po kito: pirmyn – atgal, vietoje, judant į priekį, įstrižai.

3 PRATIMAS

Atsispaudimai nuo kėdės. Juos patogu daryti net darbo vietoje, panaudojant kėdę arba sofą.

4 PRATIMAS

„Lenta” (plank). Prie klasikinio “lentos” atlikimo galite pridėti „žingsnius“ rankomis – pakaitomis liečiant priešingą petį, arba kojomis – traukiant kelį prie krūtinės.

Pirmadienis, trečiadienis, penktadienis:

1 PRATIMAS

Dubens pakėlimas, padarant pauzę aukščiausiame taške.

2 PRATIMAS

Atsilenkimai trumpa amplitude pakėlus sulenktas kojas. Pratimas presui, gulint ant nugaros. Pakelkite sulenktas per kelius kojas (kampas turi būti 90°), rankas ištieskite priešais save. Pakelkite viršutinę kūno dalį link kelių, rankomis pasitempkite pirmyn. Pasikeliant iškvėpkite, nusileidus įkvėpkite. Stenkitės nepakelti juosmens nuo grindų ir nenuleisti kojų. Neįtempkite kaklo.

3 PRATIMAS

Atsispaudimai nuo grindų (lengvesnis variantas: nuo kelių arba nuo sienos).

4 PRATIMAS

Ratukas – universalus pratimas visoms raumenų grupėms! Atsistokite kaip atsispaudimams sulenktais keliais (po keliais patartina pasidėti kilimėlį). Lėtai ridenkite rankomis ratuką į priekį, kol krūtinė palies grindis, arba kiek pajėgiate. Nugara tiesi, pečiai nuleisti, pilvas įtrauktas, juosmuo neturi būti išlenktas. Jeigu jums reikia šiek tiek palengvinti pratimą, galite kojas atremti į sieną.

Straipsnį „Kodėl reikalingos JĖGOS treniruotės” rasite ČIA.

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/dlya-chego-nuzhny-silovye-trenirovki/

2021-09-22

KODĖL REIKALINGOS JĖGOS TRENIRUOTĖS

1. PRATĘSIA „jaunystę“. Su amžiumi raumenų masė mažėja, dėl to sumažėja energija, lėtėja metabolizmas, sumažėja organizmo gebėjimas gaminti būtinus elementus, reikalingus organizmo atsistatymui. Jėgos pratimai padeda išvengti raumenų masės praradimo ir pasekmių, susijusių su raumenų atrofija.

2. PAGREITINA medžiagų apykaitą. Jėgos treniruotės padeda greičiau sunaudoti kalorijas ir sudeginti riebalus. Atliekant aerobinius pratimus, svoris krenta, mažėjant riebalų ir raumenų masei. Atliekant jėgos pratimus, raumenų masė išliks (ir netgi augs) ir kaip pasekmė – kūnas atrodys pasitempęs ir elastingas.

3. Kaulinio audinio ir kremzlių SUSIDĖVĖJIMO profilaktika (osteoporozė, osteochondrozė). Esant jėgos krūviui, kauluose atsiranda elektrinis impulsas, kuris įjungia visą eilę biocheminių reakcijų ir mechanizmų. Jų dėka kaulinis audinys tvirtėja, kaulų ir sąnarių sveikata gerėja.

4. II tipo DIABETO profilaktika. Jėgos pratimai padidina insulino efektyvumą, sumažindami cukraus kiekį kraujyje.

5. Pagerina PERISTALTIKĄ.

6. Pagerina NUOTAIKĄ, sprendimų priėmimo GREITĮ ir gyvenimo KOKYBĘ.

7. Pagerina MIEGO kokybę. Tai stiprina mūsų imuninę ir nervų sistemą. Padeda lengviau suprasti ir įsiminti naują informaciją, išlaikyti emocinę pusiausvyrą.

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/dlya-chego-nuzhny-silovye-trenirovki/

2021-09-152021-10-08

Smegenų sveikata (Faktai ir viltis) – 5

Rūkymas, diabetas ir nutukimas gali paskatinti smegenų apimties mažėjimą. Tarsi dar nebūtų pakankamai rimtų priežasčių vengti rūkymo, kontroliuoti savo svorį, cukraus kiekį kraujyje ir kraujospūdį, naujame Kalifornijos universiteto tyrime nustatyta, kad šie rizikos veiksniai vidutinio amžiaus žmonėms buvo susiję su potencialiai pavojingais kraujagyslių pokyčiais smegenyse, dėl kurių greičiau sumažėja smegenų tūris ir jau po 10 metų gali sumažėti smegenų darbingumas.

Tai yra faktai. Bet yra viltis!

Šis tyrimas papildo įrodymus, kad geras gyvenimo būdas išsaugo protinius sugebėjimus ir kad yra dalykų, kuriuos galime daryti dabar, kol dar turime jėgų, kad po 10, 20, 30 metų turėtumėm geresnę sveikatą. Taigi nelaukime. Vaikščiokime, gerkime daugiau vandens ir gerinkime savo mitybą. Jau šiandien prasideda sveika pensija.