Saulėgrąžos

Saulėgrąžose gausu augalinių riebalų, folio rūgšties ir kitų B grupės vitaminų. 30 g saulėgrąžų sėklų aprūpina organizmą daugiau negu 100% rekomenduojamos vitamino E dienos dozės. Polinesočiosios riebiosios rūgštys, esančios saulėgrąžose, padeda mažinti cholesterolio lygį kraujyje ir lėtina senėjimo procesus. Baltame sėklų branduolyje yra daugiau nei 25 proc. visaverčių maistinių baltymų. Puikus mikroelementų šaltinis: cinko, fluoro, jodo, kalcio, geležies. 100 g saulėgrąžų yra 300 mg magnio. Ir šie elementai išsaugomi visą žiemą, todėl saulėgrąžų sėklos dar kartais vadinamos „gamtos konservais“. Dėl šioms sėkloms specifinių vitaminų, jos stiprina plaukus ir nagus. Saulėgrąžos yra aterosklerozės, miokardo infarkto ir kitų širdies bei kraujotakos sistemos problemų profilaktinė priemonė, kuri taip pat naudinga sergant kepenų ir tulžies išskyrimo ligomis. Saulėgrąžų sėklos gali prislopinti apetitą.

 

Šaltiniai:  http://gyvenimas.delfi.lt, Reader´s Digest „Sveikos mitybos vadovas“, Alma littera 2008

Dilgėlių sriuba su saulėgrąžų grietine

 

 

 

 

 

1 stikl. – 250 ml

Vandens   –   6 stikl.

Svogūnai   –   2 dideli
Morkos   1 – 2
Bulvės   –   6 vidut.

Dilgėlių lapų   –   2 standžiai prigrūstos stikl.
Ciberžolės   –   ½ a. š.
Aliejaus nerafinuoto   –   4 v. š.
Česnako    2   –   4 skiltelės
Rūgštynių    –   1 stikl.
arba citrinos sulčių (pagal skonį)
Petražolių   ≈   1 stikl.
Krapų   –   pagal skonį
Druskos   –   pagal skonį

Į verdantį vandenį sudėti supjaustytus svogūnus, bulves, tarkuotas morkas. Apsimovus gumines pirštines nuskinti dilgėlių lapus, nuplauti ir supjaustyti. Kai verdamos daržovės suminkštės, pridėti ciberžolę, susmulkintą česnaką, dilgėles, užvirti. Pridėti rūgštynes, išjungti ugnį. Pagal skonį pasūdyti, įpilti aliejų, suberti susmulkintas petražoles, krapus. Jei trūksta rūgštumo, įpilti citrinos sulčių. Labai skanu su saulėgrąžų grietine (receptą rasite žemiau). Jei sriubą valgysite su grietine – aliejaus nepilkite. Porcija: 6 žmonėms.

 

Grietinė “Saulutė”

Vandens   –   3/4 stikl.
Saulėgrąžų   –   2/3 stikl.
Citrinos sulčių   –   3 v.š.
Druskos   –   ½ a.š.

Visus produktus labai gerai išplakti smulkintuve. Jei per tiršta, įpilkite dar šiek tiek vandens. Tinka įvairioms sriuboms, salotoms.

Pavasario ŽALUMYNAI

Atėjo pavasaris, ir Dievas mums vėl parūpino žalumos mūsų akims, uoslei ir maistui!

Pavasarį viena iš pirmųjų pasirodo paprastoji garšva. Garšva skaniausia tik pradėdama skleisti pirmus lapelius, ir turi savyje daugiausia maistinių medžiagų. Skaniausia ji būna tol, kol lapeliai yra su blizgiu paviršium, garbanoti. Tai vienas iš naudingiausių maistinių augalų, turintis daug vitamino C, mineralinių medžiagų (kalcio, kalio), eterinių aliejų. Iš garšvos jaunų lapų galima gaminti salotas, sriubas, troškinius. Garšvų žolės preparatai nuo seno naudoti gydyti podagrai. Taip pat minimos reumatą, artritą gydančios, šlapimo pūslės, žarnyno sutrikimus šalinančios, šlapimą varančios bei kraujo spaudimą mažinančios garšvų savybės. Žolės antpilas pasižymi lengvomis raminančiomis savybėmis. Paruošus garšvų lapų kompresus gydomi nudegimai, vabzdžių sugeltos vietos, malšinamas sąnarių skausmas. Garšvų nereikėtų naudoti esant žemam kraujo spaudimui.
Paprastoji dilgėlė – gerai pažįstamas augalas, kuris gali ir nesukelti teigiamų emocijų. Dilgėlė žmogui ypač naudinga po žiemos, kada organizmui trūksta vitaminų. Tai vienas naudingiausių laukinių augalų. Dilgėlės lapuose yra 22 – 30 proc. skaidulų, mineralinių medžiagų (kalio, natrio, magnio, geležies, sieros, silicio, chloro), 0,6 proc. askorbo rūgšties, vitaminų B2, B3, K, E, karotino, 2–5 proc. chlorofilo. Iš dilgėlių gaminamos salotos, daromi apkepai, verdama sriuba. Vertingiausios dilgėlės maistui naudojamos šviežios, t.y. termiškai neapdorotos, bet kad neapsidilginti jas reiktų nuplikinti karštu vandeniu. Gaminant sriubą, dilgėles reikia sudėti sriubai jau išvirus, pabaigoje. Per dieną užtenka 100-200 g šviežių dilgėlių, kad aprūpinti organizmą vitaminais.

Petražolėse apstu naudingųjų medžiagų. Vitamino C kiekiu ji lenkia daugumą vaisių ir daržovių. Šimte gramų jaunų žalių petražolių yra iki 300 mg – maždaug dvi vitamino C paros normos. Tai kone keturis kartus daugiau nei citrinose. Karotino kiekiu petražolės nenusileidžia morkai. Šimte gramų petražolių yra dvi provitamino A paros normos. Be to, petražolės turi eterinio aliejaus, vitamino E, B1, B2, PP, flavonoidų. Jose yra mineralinių medžiagų: geležies, fosforo, kalio, kalcio, mangano, nikelio, fluoro. Petražolės puikiai valo organizmą, ypač sergant inkstų ligomis, neleidžia kauptis skysčiams. Petražolės puikiai pašalina nemalonų burnos kvapą, baktericidiškai veikia burnos ertmę, todėl kramtyti petražoles naudinga sergantiesiems dantenų ir burnos gleivinės uždegimu. Petražolių arbatą patartina gerti senesnio amžiaus vyrams, turintiems šlapimo pūslės ir prostatos negalavimų. Stiprina kraujagysles, todėl vartojamos sergant cukriniu diabetu. Labai vertingas prieskoninis augalas, pagerinantis patiekalų skonį. Kad išsaugoti petražolėse esančių vitaminų gausą, jas reikia dėti baigiant ruošti patiekalą.

Šaltiniai: http://ekologija.blogas.lt, http://www.sakiaivsb.lt, http://www.zolininkas.lt, http://gyvenimas.delfi.lt, http://www.sos03.lt

Moliūgų – bananų kokteilis

 

 

 

 

 

 

1 stikl. = 250 ml

Moliūgo   –   apie 500 g
Bananas   –   1
Pieno (tinka ir riešutų ar sojų)   –   1 – 1,5 stikl.
Vanilinio cukraus   –   1 a.š
Medaus   –   pagal skonį

Moliūgą iškepti orkaitėje, nulupti odelę, stambiai supjaustyti. (Arba nuluptą ir supjaustytą pavirti ant garų iki minkštumo.) Visus produktus sudėti į plaktuvą ir gerai išplakti. Jei per tiršta, papildyti dar truputį pieno. Pagal skonį galima pridėti šviežių ar šaldytų uogų. Gerti šviežiai išplaktą.

Šis kokteilis labai maistingas ir sotus!

Porcija ≈ 4  žmonėms

Moliūgų batonėlis

 

 

 

 

 

1 stikl. = 250 ml

Mielių presuotų   –   25 g   (arba 5 g = 1¼ a.š. sausų)
Moliūgo sulčių, arba vandens   –   0,5 stikl.
Cukraus   –    1 v.š.
Moliūgo, tarkuoto smulkia tarka – bulvine   –   1,5 stikl.
Cukraus   –   1 v.š.
Sėlenų   –   0,5 stikl.
Razinų   –   2 – 3 v.š.
Aliejaus nerafinuoto   –   2 v.š.
Cukraus   –   2 – 3 v.š.
Druskos   –   0,5 a.š.
Riešutų ar saulėgrąžų   –   2 v.š.
Miltų baltų   –   3 – 3,5 stikl.

Į kiaurasamtį, įstatytą į dubenį, sudėti tarkuotą moliūgą, užberti 1 v.š. cukraus, atsargiai pamaišyti ir palikti 30 min., kol ištekės sultys. Pamatuoti pusė stiklinės moliūgų sulčių, kurios ištekėjo iš kiaurasamčio. (Jei sulčių susidarė mažiau – papildyti vandens, jei daugiau – likusias galima panaudoti gėrimui ar kitiems patiekalams.) Moliūgų sultis sumaišyti su mielėmis ir 1 v.š. cukraus. Palikti šiltesnėje vietoje, kol pradės kilti.

Į išputojusį mielių mišinį sudėti likusius produktus, išskyrus miltus. Gerai išmaišyti ir po truputį, minkat tešlą, berti miltus. Miltų berti tol, kol tešla jau laikys formą, bet bus dar labai lipni. Jei miltų berti daugiau, batonėlis bus sausesnis. Gerai išminkytą tešlą sudėti į kepimo formą. Viršų galima pabarstyti sezamo sėklomis, sausa ranka jas atsargiai paspausti, kad priliptų prie tešlos. Palikti šiltoje vietoje kol iškils dvigubai. Įkaitinti orkaitę 150 – 175 °C temp. Į įkaitintą orkaitę ant skardos ar grotelių pastatyti kepimo formą su iškilusia tešla, kepti apie 45 min. Iškepusį atvėsinti, išimti iš formos, ir dar palikti gerai atvėsti. Sveikiausia valgyti tik po paros.

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM