Saikingumas valgant turi įtakos imunitetui
Maisto kiekis, patekęs į skrandį, turį įtakos virškinimui, medžiagų apykaitai.
O kaip į maisto kiekį reaguoja imuninė sistema?
Žarnyne yra ypatingi imuninių ląstelių telkiniai – labai svarbus imuninės sistemos barjeras. Žinoma, kad žarnynas užtikrina iki 70% imuniteto efektyvumo.
Kai žmogus persivalgo, visos virškinamojo trakto sistemos jėgos išnaudojamos susidorojimui su papildomu maisto kiekiu. Tuo metu imuninių ląstelių aktyvumas sumažėja. Ne be reikalo, kai sergame, naudinga praleisti 1-2 valgymus.
Nebūtina sulaukti ligos, kad sumažintume krūvį imuninei sistemai. Ir čia saikingumo nauda akivaizdi.
Persivalgant nukenčia kvėpavimo ir kraujotakos sistemos
Perpildytas skrandis spaudžia diafragmą, tai reiškia plaučius ir širdį. Kvėpuoti darosi sunkiau, sumažėja kvėpavimo gilumas, to pasekoje sumažėja deguonies kiekis kraujyje. Iš esmės, persivalgius organizme atsirada deguonies badas. Todėl apima snaudulys ir nieko nesinori daryti.
Kodėl mes persivalgome?
Tam yra keletas priežasčių. Pati svarbiausia – maistas teikia malonumą. Ir tai normalu.
Kodėl mes negalime sustoti laiku, kai gauname tą malonumą? Viena iš priežasčių, kad mes nemokame gauti malonumą iš kitų šaltinių. Be to, mes per daug stresuojam: darbe, namuose, dėl netenkinančių santykių, mažos savivertės. Galiausiai, mums atrodo, kad gyvenimas neteikia džiaugsmo ir norisi, bent kažkuo jį nuspalvinti. Pavyzdžiui, užkąsti. Nes maistas teikia malonumą, galima sakyti, turi antistresinį poveikį.
Ar jūs pastebėjote, kad net pats skaniausias maistas, jeigu jo suvalgome daug, tampa nebeskanus? Organizmas pradeda jam priešintis. Apie tai galima sau priminti, kad nepersivalgytume. Aš, pavyzdžiui, taip ir sakau: “Nori molonumo – suvalgyk nedaug”. O tik persivalgyk ir malonumas virsta nemaloniu jausmu dėl nesusivaldymo ir fizinio diskomforto.
Ir labai svarbu išmokti pasitenkinti paprastais dalykais. Kada jūs paskutinį kartą žiūrėjote į dangų, ne į televizorių? Klausėtės tylos ir paukščių giedojimo, ne naujienų? Kai lekiam per gyvenimą, daug ko nepastebim. Tada mums norisi kažko-tai ryškaus, garsaus, skanaus ir kuo daugiau.
Pamėginkite sulėtinti gyvenimo tempą ir imsite pastebėti, kad perdėtas potraukis maistui silpnėja.
Yra paprasti dalykai, kuriuos galime daryti, kad sumažintume persivalgymo galimybes.
REKOMENDACIJOS, PADEDANČIOS NEPERSIVALGYTI
- Svarbu subalansuoti mitybą. Nesubalansuotoje mityboje dažniausiai tūksta baltymų, naudingų riebalų, ląstelienos, taip pat įvairių vitaminų, o tai skatina persivalgymą.
- Iš anksto planuokite, ką valgysite. Keletai dienų sudarykite valgiaraštį ir sekite juo. Tai padeda išvengti nenumatyto maisto pertekliaus. Nenaudokite maisto produktų, kurie skatina apetitą, pavyzdžiui, aštrūs prieskoniai, produktai su natrio glutamatu.
- Pasitikrinkite mitybos režimą. Jeigu ryte išgeriate tik puodelį arbatos ar kavos su sumuštiniu, o dieną užkandžiaujat, tai vakare, žinoma, labai norėsite valgyti. Suplanuokite gerus pusryčius. Pasiimkite kažką naudingo (džiovintų vaisių, riešutų, pilno grūdo duonos), kad galėtumėte pridėti prie pietų raciono. Tada vakare nebus sunku save kontroliuoti.
- Mitybą padarykite reguliaria. Venkite ilgų tarpų tarp valgių. Jie turi būti neilgesni nei 5-6 valandos. Kitaip bus sunku susivaldyti.
- Valgykite lėtai. Gerai sukramtykite maistą. Tada lengvai galėsite pastebėti organizmo pasisotinimo signalus.
- Pradėkite valgį šviežiais vaisiais ar daržovėmis. Kol juos kramtome, laikas eina. Įdomu, kad smegenims reikia 15-20 minučių, kad pradėtų siųsti pasisotinimo signalus. Todėl tokia valgio pradžia irgi padeda nepersivalgyti.
- Dienos bėgyje gerkite pakankamai vandens, tarp valgių ir būtinai 30 minučių iki valgio. Įdomu, kad smegenyse alkio ir troškulio centrai yra šalia. Ir mes galime sumaišyti tuos poreikius. Taip sakant, užvalgyti troškulį. Pakankamas vandens naudojimas padeda suvaldyti apetitą.
- Nustatykite savo lėkštės dydį. Yra toks psichologinis efektas: kai lėkštė pripildyta iki kraštų, mes greičiau prisivalgome. Todėl, kad nepersivalgytumėt, imkite nedidelę lėkštę ir pilnai pripildykite. Aplink galima padėti salotų lapus, žalumynus. Taip geriau, negu didelės lėkštės centre gulės tiek pat maisto ir sukurs psichologinį diskomfortą bei nesąmoningą troškimą padidinti porciją.
- Gražiai apipavidalinkite lėkštę. Papuoškite ją žalumynais, uogomis, supjaustytais vaisiais ir daržovėmis. Gražiai pateiktas maistas sukuria papildomą pasitenkinimą, kas trukdo persivalgyti.
- Nesiblaškykite valgio metu žiūrėdami televizorių ar kompiuterį. Pasistenkite pajusti maisto skonį ir pasimėgauti juo. O jeigu jau turite įprotį valgyti tuo metu kai žiūrite televizorių, geriau pašalinkite viską, kas valgoma iš akiračio. O jeigu vis tik norisi pakramtyti, tai iš anksto pasiruoškite kažką mažai kaloringo: džiovintus obuolius ar kitus nesaldžius džiovintus vaisius, sausainius su puodeliu cikorijos ar žolelių arbatos, didelį obuolį, salotų lėkštę.
- Svarbu! Pasitikrinkite, kada einate miegoti. Vėlyvas miegas ir neišsimiegojimas padidina kraujyje hormonų, atsakingų už alkio jausmą, kiekį ir provokuoja persivalgymą.
- Pasirinkite mažesnio kaloringumo patiekalus, kai esate svečiuose. Pasistenkite, kad jūsų lėkštė visada būtų pilna, priešingu atveju ją vis papildys. Jeigu pietaujate ten, kur gaminamas didelio kaloringumo maistas, tai iš anksto pasirinkite meniu. Arba pasiimkite maisto iš namų. Ir tegul žygiai į tokias vietas bus reti, ne daugiau vieno karto per savaitę. Reikia daryti pasirinkimą: patogumai ar sveika mityba.
- Eidami į parduotuvę, iš anksto sudarykite produktų sąrašą. Eikite į parduotuvę pavalgę. Paprastai alkanas žmogus perka maisto daugiau ir pasirenka nesveikus produktus. Tame tarpe ir tai, ką galima suvalgyti iš karto: ledai, traškučiai, bandelės ir t.t.
Tai paprastos rekomendacijos, kurias galima sėkmingai naudoti, kad valgydami patirtume malonumą, be jausmo, kad ir vėl pilvas nugalėjo.
Būkite sveiki!
Autorius: Natalja Nazarova, gydytoja terapeutė
Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/umerennost-v-pitanii-vliyaet-na…/
Sveiki santykiai (Faktai ir viltis) – 3
Neturėdami bendro šeimos valgymo laiko, negalėsite pasiekti geresnės sveikatos ir svorio kontrolės, geresnių tarpusavio santykių, geresnių pažymių. Taip pat didėja tikimybė įsitraukti į narkotikų, cigarečių ir alkoholio vartojimą. Be to, tokie negatyvūs polinkiai atsiranda ne tik vaikams. Tuo pačiu metu, daugybė tyrimų atskleidžia, kad valgymas su šeima naudingas bet kokio amžiaus, rasės, etninės grupės, išsilavinimo, užimtumo ir gerbūvio žmonėms.
Tai yra faktai. Bet yra viltis!
Valgome kiekvieną dieną. Susigrąžinkite šeimos stalą ir paverskite valgymą kartu įpročiu. Suplanuokite sekančią savaitę tokius bendrus pietus ar vakarienę su visais šeimos nariais. Susėdę prie stalo, išjungę televizorių, pasakodami praėjusios dienos įvykius, – įdėmiai vienas kito klausykite. Būtent taip stiprėja šeimyniniai ryšiai. Jūs ne tik puoselėsite geresnę savo šeimos sveikatą, bet ir pastebėsite, kad niekas nenori atsitraukti nuo stalo!
MEILĖS JĖGA
Beviltiškai sergančių palatoje buvo du žmonės: moteris 45 metų ir 4-5 metų mergaitė. Mergaitei buvo IV stadijos smegenų auglys. Ji buvo našlaitė. Mergaitei likus gyventi apie savaitę, į jos palatą paguldė moterį, sergančią plaučių vėžiu su progresuojančiomis metastazėmis į kaulus ir kitus organus. Ši moteris taip pat neturėjo nė vieno iš artimųjų ar draugų.
Šios moters motina mirė, ji nebuvo mačiusi savo tėvo. Buvęs sužadėtinis, sužinojęs, kad ji pastojo, reikalavo atlikti abortą, po kurio ji liko nevaisinga. Taip ir gyveno nuo to laiko – vieniša ir sužeista siela, pamažu ėmė visų nekęsti. Ir štai ji, beviltiškai serganti, “mirštančiųjų” klinikoje. Netrukus jos gyvenimas baigsis. Tačiau kodėl ją reikėjo paguldyti į palatą su dejuojančiu, rėkiančiu, be perstojo kviečiančiu savo mamą, vaiku, moteris nesuprato. Mergaitė ją erzino.
Antrą jų bendro gyvenimo dieną mergaitės dejonės moteriai tapo nebepakenčiamos.
– Ne, daugiau to nebegaliu kęsti, – sukandus dantis, murmėjo moteris, – kada gi mirs ši nekenčiama mergiotė. Man nuo savo skausmų ir priepuolių koktu. Nebegaliu taip daugiau, nebegaliu. – Girdi, Viešpatie, užtenka iš manęs tyčiotis! Tu neduodi man net ramiai numirti. Bet aš Tau parodysiu, aš parodysiu! Su manimi tokie pokštai nepraeis! – košė pro dantis moteris. Tada prasidėjo priepuolis ir ji neteko sąmonės.
Sugrįžus sąmonei, moteris nusprendė atjungti prietaisą, palaikantį mergaitės gyvybę, ir taip išgelbėti save ir tą nelaimingąją nuo kančių. Moteris nuėjo prie mergaitė lovos. Ji tyliai aimanavo. Norėdama išjungti prietaisą, moteris turėjo pasilenkti virš mergaitės ir prie pat jos kaklo ištraukti vožtuvą. Kai ji pasilenkė ir pirštais paėmė reikalingą vožtuvą, mergaitė pirmą kartą per tas dienas nurimo, tada džiaugsmingai atmerkė akis ir pasakė: „Mama. Mama, tu pagaliau atėjai!“ Apsikabino drebančią moterį ir tyliai užmigo.
Moteris sustingo vietoje vis dar laikydama vožtuvą. Kojos ir rankos nutirpo, bet ji stovėjo ir, kad nepažadintų mergaitės, tyliai verkė. Po kurio laiko moteris rado galimybę atsargiai atsigulti šalia vaiko. Paskui ir ji užmigo. Moteris pabudo nuo neįprasto, dėmesio jai, jausmo. Iš tiesų, – ant lovos sėdėjo mergaitė, visa su vamzdeliais, su juokingai susišiaušusiais plaukiukais ir įdėmiai žiūrėjo į moterį. Kai ši pabudo, mergaitė rimtai paklausė:
– Mama, kur tu taip ilgai buvai? Aš tavęs čia taip ilgai laukiau!
Ką daryti, reikia kažkaip atsakyti. Ir moteris pasakė:
– Dukryte, tavo mama daug dirba. Aš tik vakar grįžau iš komandiruotės. Gal nustosi man priekaištauti ir apkabinsi?
Tuoj pat mergaitės rimtumas dingo be pėdsako, ji nusišypsojo ir metėsi mamai ant kaklo.
– Aš žinojau, kad tu ateisi pas mane! Visi sakė, kad aš neturiu mamos, kad tavęs nėra, įsivaizduoji? Bet aš jais netikėjau. Ir jie taip pat sako, kad aš greitai mirsiu! Taip pat netiesa. Jie ką, neturi daugiau ką veikti, kaip tik žmones gąsdinti? – taip mergaitė šnibždėjo moteriai prie krūtinės ir tiesiog negalėjo sustoti.
Kol mergaitė šnibždėjo žodžius ir spaudėsi prie motinos krūtinės, pastaroji prisiminė, kad liga šalia ir laukia savo valandos, tik trumpą akimirką mergaitei leido pasijusti laiminga, surasti motiną, nors ir ne tikrą, ir tokią pat beviltiškai sergančią ir iškankintą.
– Dieve, kokį gi naują triuką Tu sugalvojai man atsisveikinimui? – pagalvojo moteris.
Minutei mergaitė nutilo – prasidėjo galvos skausmo priepuolis. Piktas ir kankinantis. Mažutė neparodė, kad jai kažkas skauda, bet moteris tai žinojo. Ji pasakė mergaitei:
– Dukrele, tu tyliai atsigulk šalia manęs, aš tave apkabinsiu, ir mes gulėsime kartu, gerai? Pailsėkim!
Mažutė atsigulė ant šono taip, kad visą laiką galėtų matyti mamą, žiūrėjo, bandė rečiau mirksėti ir šypsojosi, bandydama neparodyti, kad jai skauda galvą. Taip ir užmigo, visą laiką besišypsodama. Naktį prasidėjo krizė. Atėjo gydytojai, mostelėjo rankomis, pasakė, kad pabaiga arti.
Mergaitė kliedėjo, neatgaudama sąmonės. Moteris visą laiką sėdėjo šalia. Ji nebejautė savo pačios skausmo priepuolių. Jos gyvenimas dabar priklausė mergaitei.
Moteris vėl kalbėjosi su Dievu.
– Dieve, aš daug kartų Tau sakiau blogus, įžeidžiančius žodžius. Jei gali, atleisk. Aš nekenčiau savęs ir gyvenimo, atleisk. Aš nemokėjau ir nenorėjau mylėti, atleisk. Nieko neprašau sau, širdyje nėra gailesčio sau. Noriu tik pasakyti: ką tik benuspręstumei, tebūna taip, kaip Tau reikia. Jei galima, nuimk mano dukrelės skausmą ir leisk man prisiimti jos skausmą. Ačiū, Dieve, kad išklausei, aš tai žinau.
Kitą rytą mergaitė visai nutilo. Moteris suprato, kad vaikas mirė. Ji ramiai žiūrėjo į mergaitės veidą ir šypsojosi.
Mergaitė atsimerkė ir pasakė:
– Mama, ar gali man rasti piešimo sąsiuvinį ir spalvotus pieštukus? Man skubiai reikia kai ką padaryti. – Ji atrodė labai rimta, antakiai suraukti, akyse – susimąstymas.
„Gyva mano mergaitė!“ – pagalvojo moteris. Džiaugsmas, plūstelėjęs į širdį, atrodė toks stiprus ir galingas, kad atrodė sudraskys vietoje iš laimės.
– Saulute, kaip tu jautiesi? – neįprastai švelniai paklausė ji.
– Mamyte, dabar kai tu grįžai iš komandiruotės…aš jaučiuosi gerai. Bet vakar aš sapnavau: atskrido du juodi drakonai ir norėjo sudeginti mano lovytę. Aš pasakiau vienam iš jų, kad aš turiu mamą, ir parodžiau kumštį. Tas drakonas, kuris kvėpavo į mane ugnimi, pasakė, kad jis čia nebeturi ką veikti.
„Čia apsigyveno džiaugsmas, meilė ir stiprybė, – pasakė jis, – čia nėra maisto. Mes neturime čia kuo pasigardžiuoti“.
Pakartotinos rentgeno nuotraukos parodė neįmanomą: navikų ir metastazių nėra – visiška remisija. Šioms keistoms pacientėms buvo atlikti tyrimai, ir jos buvo išleistos iš ligoninės, nes šios palatos reikėjo kitiems beviltiškai sergantiems žmonėms.
Draugai, visos jūsų ligos yra bejėgės prieš Visagalį Dievą. Gyvenimo prasmė nėra išsigydyti, bet rasti tą, Kuris yra Gyvenimo Šaltinis! Tada gyvenimas vėl įgauna prasmę: bus kam dovanoti savo šilumą ir švelnumą – kitam žmogui, savo šeimai, žmonėms. Ir dovanoti meilę nesavanaudiškai, iš visos širdies.
Būkit laimingi!
Autorius nežinomas
Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/sila-lyubvi/
