Šaltinis: E. Vait, „Gydymo tarnystė“, p. 170
Pasivaikščiojimas pavalgius…
Kodėl po valgio verta pasivaikščioti
Ar po valgio dažniausiai atsisėdate? Gal prie darbo stalo, į automobilį ar tiesiog pailsėti? O gal priešingai – mėgstate šiek tiek pajudėti?
Pasirodo, tai, ką veikiame po valgio, gali turėti reikšmės tam, kaip mūsų organizmas susitvarko su į kraują patenkančia gliukoze. Tyrimai rodo, kad net trumpas, 10–15 minučių pasivaikščiojimas po valgio gali sušvelninti gliukozės pakilimą kraujyje.
Kodėl toks paprastas dalykas kaip pasivaikščiojimas gali turėti poveikį? Ir ar tai aktualu tik žmonėms, turintiems gliukozės apykaitos sutrikimų?
Kas vyksta organizme, kai pavalgome?
Pavalgius angliavandeniai virškinimo trakte suskaidomi į paprastesnius cukrus, daugiausia gliukozę, kuri patenka į kraują. Todėl gliukozės kiekis kraujyje po valgio natūraliai padidėja. Tai normali organizmo reakcija.
Į padidėjusį gliukozės kiekį reaguoja kasa – ji išskiria insuliną. Šis hormonas padeda gliukozei patekti iš kraujo į ląsteles, kur ji gali būti panaudota energijai arba sukaupta vėlesniam laikui. Gliukozės kiekiui kraujyje mažėjant, mažėja ir insulino išskyrimas.
Tačiau ne visi valgiai sukelia vienodą gliukozės atsaką. Suvalgius daug greitai pasisavinamų, ypač rafinuotų angliavandenių – pavyzdžiui, saldumynų, saldžių gėrimų ar baltų miltų gaminių – gliukozės kiekis kraujyje paprastai kyla greičiau. Kiek ir kaip greitai jis padidės, priklauso ne tik nuo angliavandenių kiekio ir rūšies, bet ir nuo viso valgio sudėties bei individualių žmogaus ypatumų.
Kas pasikeičia, kai pradedame vaikščioti?
Kai po valgio pradedame vaikščioti, į darbą įsitraukia dideli skeleto raumenys. Jiems susitraukinėjant reikia energijos, o vienas iš jos šaltinių yra gliukozė. Raumenų susitraukimai skatina gliukozės patekimą iš kraujo į raumenų ląsteles – šis procesas gali vykti ir nepriklausomai nuo insulino poveikio.
Todėl vaikščiojant daugiau gliukozės paimama iš kraujo ir panaudojama energijai. Dėl to gliukozės kiekis kraujyje po valgio gali pakilti mažiau, o kartu gali sumažėti ir organizmui reikalingas insulino atsakas.
Ką rodo tyrimai?
Trumpų pasivaikščiojimų po valgio poveikis gliukozės kiekiui kraujyje tirtas įvairiose žmonių grupėse – tiek sveikų, tiek turinčių sutrikusią gliukozės apykaitą.
Viename tyrime vyresnės nei 50 metų sveikos moterys po daug angliavandenių turinčio valgio arba ilsėjosi, arba lėtai vaikščiojo. 15 minučių lėtai vaikščiojant gliukozės kiekis kraujyje buvo mažesnis nei ilsintis, o didžiausias jos pakilimas pasireiškė vėliau. Vaikštant 40 minučių sumažėjo ir bendras gliukozės padidėjimas per dvi valandas po valgio.
Kitame tyrime 2 tipo diabetu sergantys žmonės buvo palyginti dviem režimais: vienu atveju jie vaikščiojo 30 minučių vienu kartu per dieną, kitu – po 10 minučių po kiekvieno iš trijų pagrindinių valgymų. Trumpai pasivaikščiojus po valgio, gliukozės kiekis kraujyje per tris valandas po valgymo padidėjo mažiau, o didžiausias skirtumas buvo pastebėtas po vakarienės.
Svarbu, kad tai nėra tik pavienių tyrimų rezultatai. Sisteminės apžvalgos ir metaanalizės taip pat rodo, kad fizinis aktyvumas po valgio gali sumažinti gliukozės atsaką, palyginti su nejudėjimu. Tyrimai taip pat rodo, kad norint paveikti gliukozės kiekį nebūtina intensyviai sportuoti – poveikis pastebėtas ir vaikštant lengvu tempu.
Kodėl verta sušvelninti gliukozės pakilimą?
Dažnai pasikartojantys didesni gliukozės pakilimai po valgio siejami su didesniu oksidaciniu stresu ir kraujagyslių endotelio funkcijos sutrikimais. Tai ypač aktualu žmonėms, turintiems atsparumą insulinui, prediabetą ar sergantiems 2 tipo diabetu, kurių organizmui gali būti sunkiau suvaldyti po valgio padidėjusį gliukozės kiekį.
Kada, kiek ir kaip greitai vaikščioti?
Tyrimuose naudota skirtinga ėjimo trukmė, intensyvumas ir pradžios laikas, todėl vienos visiems tinkamos formulės nėra. Tačiau iš turimų duomenų galima išskirti keletą praktiškų gairių.
Kada?
Verta pajudėti gana netrukus po valgio, kai gliukozės kiekis kraujyje pradeda kilti, tačiau tikslaus visiems optimalaus laiko nėra nustatyta. Taigi nereikia žiūrėti į laikrodį ir skubėti nuo stalo tą pačią minutę – tiesiog pasistenkite po valgio ilgai neužsisėdėti.
Kiek?
Geras ir realistiškas tikslas – 10–15 minučių. Tyrimuose tokios trukmės pasivaikščiojimai jau turėjo poveikį gliukozės atsakui po valgio. Jei galite ir norite vaikščioti ilgiau – puiku, tačiau neturint daug laiko nereikėtų manyti, kad trumpas pasivaikščiojimas neduos naudos.
Kaip greitai?
Tyrimuose poveikis pastebėtas ir vaikštant lengvu, patogiu tempu. Nebūtina pasivaikščiojimo paversti intensyvia treniruote.
Jeigu nepavyksta pasivaikščioti po kiekvieno valgio, galima pradėti nuo vieno – pavyzdžiui, didžiausio dienos valgio arba to, po kurio paprastai tenka ilgiausiai sėdėti.
Taigi, ką renkatės po valgio – atsisėsti ar šiek tiek pajudėti?
Vasarą čiurnos traumos tyko dažniau. Kaip jų išvengti?
Vasara – metas, kai daugiau vaikštome, keliaujame, dirbame sode, žygiuojame miško takais ir daugiau laiko praleidžiame gamtoje.
Kartais užtenka vos vieno neatsargaus žingsnio ant nelygaus tako, akmens ar duobės – ir staigus skausmas priverčia sustoti. Nors daugeliui atrodo, kad čiurnos patempimas yra smulki trauma, netinkamai sugijusi ji gali kartotis ir ilgainiui sukelti nuolatinį sąnario nestabilumą.
Kas lemia čiurnos patempimą?
Čiurnos sąnario stabilumą užtikrina kaulai, raiščiai, sausgyslės, aplinkiniai raumenys ir nervų sistema, kuri nuolat „stebi“, kokioje padėtyje yra pėda, ir akimirksniu koreguoja judesius.
Jei šie mechanizmai veikia prasčiau – dėl silpnesnių raumenų, ankstesnės traumos, prastesnės pusiausvyros ar netinkamos avalynės – tikimybė pasitempti čiurną padidėja. Todėl vien stiprinti blauzdos raumenis nepakanka – labai svarbu lavinti ir pusiausvyrą bei judesių koordinaciją.
Keturi paprasti pratimai čiurnai stiprinti
Šiems pratimams nereikia nei sporto klubo, nei specialios įrangos. Juos verta atlikti reguliariai – 3–4 kartus per savaitę.
1. Stovėjimas ant vienos kojos
Atsistokite ant vienos kojos ir išlaikykite pusiausvyrą 30–60 sekundžių. Pakartokite 2–3 kartus kiekviena koja.
Kai pratimas taps lengvas, pabandykite:
- užmerkti akis;
- stovėti ant sulankstyto rankšluosčio ar minkštos pagalvėlės.
Tai vienas veiksmingiausių pratimų, padedančių lavinti pusiausvyrą ir sumažinti pakartotinių čiurnos patempimų riziką.
2. Atsistojimas ant pirštų
Atsistokite tiesiai, prireikus lengvai prisilaikykite už kėdės atlošo. Lėtai pakilkite ant pirštų, trumpai išlaikykite padėtį ir taip pat lėtai nusileiskite.
Atlikite 10–15 pakartojimų.
Jei pratimas tampa per lengvas, pabandykite jį atlikti stovėdami ant vienos kojos ir prireikus prisilaikydami.
Šis pratimas stiprina blauzdos raumenis, kurie padeda stabilizuoti čiurną.
3. Vaikščiojimas ant pirštų ir kulnų
Po 1–2 minutes paeikite ant pirštų, o vėliau – ant kulnų.
Tai stiprina blauzdos bei pėdos raumenis ir gerina jų koordinaciją.
4. Pėdos skliauto stiprinimas
Sėdėdami ant kėdės pabandykite kojų pirštais suglamžyti ant grindų padėtą rankšluostį arba pakelti smulkų daiktą, pavyzdžiui, pieštuką ar kamuoliuką.
Tai stiprina smulkiuosius pėdos raumenis, kurie taip pat prisideda prie čiurnos stabilumo.
Nepamirškite tinkamos avalynės
Vasarą dažnai renkamės šlepetes ar batus visiškai plokščiu padu. Nors jie patogūs trumpam pasivaikščiojimui, ilgesniam vaikščiojimui nelygiu paviršiumi jie suteikia mažiau atramos ir stabilumo.
Jei planuojate daugiau vaikščioti, dirbti sode ar leistis į žygį, rinkitės avalynę, kuri:
- gerai prilaiko kulną;
- neslysta;
- tvirtai laikosi ant pėdos.
Tai gali padėti sumažinti traumų riziką.
Ką daryti pasitempus čiurną?
Jei pasitempėte čiurną, pirmosiomis dienomis tinkama priežiūra gali padėti sumažinti skausmą ir paspartinti gijimą.
- Saugokite pažeistą koją. Pirmąsias 1–3 dienas venkite judesių, kurie stipriai didina skausmą, tačiau stenkitės visiškai neimobilizuoti sąnario, jei gydytojas nenurodė kitaip.
- Pakelkite koją aukščiau širdies lygio. Jei čiurna patinusi, tai gali padėti sumažinti tinimą.
- Naudokite elastinį bintą arba čiurnos įtvarą. Lengvas suspaudimas padeda mažinti tinimą ir suteikia sąnariui daugiau stabilumo. Bintas neturėtų būti užveržtas per stipriai, kad koja tirptų ar šaltų.
- Per pirmąsias 24–48 valandas šaldykite skaudamą vietą. Ant čiurnos 15–20 minučių uždėkite į rankšluostį suvyniotą šaltą kompresą. Procedūrą galima kartoti kelis kartus per dieną. Ledo nedėkite tiesiai ant odos.
- Kai tik skausmas pradeda mažėti, pamažu pradėkite judinti čiurną. Ankstyvas, saikingas judėjimas dažniausiai padeda greičiau atgauti sąnario funkciją nei ilgas visiškas nejudrumas.
Jei čiurną jau buvote pasitempę…
Vienas didžiausių rizikos veiksnių patirti naują čiurnos traumą yra ankstesnis čiurnos patempimas.
Todėl po tokios traumos svarbu ne tik palaukti, kol sumažės skausmas, bet ir atkurti pusiausvyrą, raumenų jėgą bei judesių koordinaciją. Priešingu atveju sąnarys gali likti nestabilus, o trauma kartotis vis dažniau.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Nedelskite kreiptis į gydytoją, jei:
- negalite priminti kojos;
- skausmas labai stiprus;
- čiurna greitai ir smarkiai tinsta;
- matoma ryški deformacija;
- skausmas ar tinimas nemažėja per kelias dienas arba net stiprėja
Tokiais atvejais gali būti ne tik raiščių patempimas, bet ir lūžis ar kita rimtesnė trauma.
Rūpindamiesi savo čiurnomis šiandien, išsaugosite judėjimo laisvę rytoj. Vos kelios minutės reguliarių pratimų kelis kartus per savaitę gali padėti sumažinti traumų riziką ir leisti aktyviai mėgautis vasara.
Šventasis Raštas
„Ar nežinote, kad jūsų kūnas yra šventykla jumyse gyvenančios Šventosios Dvasios… Tad šlovinkite Dievą savo kūnu!“ (1 Korintiečiams 6, 19–20)
Puikusis penketukas: fiziniai pratimai sveikatai ir gerai savijautai
Gimnastika, fiziniai pratimai, vaikščiojimas turi tapti neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi kiekvienam, kas nori išsaugoti darbingumą, sveikatą, visavertį ir džiaugsmingą gyvenimą.
(Hipokratas)
Dauguma šiuolaikinės visuomenės ligų kyla dėl fizinio aktyvumo stokos: nutukimas, II tipo cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, sąnarių ir stuburo ligos, nerimo ir depresijos būsenos, nusilpęs imunitetas, kai kurios vėžio rūšys.
Fizinis aktyvumas padeda normalizuoti visų žmogaus organizmo sistemų darbą, įskaitant ir smegenų veiklą.
Išskiriami 5 fizinių pratimų tipai. Tyrimai rodo, kad būtina atlikti visus šiuos tipus, kad poveikis fizinei būklei būtų visapusiškas.
1. Aerobiniai pratimai arba kardio pratimai
Tai pats natūraliausias ir įprasčiausias fizinio aktyvumo tipas. Bėgimas, vaikščiojimas, plaukimas, slidinėjimas, važiavimas dviračiu – visa tai mums pažįstama nuo vaikystės.
Šios rūšies krūvis gerina širdies ir kvėpavimo sistemų darbą, didina bendrą organizmo ištvermę. Normalizuojasi nervų sistemos būklė: pagerėja miegas, mažėja nerimas, gerėja nuotaika.
- Suaugusiesiems vidutinio intensyvumo aerobinė veikla turėtų trukti 150–300 minučių per savaitę arba 20–45 minutes per dieną.
- Aukšto intensyvumo aerobinis krūvis tinka fiziškai pasirengusiems žmonėms – 75–150 minučių per savaitę arba 10–20 minučių per dieną.
Intensyvumo formulė: 220 – amžius = maksimalus pulsas. Pvz., jei jums 65 metai, tai 220 – 65 = 155.
- 50–60 % nuo maksimalaus pulso – vidutinio intensyvumo treniruotėms.
- 70–80 % – aukšto intensyvumo treniruotėms.
2. Anaerobiniai arba jėgos pratimai
Tai tokie pratimai, kurių metu tenka įveikti treniruoklių ar savo kūno pasipriešinimą.
Po 30 metų fiziškai neaktyvūs žmonės kas dešimtmetį netenka 3–8 % raumenų masės, o po 50-ies šis procesas vyksta dvigubai greičiau.
Kiekvienais metais kaulų mineralinis tankis sumažėja 1–3 %, o tai lemia jų plonėjimą ir trapumą.
Jėgos treniruotės 2 kartus per savaitę, apimančios visas pagrindines raumenų grupes, padeda išvengti raumenų masės praradimo ir padidinti kaulų tankį.
Krūvio intensyvumas turėtų būti vidutinis arba aukštas – priklausomai nuo jūsų amžiaus ir fizinės būklės.
3. Pusiausvyros pratimai
Kiekvienas žmogus turi pusiausvyros įgūdžių, tačiau jų išsivystymo lygis gali skirtis.
Reikia prisiminti, kad su amžiumi gebėjimas išlaikyti pusiausvyrą silpnėja, o tai blogina gyvenimo kokybę: atsiranda nestabili, neužtikrinta eisena, prastėja judesių koordinacija.
Paprasta poza stovint ant vienos kojos užsimerkus jau treniruoja jūsų vestibuliarinį aparatą. O jei atliksite pratimą „Kregždutė“, rezultatai bus dar geresni.
Pusiausvyros pratimai ne tik gerina smegenėlių ir visos nervų sistemos veiklą, bet ir stiprina koncentraciją. Gebėjimo išlaikyti pusiausvyrą pagerėjimas – neįkainojamas kasdieniame gyvenime.
4. Tempimo pratimai
Su amžiumi raumenys praranda elastingumą, o tai ypač atsiliepia atramos–judėjimo sistemai: blogėja stuburo ir sąnarių būklė.
Reguliarios treniruotės suteikia ne tik raumenų elastingumą, bet ir padeda išjudinti bei sustiprinti sąnarius. Tempimo pratimai padeda išlaikyti taisyklingą laikyseną, užkerta kelią mėšlungiui, mažina streso lygį.
Šie pratimai ypač naudingi moterų sveikatai: gerėjant kraujotakai, menstruacijos tampa mažiau skausmingos, normalizuojasi ciklas.
5. Kvėpavimo pratimai
Šie pratimai naudingi ne tik sergantiesiems kvėpavimo sistemos ligomis, bet ir turintiems širdies ir kraujagyslių, virškinimo, nervų sistemos sutrikimų, silpną imunitetą bei dubens organų ligų.
Pagrindinis kvėpavimo pratimų skirtumas nuo įprasto kvėpavimo – tai sąmoningas įkvėpimo ir iškvėpimo, taip pat kvėpavimo tempo reguliavimas.
Kvėpavimo pratimai geriausiai atliekami ryte po pabudimo, kai smegenims ypač reikia deguonies, arba pasivaikščiojimų metu.
Treniruočių taisyklės
Pagrindinis treniruočių principas – reguliarumas, o ne intensyvumas. Kad fiziniai pratimai būtų naudingi, pasirinkite tinkamą sporto rūšį pasitarę su gydytoju.
Auksinė treniruočių taisyklė – palaipsniui didinti krūvį ir tempą, stebint savo būklę. Užsiėmimų metu kontroliuokite pulsą, tam padės išmanieji laikrodžiai ar fitneso apyrankės.
Jei įmanoma, jėgos pratimus geriausia atlikti prižiūrint sertifikuotam treneriui.
Dėka reguliarių treniruočių pagerės jūsų fizinė savijauta, o tai teigiamai paveiks gyvenimo kokybę ir suteiks daugiau gerų emocijų.
Parengė: Julija Logačiova, gydytoja LFK (gydomosios fizinės kultūros specialistė)
Šaltinis: 8doktorov.ru
Vaikščiojimas – natūrali sveikatos stiprinimo priemonė
Vaikščiojimas – tai paprastas ir prieinamas būdas rūpintis savo sveikata. Norėdami pasiekti gerų rezultatų, laikykitės kelių paprastų rekomendacijų.
Nauda sveikatai
Reguliarios išvykos pėsčiomis padeda išlaikyti normalų kūno svorį ir paspartina medžiagų apykaitą, o tai ypač svarbu virškinimo sistemai. Vaikščiojimas stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą, gerina kraujotaką ir mažina širdies ligų riziką. Be to, judėjimas gryname ore skatina endorfinų gamybą, gerina nuotaiką ir mažina stresą. Nepamirškime ir raumenų bei kaulų sistemos – vaikščiojimas stiprina raumenis, kaulus bei didina ištvermę.
Pasiruošimas
Rinkitės patogią avalynę su gera amortizacija, lanksčiu padu ir pėdos atrama. Apranga turėtų būti lengva, pralaidi orui ir tinkama oro sąlygoms. Jei turite kelio ar klubo sąnarių problemų, apsvarstykite šiaurietiškas ėjimo lazdas – jos padeda sumažinti sąnarių apkrovą ir didina vaikščiojimo naudą.
Būtinai pasirūpinkite, kad organizmas gautų pakankamai vandens – taip deguonimi prisotintas kraujas laisvai pasieks kiekvieną ląstelę, padėdamas joms atsinaujinti ir stiprėti.
Prieš vaikščiojimą atlikite lengvą apšilimą, o po jo – tempimo pratimus. Tai padės išvengti traumų ir pagerins raumenų lankstumą.
Taisyklingas vaikščiojimas
Taisyklinga laikysena – ne tik estetikos, bet ir sveikos judesių biomechanikos pagrindas, apsaugantis sąnarius bei stuburą.
Laikykite galvą tiesiai, žvelkite į priekį, o ne žemyn. Šiek tiek įtraukite pilvą ir „pakelkite“ krūtinę į viršų – bet natūraliai, be įtampos. Tokia kūno padėtis laikui bėgant taps įprasta.
Pečiai turi būti atpalaiduoti, o rankos laisvai judėti į taktą su žingsniais – tai padeda palaikyti pusiausvyrą, ritmą ir gerina kraujotaką stuburo srityje.
Stenkitės kvėpuoti pro nosį, ritmiškai: keturi žingsniai – įkvėpimas, keturi – iškvėpimas. Palaipsniui ilginkite iškvėpimo trukmę – tai pagerins raumenų aprūpinimą deguonimi, skatins smegenų kraujotaką, stabilizuos kraujospūdį ir mažins nerimą. Jei pastebite, kad kvėpuojant nosimi pritrūksta oro ir reikia papildomai kvėpuoti per burną, sumažinkite tempą.
Žingsnio technika svarbi: pėda pirmiausia turi liesti žemę kulno viduriu, švelniai riedant ant pirštų. Tai padės tolygiai paskirstyti kūno svorį ir sumažins apkrovą sąnariams.
Jei kyla sunkumų, ženkite platesnį žingsnį (šiek tiek platesnį, nei esate įpratę) – kartais to užtenka. Jei nepavyksta, papildomai lavinkite Achilo sausgyslę: atsistokite ant laiptelio pirštų galais, nuleiskite kulnus žemyn, paskui vėl pakilkite ant pirštų. Kartokite pratimą apie 50 kartų.
Tai ypač svarbu tiems, kurie įpratę avėti aukštakulnius – raumenims reikia laiko persitvarkyti.
Tinkamas vaikščiojimo tempas
Lėtas pasivaikščiojimas (60–90 žingsnių per minutę, arba 2,5–4 km/h) nesuteikia ryškaus sveikatinamojo efekto. Siekite aktyvesnio tempo – daugiau nei 120 žingsnių per minutę.
Savo tinkamą krūvį galite patikrinti pagal pulsą:
Treniruočių pulso skaičiavimas: (220 – amžius) × 0,7.
Pavyzdžiui, 50 metų žmogaus orientacinis pulso dydis – apie 119 dūžių per minutę.
Jei einant pulso rodiklis artimas šiam skaičiui, vadinasi, intensyvumas tinkamas. Jei pulsas per žemas – pagreitėkite ar rinkitės maršrutą su įkalne. Jei pulsas viršija rekomenduojamą daugiau kaip 10 dūžių, sulėtinkite tempą.
Žmonėms, turintiems širdies ar sąnarių problemų, pulsas gali didėti net ir nedideliu greičiu einant – todėl pulso stebėjimas yra patikimas būdas reguliuoti krūvį.
Pradėkite pamažu
Jei nesate pratę reguliariai vaikščioti, pradėkite nuo 10–15 minučių per dieną ir palaipsniui ilginkite iki 20–30 minučių 3–4 kartus per savaitę. Po 2–3 mėnesių trukmę galima didinti iki 30–40 minučių.
Ieškokite įkvėpimo
Rinkitės gražius ir įdomius maršrutus – vaizdinga aplinka motyvuoja.
Vaikščiokite drauge
Pasivaikščiojimai su draugais ar šeima tampa malonesni ir skatina išlaikyti reguliarumą. Tapkite pavyzdžiu kitiems, o ne verskite – pozityvus požiūris užkrečia!
Teksto autorė: Liudmila Jagello, gydomosios fizinės kultūros instruktorė-metodininkė
Sveikos kojos – judančios kojos
Kiekvienas nori turėti gražias ir sveikas kojas. Jos tarnauja kaip atrama mūsų kūnui ir reikalingos judėjimui erdvėje. Kojos pasižymi trimis pagrindinėmis savybėmis: jėga, tvirtumu ir lankstumu, kurių dėka tampame pajėgūs ištverti įvairias fizines veiklas. Tačiau tam, kad mūsų kojos ilgai išliktų geros formos, jas reikia stiprinti ir saugoti. Kaip išlaikyti apatinių galūnių sveikatą?
Pirmas ir bene svarbiausias dalykas – kojoms reikia judėjimo. Tiesą sakant, aktyvus gyvenimo būdas yra daug sveikesnis kojoms nei mažai aktyvus ar sėdimas. Judant kojose ir visame kūne pagerėja kraujotaka. Kai ilgai sėdime, kraujas venomis sunkiau teka atgal į širdį, dėl to kojos patinsta, tampa sunkios ir skausmingos. Taigi – vaikščiokite, bėgiokite, plaukiokite, važiuokite dviračiu. Pasirinkite tai, kas jums patinka, – svarbiausia daugiau judėkite.
- Tarp sveiko gyvenimo būdo siekiančių žmonių pastaruoju metu išpopuliarėjo vadinamasis šiaurietiškasis ėjimas. Tai fizinio aktyvumo rūšis naudojant tam tikrą judėjimo techniką ir specialias lazdas, kurios naudojamos ne tik kaip atrama, bet ir atsispyrimui. Šiaurietiškas ėjimas sumažina kelio sąnarių apkrovą. Ši sporto šaka taip pat gerina venų kraujotaką, padeda įveikti patinimą ir sunkumo jausmą kojose.
- Vaikščiojimas taip pat gali mus praturtinti dvasiškai. Grynas oras, gamta, galbūt įdomūs susitikimai, nuostabūs potyriai ne tik pagerins jūsų fizinę būklę, bet ir primins amžinąjį Dievą.
Laukite tęsinio 🙂
Judėkime daugiau ir būkime sveiki.