Seną posakį “Jėga yra – proto nereikia” netrukus teks pakeisti kitu: “Stiprus ir proto turi daugiau”. Viskas dėl to, kad mokslas rado paprastą sprendimą protiniams gebėjimams tobulinti – tai fiziniai pratimai.
🔹PAGYVENĘ ŽMONĖS
Daktaras Eric Larson su kolegomis tyrinėjo 65 metų ir vyresnių žmonių sveikatą. Dalyviams buvo pasiūlyta atminties tyrimo testų serija ir užduoti klausimai apie jų fizinį aktyvumą savaitės bėgyje. Po 6 metų mokslininkai išsiaiškino, kad vyresnio amžiaus žmonėms, kurie buvo fiziškai aktyvūs bent 3 kartus per savaitę, tikimybė susirgti Alzheimerio liga buvo 38% mažesnė.
Harvardo visuomenės sveikatos mokykla ištyrė 18 766 moterų nuo 70 iki 81 metų sveikatos būklę. Nuo 1986 metų jų fizinis aktyvumas buvo registruojamas apklausiant kas 2 metus. Moterys buvo suskirstytos į 5 grupes pagal energijos sąnaudas, nuo mažiausių iki didžiausių. Asmenys, priklausantys aktyviausiai fizinei grupei, turėjo 20% mažesnę kognityvinių (pažinimo) sutrikimų riziką, nei tie, kurie mankštinosi mažiau laiko. Moterys, kurios lėtai vaikščiojo mažiausiai 1,5 valandos per savaitę, surinko aukštesnius pažinimo balus, nei tos, kurios vaikščiojo mažiau nei 40 minučių per savaitę. Dviejų didžiausio fizinio aktyvumo grupių moterys turėjo taip pat ir žymiai mažiau pažinimo sutrikimų, nei moterys, kurių fizinis aktyvumas buvo žemiausias.
Senėjimo tyrimas Honolulu ir Azijoje parodė, kad pagyvenę vyrai, kurie vaikščiojo labai mažai (mažiau nei 400 metrų per dieną), turėjo 80% didesnę riziką susirgti demencija (silpnaprotyste), palyginus su tais, kurie vaikščiojo daugiau nei 3 kilometrus per dieną. Vyrams, kurie vaikščiojo 0,4 – 1,5 km per dieną, rizika susirgti demencija buvo 71% didesnė, palyginus su tais, kurie vaikščiojo daugiausiai – daugiau nei 3 km per dieną.
🔹VAIKAI
Mankštintis naudinga ne tik vyresnio amžiaus žmonėms, bet ir vaikams. Tyrinėtojas Charles Hillman tyrė mankštos poveikį 7-10 metų vaikų pažinimo funkcijai. Jis davė jiems testus, kad išmatuotų greitį ir tikslumą, kuriuo jie apdoroja informaciją. Hillman išsiaiškino, kad geros fizinės formos vaikai, greičiau atskyrė du skirtingus vaizdus, sumirksinčius kompiuterio ekrane, ir kad fiziškai aktyvūs vaikai klasėje dirbo geriau nei jų mažiau aktyvūs klasės draugai.
Tyrimai rodo, kad nepaisant amžiaus, pratimai gerina jūsų smegenų veiklą. Jie padidina neurotrofinų kiekį galvos ir nugaros smegenyse. Neurotrofinai maitina ir apsaugo smegenų ląsteles bei gerina ryšius tarp nervinių ląstelių (sinapsių), palengvindami mokymąsi ir atmintį. Neurofiziologas Bernell Baldwin mano, kad pratimai stimuliuoja kamieninių ląstelių veiklą trijose smegenų srityse, o jei mityba subalansuota (pavyzdžiui, mažai sočiųjų riebalų), šios kamieninės ląstelės gali migruoti į kitas smegenų sritis. Pratimai taip pat sumažina apoptozę – užprogramuotą smegenų ląstelių mirtį.
🔹PSICHINĖ SVEIKATA
Psichiatrijos profesorius daktaras Madhukar Trivedi išsiaiškino, kad atsitiktine tvarka atrinktiems lengva ar vidutinio sunkumo depresija sergantiems pacientams, kurie 3 mėnesius 3-5 kartus per savaitę atliko 30 minučių trukmės aerobikos treniruotes arba dalyvavo vidutinio intensyvumo aerobikos pratybose (pratimai ant bėgimo takelio ar treniruoklio), depresijos simptomai sumažėjo iki 47%. Net asmenims, kurie mankštinosi žemo intensyvumo pratimų grupėse, simptomai sumažėjo 30%. Daktaras James Blumenthal iš Duke universiteto nustatė, kad depresija sergančių pacientų fizinių pratimų efektyvumas paprastai prilygsta antidepresantų efektyvumui. Pratimai skatina mąstymo aiškumą ir gamina nuotaiką pakeliančius endorfinus. Be to sportuojantiems žmonėms organizmas išskiria mažiau streso hormonų, palyginus su nesportuojančiais.
🔹PAPRASTO VAIKŠČIOJIMO PRIVALUMAI
Pasak fiziologo daktaro Bernell Baldwin, vaikščiojimas yra saikingas, praktiškas, prieinamas ir dažniau duodantis geriausią fiziologinį ir psichinį rezultatą nei bet kuri kita mankštos forma. Vaikščiojimas yra paprastesnis būdas pradėti didinti fizinį krūvį nusilpusiems žmonėms, kurie ilgą laiką nesimankštino. Tai vienas iš mankštos būdų, kuris duoda galimybę bendrauti. Vaikščiojimas apvalo mūsų protą ir palengvina mąstymą. Vaikščiojimo krūvį labai lengva reguliuoti.
✅ Taigi, norint gauti naudos savo kūnui, tereikia apsiauti batus ir vaikščioti. Tai taip paprasta!
🧡 Šventame rašte, Psalmėje Dovydas kreipiasi į Dievą “Šlovinu tave, nes esu nuostabiai padarytas. Tavo visi darbai nuostabūs, – aš tai gerai žinau.” (Psalmių 139:14)
Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/prostoe-sredstvo-dlya-uma/
Valerijus Petrovičius neplanavo vykti į sanatoriją, bet išvyko su žmona vietoj jos draugės, kuri dėl susiklosčiusių aplinkybių pakeitė savo planus. Per 10 sanatorinės programos dienų jis pasiekė nuostabių rezultatų!
Atsisveikinimo vakarą Valerijus dalijosi savo džiaugsmu ir pasiektais rezultatais. Be to, jis su žmona pradėjo skaityti Bibliją ir daugiau sužinojo apie Dievą, Jo malonę žmogui. 
Psichologijos daktarė Sonia Liubomirski apibendrino svarbiausius laimės srities tyrimus, siekdama išsiaiškinti, kokie veiksniai daro žmogų tikrai laimingu. Galiausiai buvo nustatyta 12 laimės raktų, iš kurių vienas yra fizinis aktyvumas. Tačiau, kaip kūno kultūra yra susijusi su laime? 
, plaukimas, šokinėjimas per virvutę, pasivaikščiojimai. Įdomus faktas: mėgėjiška sodininkystė ir aktyvi sodo veikla (kasimas, dirvos purenimas, piktžolių naikinimas ir kt.) taip pat yra veiksmingi pratimai. Ar žinote, kokios mankštos rūšys yra pačios geriausios? Tai vaikščiojimas ir plaukimas. 
1. Pradėkite nuo nedidelių krūvių. Stenkitės treniruotis po pusvalandį 4-5 dienas per savaitę.
Saikingi reguliarūs pratimai duoda daugiau naudos organizmui, nei intensyvūs ir ilgai trunkantys, bet reti.