Tikros istorijos – Puslapis 3

2023-10-192023-11-10

Gyvenimas be klausos – tikra istorija

Laiminga vaikystė, nuostabių garsų pasaulis, o paskui tyla, visiška tyla… Apie savo gyvenimą pasakoja 8-ių metų klausą praradusi Elena.

Gimiau Baltarusijoje, Bresto srityje. Vis dar su šiluma prisimenu namą su sodu ir vaismedžiais, savo senelius…

Po to persikėlėme į nedidelį Sibirui būdingą kaimą su žvarbiais žiemos šalčiais. Būdama 8 metų sunkiai susirgau gripu. Liga atslūgo, tačiau sukėlė rimtą komplikaciją – galvos smegenų uždegimą, serozinį meningitą. Tėtis, vargšas tėtis, pražilo. O mama buvo kaip šešėlis, naktimis nemiegojo. Pas mus gyvenusios katės nuo manęs nenulipo, savo kūnais jos šildė mano išsekusį kūną ir galvą… Išgyvenau, bet praradau klausą.

Ši nelaimė tiesiog sudaužė mano širdį. Net prietaisas mažai padėjo. Kas bent kurį laiką girdėjo, prie tokios būsenos niekada nepripras: visada išliks troškimas sugrįžti į garsų pasaulį. Atskyrimo, vienišumo jausmas, net jei artimieji ar draugai šalia. Labai sunku, kai žmonės pamiršta apie mano būseną: keičia susitarimus, diskutuoja tarpusavyje, visi žino, o aš sužinau paskutinė. Tai “išmuša iš vėžių”, verčia keisti planus.

Internate verkiau ir šaukiausi kažko nežinomo, klausiau: „Kodėl aš gyvenu?

Baigusi mokyklą ištekėjau. Mano anyta turėjo draugę katalikę, kuri įkalbėjo mus su vyru pasikrikštyti. Tada dirbau nėščiųjų konsultacijų skyriuje, ir po krikšto nusprendžiau pasigirti vyriausiajai slaugytojai. Paklausiau, ar ji pakrikštyta; ji atsakė teigiamai. „O kodėl Jūs neturite Mergelės Marijos medaliono ir kryželio? – paklausiau. „Kryžius turi būti širdyje“, – atsakė ji.

Nuo tos dienos aš praradau ramybę: kieno tik paklausdavau, ką reiškia kryžius širdyje, niekas negalėjo duoti suprantamo atsakymo! Galų gale šis klausimas vėl mane atvedė pas vyr. slaugytoją. Aš tiesiog maldavau: „Pasakykit man, ką tai reiškia: kryžius širdyje?” Nuo šio pokalbio prasidėjo mano pažintis su Viešpačiu. Vyr. slaugytoja davė man knygų apie Dievą. Kuo daugiau skaičiau, tuo darėsi įdomiau. Pamilau Viešpatį ir supratau, ką reiškia gyventi su Dievu širdyje. Tapo aišku, kad krikštas, kurį priėmiau, buvo formalus, o aš norėjau sąmoningai patikėti savo gyvenimą Viešpačiui. Todėl gimus sūnui, vėl paprašiau krikšto. Buvau pakrikštyta upėje. Man padovanojo Bibliją, kurią labai pamilau. Po krikšto Dievas pradėjo siųsti man mintis eilėraščiams. Kai kas nors gyvenime nutinka, eilėraštis atsiranda kaip atsakas. Ir anksčiau bandžiau rašyti, bet nepavykdavo. O kai priėmiau Viešpatį į savo širdį, iš jos pradėjo lietis dėkingumo gyrius Jam.

Klausimas, kodėl man taip atsitiko, kurį laiką tiesiog draskė mano protą. Galbūt, jei būčiau girdėjusi, mano kelias būtų buvęs kitoks, ir nepajusčiau Dievo poreikio. Viešpats guodžia mane nuostabiais Biblijos pažadais, kad ateis laikas, kai grįšiu į garsų pasaulį. Be to tai, kas man nutiko, atvėrė kelią į kurčiųjų širdis. Nemoku tobulai gestų kalbos, bet bendrauju su kurčiaisiais ir pasakoju jiems apie Dievą. Neverta nusiminti, nuleisti rankas ir nusivilti. Išeitį visada galima rasti ?. Dievas parodys ją ten, kur, rodos, nieko nėra.

Savo istorija dalinosi – Elena

Paruošta pagal: 8doktorov.ru

2023-10-162023-10-15

Pakeisti gyvenimo būdą padėjo – sveikatos centras

Daugelis žmonių mano, kad suaugus jau per vėlu keisti savo gyvenimo būdą. Ši istorija – įrodymas, kad niekada nevėlu rūpintis savo sveikata.

Pirmą kartą unikaliame sveikatos centre „Gyvasis šaltinis“ apsilankiau 2019 m. balandį. Atvykau pavargusi, “išgręžta” kaip citrina, nieko nesinorėjo daryti, net su savimi.

Čia ne tik atgavau jėgas, bet ir jaunatviškumą. 10-ties dienų kurso pabaigoje numečiau 4 kg! O grįžusi namo keturiasdešimt dienų atlikau visas Sveikatos centre gautas užduotis ir rekomendacijas. Organizmas pradėjo atsistatyti, o sulieknėjau net 15 kg. Tai buvo mano pirmasis „vau“! Visi aplinkiniai pastebėjo pokyčius. Komplimentai mane tik padrąsino ir įtikino, kad einu teisingu keliu.

Nauji įpročiai, kuriuos įgijau:

▪ Pradėjau sveikai maitintis (be mėsos, šokolado ir vakarinių sumuštinių).

▪ Keliuosi 5 – 6 val. ryto; išmokau pasitikti aušrą.

▪ Kad sustiprinčiau raumenis, užsiimu gimnastika sporto aikštelėje ir namuose.

▪ Susidariau grafiką, kaip nuvykti į darbą – vietoj automobilio einu su šiaurietiškomis lazdomis.

▪ Susirūpinau ir savo dvasine sveikata: skaitau Bibliją, meldžiuosi Dievui, stiprindama savo tikėjimą kaip vieną iš sveikos gyvensenos veiksnių.

??Užtikrinu, savo gyvenimo būdą galite pakeisti net 55 metų!

Praėjo 4 metai, dabar man 59 metai. Toliau laikausi sveiko gyvenimo būdo. Tapau gydomosios mankštos instruktore ir baigiau masažo kursus, kad padėčiau savo artimiesiems išlikti sveikiems net po 60 metų.

Savo patirtimi dalinosi – Irina

Pasidalinkite ir Jūs savo patirtimi:

➡ Kas Jums padėjo pakeisti gyvenimo būdą?

➡ Kas galėtų Jus paskatinti imtis gerų permainų?

Ačiū ?

Paruošta pagal: 8doktorov.ru

2023-09-142023-09-14

Apvyniojimai vietoj hormonų ir antibiotikų

Vidurinei dukrytei buvo dveji metai, kai susirgo. Porą dienų karščiavo, ėmė stipriai kosėti. Gydytojai diagnozavo bronchitą ir išrašė antibiotikų.

Po kurio laiko prasidėjo obstrukcija ir vėl pakilo temperatūra. Karščiuojant, jos kvėpavimas buvo toks sunkus, kad man atrodė, ji dūsta. Gydytojai paskyrė hormonus. Kvėpavome per nebulaizerį, bet būklė išliko sunki.

Labai jaudinausi, paskambinau draugei, kurios vyras gydytojas. Paprašiau, kad padėtų mums patekti į ligoninę – bijojau likti namuose su dukra. Draugė patarė neskubėti į ligoninę, o padaryti viso kūno apvyniojimą į lininę paklodę.

Tą patį vakarą pirmą kartą apvyniojau dukrą. Maždaug po 40 minučių, dar tebesant apvyniotai šlapiu audiniu ir šilta antklode, mano nustebimui ir džiaugsmui, ji pradėjo daug lengviau kvėpuoti. Kitą dieną apvyniojimo procedūrą dariau du kartus: ryte ir vakare. Tą dieną jos kvėpavimas tapo lygus. Po to nustojau jai duoti hormonus ir antibiotikus. Po aštuonių apvyniojimų vaikas buvo sveikas!

Lininių paklodžių neturėjau, todėl naudojau paprastas – medvilnines. Dėkoju Dievui už pamokas, kurias išmokau šioje situacijoje. Pirma, tikrasis gydytojas – Dievas; antra, šis metodas toks efektyvus, kad padeda net ir be lininio audinio. O svarbiausia – Dievas pasiruošęs duoti mums pagal mūsų tikėjimą!

Po šio įvykio vaikų nebegydau antibiotikais. Kiekvienas dabar turi savo lininį chalatą ir paklodes šiai procedūrai, o mes esame dėkingi Dievui, kad Jis mumis rūpinasi, suteikdamas tokį paprastą gydymo būdą.

Kaip daryti šią hidroterapijos procedūrą skaitykite straipsnyje: “Šlapios paklodės paketas”.

?”Tiek sveikiems, tiek ligoniams grynas vanduo yra viena iš geriausių Dangaus palaimų. Teisingas jo naudojimas skatina sveikatą.” (E. Vait „Gydymo tarnystė”) Būkite sveiki ??

Šaltinis: 8doktorov.ru

2023-03-132024-12-17

Gydytojai manė, kad sūnus pasmerktas

Norėjau pasidalinti su jumis neįtikėtina istorija apie pasveikimą nuo 4 stadijos limfinės sistemos vėžio.

„Mano sūnui buvo diagnozuota „difuzinė didelių B limfocitų“ limfoma, 4 stadija. Tuo metu jam buvo beveik 33 metai. Paprastais žodžiais tariant, tai limfinės sistemos vėžys. Šansų išgyventi beveik jokių. Metastazės šešiuose organuose. O tai šeši papildomi navikai! Mano sūnus numetė 18 kg, sunkiai pakildavo iš lovos. Tada atėjo ta kritinė diena, kai jis beveik be sąmonės buvo nugabentas į reanimaciją.

Sūnaus būklė buvo labai sunki, jis net negalėjo nuleisti rankos. Auglys buvo didžiulis, kaip antra galva po ranka. Dešinė ranka taip sutino, kad kartais atrodydavo, kad rankos oda plyš. Patinimas buvo nuo peties iki pirštų galiukų, ranka nejudėjo. Skausmas buvo toks stiprus, kad narkotiniai vaistai nuo skausmo nepadėjo. Sūnus dūso, nes neveikė limfinė sistema ir dėl to plaučiuose kaupėsi skysčiai. Pirmą kartą iš plaučių išsiurbė beveik litrą skysčio, antrą kartą – 1,7 litro!

Melsdavomės už sūnų visą parą – šeima, giminės, draugai – kiekvienas savo laiku. Nenutrūkstanti malda dvi savaites padarė savo darbą!

Kai sūnus pradėjo sveikti, buvo perkeltas iš reanimacijos skyriaus, tačiau netrukus paaiškėjo, kad reanimacijos skyriuje jis užsikrėtė Covid’u. Gydytojas pasakė: „Arba siunčiame jį į koronaviruso ligoninę, arba vežkitės namo“. Tai nuskambėjo kaip nuosprendis, užuomina, kad jis vis tiek mirs – ar ligoninėje, ar namuose. Bet mes nepasidavėme, tikėjome Visagaliu Dievu, toliau meldėmės, gydėmės ir, žinoma, laikėmės sveiko gyvenimo būdo.

Kasdien sūnui spaudžiau sultis iš morkų, obuolių, apelsinų, į turgų eidavau granatų sulčių. Jis atsisakė mėsos, pieno produktų, saldumynų, nors labai juos mėgo. Pradėjo valgyti daugiau žalumynų, šviežių daržovių ir vaisių, grūdų košių, riešutų. Mitybą papildėme kokybiškais natūraliais maisto papildais. Pamažu jis pradėjo daryti lengvus pratimus limfinei sistemai, laikui bėgant didindamas krūvį, o po mėnesio savo kojomis, ne vežimėlyje, atvyko į ligoninę antrajam chemoterapijos kursui.

Sūnaus niekas neatpažino! Sugrįžo svoris, pagerėjo išvaizda, atsirado jėgų, nuotaika, apetitas. Gydytojai buvo nustebinti!

Sūnui buvo atlikti 6 chemoterapijos ciklai, o 2022 metų gegužę diagnozė buvo anuliuota – išnyko visi šeši navikai. Viešpats įsikišo ir išgydė mano sūnų! Sunku tuo patikėti, o daugelis mūsų draugų ir pažįstamų sako: „Jei jūsų asmeniškai nepažinotume, nepatikėtume, nes žmonės tokioje būsenoje neišgyvena“.

Kai sūnus pasijuto gerai, ėmė nuolaidžiauti mityboje ir pastebėjo, kad pavalgius pieno produktų ar keptos mėsos jam pablogėdavo, todėl laikui bėgant visiškai atsisakė pieno produktų. Keptos mėsos taip pat, labai retai valgo virtą ar garuose pagamintą mėsą. Be šių produktų jam daug lengviau ir jaučiasi daug geriau. Šlovė Viešpačiui, jis gyvena, dirba, džiaugiasi gyvenimu ir šlovina Mylintį, Visagalį Dievą!“

Šaltinis: 8doktorov.ru

2023-02-06

Hidroterapija išgelbėjo nuo chroniško sinusito

Iki 2010 m. maždaug 8 metus iš eilės teko taikstytis su vienu sezoniniu negalavimu – haimoritu* (vienu iš sinusitų). Šią diagnozę sužinojau būdama 26 metų. LOR gydytojas pasakė, kad dabar su haimoritu gyvensiu amžinai, ir paskyrė injekcijas. Vaistų pavadinimus prisimenu iki šiol – linkomicinas ir gentamicinas. Taip prasidėjo mano „nedarbingumo atostogų“ istorija. Išvadavimas atėjo netikėtu būdu.

Kad ir kaip stengiausi, kad kojos būtų sausos, haimoritas su galvos skausmu ir temperatūra aplankydavo mane su pavydėtinu pastovumu. Paprastai pavasarį ir rudenį.

Kito vizito metu LOR gydytojas, pažiūrėjęs į mano nuotrauką, kažkodėl neapsiribojo, kaip įprasta, recepto išrašymu, o pasodino mane į kėdę. Paėmė į rankas savo „geležinį įrankį“, nukreipė šviesą. Maniau, kad jis tiesiog nori žiūrėti. Bet tada kažkas sutraškėjo… Nosyje liko kažkoks ilgas chromuotas instrumentas. Gydytojas švirkštu išplovė žandikaulio sinusus. Pabaigęs „pradžiugino“ mane: „Na va, nuo šiol darysime taip nuolat“. Apskritai gydytojas buvo linksmas, pozityvus.

2010 m. mano šeima nuvyko į Sveikatos centrą „Gyvenimo kelias“. O prieš tai savaitę plaukiojau upe, tad į sveikatos centrą atvykau su temperatūra ir pažįstamais haimorito simptomais. Praėjo 2 – 3 dienos, temperatūra nukrito. Mano instruktorius pasakė, kad šiandien man darys hidroterapiją. Nežinau, kaip tiksliai ji vadinasi, bet pabandysiu tiksliau apibūdinti. Gulėjau ant stalo apklotas antklode, kojos dubenyje su karštu vandeniu. Pakaitomis trynė mano krūtinę tai karštu, tai lediniu rankšluosčiu. Prisimenu, kaip buvo karšta! Ant kaktos uždėjo šaltą rankšluostį – todėl maloniai palengvėjo.

Rezultatas buvo labai netikėtas. Ligos kaip nebūta. Išvažiavau laimingas ir sveikas. Dabar, bėgant laikui, kai vis geriau susipažinau su paprastomis gydymo priemonėmis, suprantu jų sąveikos su mūsų kūno mechanizmais galią. Tai iš tikro Dievo palaima!

Po tos hidroterapijos procedūros daugiau niekada nesusirgau haimoritu. Ir susitikti su maloniu, linksmu LOR gydytoju daugiau nebereikėjo. Ech, o aš net neatsisveikinau su juo.

*Haimoritas – žandinio ančio (sinuso) uždegimas. Haimoritas – tai pakankamai sunki liga, lydima gausių nosies išskyrų, galvos skausmo, aukštos temperatūros.

Paruošta pagal: 8doktorov.ru

2023-01-30

Visas mano gydymas – tai 8 sveikatos principai

Faina, nors pensininkė, bet dar aktyvi, ir kitiems padeda sveikiau gyventi. Būdama 66-erių, ji jaučiasi daug geriau nei kai buvo jaunesnė. Kaip jai tai pavyko, pasakoja pati.

“Pirmoje klasėje susirgau sunkia meningito forma. Gydytojai atsisakė mane hospitalizuoti, nes manė, kad tai beviltiška. Keletą mėnesių gulėjau namuose nei gyva, nei mirusi. Prie lovos nepaliaujamai meldėsi mama. Vėliau ji papasakojo, kad prašė Dievo arba išgydyti mane, kad nelikčiau bejėge luoše arba duoti ramią mirtį. Dievas atsakė į jos tikėjimo maldą. Manau, Jis pamatė didelę jos meilę ir kantrybę.

Po ligos susilpėjo mano organizmas: nukentėjo atmintis, sunegalavo kepenys, greitai einant stipriai skaudėjo šoną. Baigiau mokyklą, bet be kūno kultūros atestacijos. Bėgant metams prisidėjo skrandžio ligos, rudenį ir žiemą paūmėdavo kelių sąnarių ir pėdų artrozė-artritas. Atrodė, kad ligos kimba prie manęs kaip geležis prie magneto.

Praėjus keleriems metams po vedybų, į ligų sąrašą buvo įtraukta bendra kaklo ir juosmens chondrozė. Negalėjau pasilenkti, be skausmo pašluoti grindis. Darėsi tamsu akyse, todėl tekdavo gultis į lovą, atvertus galvą. Strėnas taip skaudėdavo, kad negalėjau pajudėti. Tomografija parodė 4 tarpslankstelines išvaržas ir 2 cistas. Sulaukus 45 metų tapau tikra griuvena.

2000 metais mes su seserimi ir vaikais nusprendėme kraustytis iš miesto į kaimą. Pradėjau dažniau būti lauke, vasarą prižiūrėjau daržą, o žiemą valiau sniegą. Pamažu pakeičiau mitybą, pradėjau daugiau valgyti daržovių ir vaisių, riešutų. Mėsiško maisto atsisakiau.

2012 metais pirmą kartą apsilankiau sveikatingumo centre Kryme, kur išmokau teisingai maitintis, fizinių pratimų nugaros sveikatai. Nuo tada visas įgytas žinias pritaikau, stengiuosi domėtis sveikatos klausimais, pamėgau šiaurietišką ėjimą. Ligos kažkaip nepastebimai pasitraukė viena po kitos, nepastebėjau kada.

Kai manęs klausia kaip ir kuo gydžiausi, atsakau, kad visas mano gydymas – 8 sveikatos principai, labai paprasti, bet efektyvūs. Aš tuo įsitikinau, įsitikinkite ir jūs. Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptis – įprotis valgyti, gerti, dirbti ir mąstyti harmonijoje su gamta.

Šaltinis: 8doktorov.ru