(E. Vait „Gydymo tarnystė”, 81 psl.)

Kas vyksta žmogaus organizme miego metu

Gana dažnai mes linkę galvoti apie miegą kaip apie labai neaktyvią ir ramią veiklą. Tačiau perskaitę šį straipsnį pamatysite, kad taip nėra. Nustebsite sužinoję, kiek visko vyksta mūsų kūne, kol miegame.

* * *

Miegas – ne tik poilsio ir persitvarkymo, bet ir apsivalymo nuo kenksmingų atliekų metas.

👉🏻Specialistai atrado iki tol nežinomą mechanizmą, kurio esmė tokia: gilaus miego metu smegenis plauna pulsuojančios nugaros smegenų skysčio bangos. Tai vyksta kas 20 sekundžių, kurių metu smegenys išvalomos nuo toksinių medžiagų.

Mokslininkai pamatė tai, ko niekas anksčiau nematė. Vos tik žmogus užmiega, nervinių ląstelių veikla susilpnėja, po to kraujas palieka smegenų sritis, užleisdamas vietą smegenų skysčiui, kuris švelniai ir atsargiai plauna smegenų sritis pulsuojančiomis bangomis. Visa tai trunka kelias sekundes, kurių metu smegenų skystis išplauna nuodingus baltymus.

Normaliai smegenų veiklai šis valymo mechanizmas gyvybiškai svarbus. Ši apgalvota ir unikali sistema byloja apie mūsų Kūrėjo išmintį.

👉🏻Per dieną gauname be galo daug informacijos, ir didžioji jos dalis, laimei, pasimiršta. Kai dienos bėgyje įsiminėte viską, ką sužinojote ar išgirdote, smegenys, kad nepersipildytų informacija, miego metu pradės rūšiavimo procesą, išfiltruodamos perteklių.

👉🏻Miegant, žmogaus saugumui, smegenys “atjungia”raumenis. Yra įtikinama priežastis, kodėl dauguma raumenų miego metu slopinami: jei jie būtų aktyvūs, žmogus miegodamas galėtų veikti, ir tai, žinoma, būtų itin pavojinga. Juk matydami sapną mes jame dalyvaujame, sapne atliekame kažkokius virtualius veiksmus: vaikštome, plaukiame, judame…. Visi šie „judesiai“ suaktyvina tas pačias smegenų sritis, tarsi juos darytume iš tikrųjų. Tai yra, smegenys duoda raumenims komandą judėti, tačiau dėka priverstinio motorinės veiklos slopinimo judesių neįvyksta.

Skirtingai nuo daugelio kitų raumenų, gerklės raumenys miego metu nėra slopinami, nes jie reikalingi kvėpavimui. Tačiau jie tampa labiau atsipalaidavę, todėl gerklė susiaurėja. Dievas sukūrė tave [tikrai] unikaliu. Prisimink tai.

👉🏻Vidutiniškai miegas užima apie trečdalį žmogaus gyvenimo. Tai fiziologinis poreikis, be kurio negalėtume normaliai egzistuoti. Miegas yra savotiškas kūno perkrovimas.

👉🏻Norėdami pilnavertiškai pailsėti, turime gauti 2- jų miego fazių kompleksą – lėtąjį (NREM) ir greitąjį (REM). “Kodėl taip sudėtinga?”, – paklausite.

Miego fazių pokyčių paaiškinimą pateikia britų neuromokslininkas, knygos „Kodėl miegame” autorius, Matthew Walker: Miegas tai generalinis smegenų tvarkymas. Nereikalingi prisiminimai ištrinami, aktualūs – vėl atkuriami ir iš trumpalaikės atminties perkeliami į ilgalaikę.

► Lėtojo miego metu smegenys aptinka šiukšles – nereikalingas nervines jungtis – ir jas pašalina.

► Greitojo miego metu mes reflektuojame ir stipriname nervinius ryšius – galbūt todėl ir matome sapnus.

Todėl svarbu, kad mūsų miego metu būtų abi fazės. Kaip nuostabiai Kūrėjas viską apgalvojo!

👉🏻Miego metu gerėja imuniteto būklė, nes būtent miego metu aktyviausiai susidaro imunokompetentingos ląstelės. Taip pat vyksta odos mikrotraumų gijimas ir atstatymas, kuris padeda išlaikyti jos elastingumą ir jaunystę.

👉🏻Kraujo tekėjimas žmogaus organizme naktį nenutrūksta, tik šiek tiek sulėtėja, kaip ir širdies plakimas. Tačiau ne visi organai miegant ilsisi, pavyzdžiui, skrandis praktiškai ir toliau veikia beveik įprastu režimu.

Tą patį galima pasakyti ir apie vokų raumenis bei raumenis aplink akis, nes jie priversti išlikti įtempti, nes kol visas kūnas atsipalaidavęs, jie atsakingi, kad akys liktų užmerktos.

👉🏻Kai miegame, mūsų kūnas atsistato ir įgauna jėgų kitai dienai: atsipalaiduoja raumenys ir sąnariai, stuburas atsipalaiduoja nuo kūno svorio, kraujas ir limfinė sistema filtruoja ir neutralizuoja kenksmingas medžiagas, o naudingosios pasiskirsto po visą kūną.

👉🏻Kai miegame, išsiskiria hormonas melatoninas – jis lėtina visus organizme vykstančius procesus, padeda organizmui atsinaujinti ir padidina serotonino kiekį pagumburyje. Jei smegenys gauna šviesos pokyčio signalą, suaktyvinamas streso hormono išsiskyrimas, kad kūnas greičiau pabustų. Todėl svarbu miegoti 6-8 valandas per parą tik tamsiame kambaryje.

👉🏻Temperatūrai nukritus iki 26 C ir pakilus aukščiau 37 C, miegantis žmogus tikrai pabus. Tai žmogaus organizmo apsaugos mechanizmas.

👉🏻Jau seniai įrodyta, kad smegenys neišsijungia miego metu, bet yra aktyvesnės nei budrumo būsenoje. Jos apdoroja per dieną gautus duomenis ir surūšiuoja juos. Šiuo metu vyksta daug analitinio darbo teisingam informacijos paskirstymui.

Šios veiklos rezultatus puikiai atspindi patarlė „rytas už vakarą išmintingesnis“.

👉🏻Kas vyksta organizme miego metu?

▸ Širdies ir kraujagyslių sistemos stiprinimas.

▸ Kaulinio audinio stiprinimas.

▸ Pagerėja odos būklė.

▸ Hormonų lygio reguliavimas.

▸ Metabolizmo reguliavimas.

▸ Naujos informacijos įsiminimas ir įsisavinimas.

▸ Smegenų ląstelių atstatymas ir atnaujinimas.

▸ Akių sveikatos palaikymas.

▸ Emocinio fono gerinimas.

▸ Detoksikacija

▸ ir t.t.

P.S. Miegas – labai sudėtingas procesas, susidedantis iš 19 fazių!

❗Kokį milžinišką darbą mūsų organizmas atlieka miego metu! Žmogaus kūnas tai sudėtingiausia ir unikaliausia sistema pasaulyje, ir šis sudėtingumas bei unikalumas daug pasako apie Kūrėją.

Esame NUOSTABIAI sukurti 🧡.

„Juk Tu sukūrei mano širdį, numezgei mane motinos įsčiose. Šlovinu Tave, nes esu nuostabiai padarytas. Tavo visi darbai nuostabūs, – aš tai gerai žinau.” (Psalmių 139:13-14)

Paruošta pagal: bible-facts.org

Geros savijautos paslaptis – fizinis aktyvumas

Turbūt kiekvienam akivaizdu, kad gera fizinė forma – naudinga. Bet kaip tapti stipriu žmogumi. Labai paprasta – reikia reguliariai mankštintis. Apaštalas Paulius greičiausiai žinojo mankštos principus. Jis patarė: „Todėl ir mes, šitokio debesies liudytojų apsupti, nusimeskime visas naštas bei nuodėmės pinkles ir ištvermingai bėkime mums paskirtose lenktynėse, žiūrėdami į savo tikėjimo vadovą ir ištobulintoją Jėzų.“ (Hebrajams 12:1) Nuo senų laikų žmonija žino, jog norint nugalėti, reikia atkaklių treniruočių. Tačiau statistika sako, kad maždaug tik 20% lietuvių reguliariai mankštinasi.

Yra 3 pagrindinės fizinių pratimų kryptys:

👉🏻 1. Aerobiniai arba pratimai ištvermei.

👉🏻 2. Lankstumo pratimai.

👉🏻 3. Jėgos pratimai.

Harmoningam fiziniam vystymuisi visi jie reikalingi.

▪️ AEROBINIAI pratimai daro didžiausią teigiamą efektą visam organizmui ir yra geriausia profilaktinė priemonė nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Tai keli sportinių užsiėmimų tipai, kurių tikslas stimuliuoti širdies ir plaučių darbą pakankamai ilgą laiką tam, kad organizme atsirastų teigiami fiziologiniai pasikeitimai. Tai gali būti ėjimas, bėgimas, plaukimas, važiavimas dviračiu, slidėmis ir daugelis kitų. Kuo daugiau mokslininkai tyrinėja fizinių treniruočių efektą, tuo labiau įsitikina, kad žemo intensyvumo pratimai, pavyzdžiui ėjimas, duoda geresnį efektą, nei aukšto intensyvumo pratimai, pavyzdžiui bėgimas. Bet kokia intensyvi treniruotė ne tik didina traumų tikimybę, bet kaip rodo moksliniai eksperimentai, neigiamai veikia imuninę sistemą, nes organizme atsiranda laisvųjų radikalų perteklius.

Nors ėjimas užims daugiau laiko, tačiau taip galima pasiekti tų pačių fiziologinių privalumų, kaip ir mankštinantis intensyviai, tačiau traumų rizika labai sumažėja.

👉🏻 Sudarinėjant treniruočių programas svarbu atkreipti dėmesį į:

• Kaip dažnai: geriausiai užsiimti kasdien arba bent jau nuo 3 iki 5 kartų per savaitę.

• Intensyvumas: 65% – 75% nuo maksimaliai rekomenduojamo jūsų amžiui pulso. Kad paskaičiuoti maksimalų pulsą fizinio aktyvumo metu, reikia iš 220 atimti jūsų amžių. Kad sužinoti optimalų pulsą treniruotės metu – gautą skaičių padauginkit iš 65% ir 75%. Pvz., jeigu jums 60 metų: 220 – 60 = 160; 160 * 0,65 = 104; 160 * 0,75 = 120. Taigi jūsų pulsas treniruotės metu turėtų laikytis tarp 104 ir 120 dūžių per minutę.

• Laikas:

– mažiausiai 20 min., jeigu bėgiojate,

– 40 min., jeigu vaikštote.

Mankštos krūvį didinkite iš lėto (jeigu tai ėjimas – 1,5 km nueikite per 20 min.) ir per sekantį pusmetį didinkite greitį, priklausomai nuo gerėjančios fizinės būklės, kuri pasireikš ir mažėjančiu pulsu mankštos metu. Šio periodo pabaigoje tą patį atstumą turėtumėte nueiti per 12 min. Geriau, kad treniruotės būtų ilgesnės, tačiau netgi trumpi užsiėmimai naudingi. Tai yra, jeigu jūs neturite 40 min. vienu metu, vaikščiokit arba bėgiokit kelis kartus po 10 min.

Bet koks mažai judantis arba turintis širdies negalavimų žmogus, prieš pradėdamas reguliariai mankštintis, turėtų pasikonsultuoti su savo gydytoju. Jeigu jūs neturite galimybės reguliariai mankštintis, įsidėmėkit, kad bet kokie pratimai, kiek jie betruktų, geriau nei jokios mankštos. Visada stenkitės išnaudoti bet kokią galimybę pajudėti, ar tai būtų lipimas laiptais, o ne važiavimas liftu, ar ėjimas pėstute, o ne važiavimas autobusu ar kitu transportu. Įsisąmoninkit, kad norėdami pagerinti savo fizinę būklę, turite būti maksimaliai aktyvūs. Džiaukitės kiekviena galimybe pajudėti, pasimankštinti. Darbuokitės gryname ore, pvz. sode. Idealus fizinis aktyvumas neatsiejamas nuo džiaugsmo jo metu ir matant mūsų veiklos rezultatus.

▪️ Antra fizinių pratimų kryptis – LANKSTUMO (TEMPIMO) pratimai. Mažai aktyvūs raumenys bėgant laikui sustingsta, trukdo sąnarių judėjimui, juose atsiranda skausmai, didėja traumos rizika, kenkia laikysenai, kūno grakštumui. Kasdien svarbu išjudinti sąnarius ir daryti tai tinkamai. Kad to pasiekti, tempkite įvairias raumenų grupes iki tam tikros padėties (be skausmo), išlaikydami tempimo krūvį 5 – 8 sekundes. Niekada netempkite raumenų iki skausmo ir nedarykite staigių judesių. Iš lėto mažinkite tempimo krūvį raumenims, vieną pratimą kartokite 8 – 10 kartų. Svarbiausia pratimus atlikti reguliariai ir dažnai. Dar vienas svarbus momentas – teisingas kvėpavimas pratimo metu. Stenkitės įkvėpti iki tempimo, o iškvėpti jo metu. Teisingai atliekant tempimo pratimus, greitas tempas tiesiog neįmanomas. Būtų idealu, jeigu jūsų aerobiniai pratimai prasidėtų ir užsibaigtų 5 – 10 min. trukmės lankstumo pratimais. Tik ėjimui tai nėra taip svarbu.

▪️ Trečia fizinių pratimų sritis – raumenų JĖGOS ugdymas. Gerai derinasi su kitomis dviem anksčiau paminėtomis pratimų kryptimis. Jeigu jūs aerobinius pratimus atlikinėsite anksčiau rekomenduotu tempu (pulsas 65–75% nuo maksimalaus jūsų amžiui) 20 minučių – tuo pačiu didinsite ir savo raumenų jėgą. Galite užsiimti aerobika arba ritmine gimnastika, nes tam nereikia specialios įrangos ir patalpų. Raumenų jėga auga didinant pasikartojimų skaičių arba pratimų sudėtingumą. Būkite atsargūs, nepersitempkite, venkite traumų. Pratimai su specialiais treniruokliais ar svoriais turi tą privalumą, kad krūvį patogu palaipsniui didinti. Kad išvengti traumų ir sužeidimų, pradėkite pratimą nuo jums priimtino svorio ir palaipsniui jį didinkite. Teisingiausia jėgos pratimų seka: didieji kojų raumenys, vidurinė ir viršutinė nugaros dalis, krūtinė, pečiai, rankos, o pabaigoje – pilvo raumenys.

Tam kad pasijustumėt energingu ir sveiku, nerasite geresnio būdo kaip geros fizinės formos palaikymas. Tai ne tik dvigubai sumažins širdies kraujagyslių ligų riziką, bet ir sulėtins senėjimo procesą. Bet dažniausiai ne fiziologiniai privalumai žmones skatina mankštintis, bet psichologinis sveikumo, žvalumo, geros savijautos pojūtis. Fizinis aktyvumas skatina endorfinų gamybą smegenyse. Jo poveikis analogiškas morfijaus poveikiui, bet be tų pražūtingų pasekmių, į kurias veda šis narkotikas. Endorfinas sukelia natūralų euforijos pojūtį ir mažina bet kokius skausmus. Dauguma psichiatrų ir psichologų rekomenduoja mankštintis sergant depresija. Viena svarbiausių fizinio aktyvumo pasekmė žmogaus psichikai – raminantis poveikis. Nėra veiksmingesnio būdo nuimti įtampą, nerimą, kaip gera fizinė treniruotė. Per didelė nervų sistemos stimuliacija, dažniausiai būdinga stresui, iššaukia katecholaminų, kurie nuodija organizmą, o ypač širdį, išsiskyrimą. Šios kenksmingos medžiagos, išsiskiriančios kartu su adrenalinu gali būti neutralizuotos tik fizinio aktyvumo dėka. Mūsų organizmas taip sukurtas, kad nervinė įtampa gali būti subalansuota tik fizinio krūvio dėka. Dėl šio raminančio poveikio saikingi fiziniai pratimai gali pagerinti mūsų miegą, jeigu bus atliekami valandą, dvi prieš einant miegoti.

Šaltinis: U. Daisinger „Nebesnij obraz žizni sevodnia“ 2003

Visas mano gydymas – tai 8 sveikatos principai

Faina, nors pensininkė, bet dar aktyvi, ir kitiems padeda sveikiau gyventi. Būdama 66-erių, ji jaučiasi daug geriau nei kai buvo jaunesnė. Kaip jai tai pavyko, pasakoja pati.

“Pirmoje klasėje susirgau sunkia meningito forma. Gydytojai atsisakė mane hospitalizuoti, nes manė, kad tai beviltiška. Keletą mėnesių gulėjau namuose nei gyva, nei mirusi. Prie lovos nepaliaujamai meldėsi mama. Vėliau ji papasakojo, kad prašė Dievo arba išgydyti mane, kad nelikčiau bejėge luoše arba duoti ramią mirtį. Dievas atsakė į jos tikėjimo maldą. Manau, Jis pamatė didelę jos meilę ir kantrybę.

Po ligos susilpėjo mano organizmas: nukentėjo atmintis, sunegalavo kepenys, greitai einant stipriai skaudėjo šoną. Baigiau mokyklą, bet be kūno kultūros atestacijos. Bėgant metams prisidėjo skrandžio ligos, rudenį ir žiemą paūmėdavo kelių sąnarių ir pėdų artrozė-artritas. Atrodė, kad ligos kimba prie manęs kaip geležis prie magneto.

Praėjus keleriems metams po vedybų, į ligų sąrašą buvo įtraukta bendra kaklo ir juosmens chondrozė. Negalėjau pasilenkti, be skausmo pašluoti grindis. Darėsi tamsu akyse, todėl tekdavo gultis į lovą, atvertus galvą. Strėnas taip skaudėdavo, kad negalėjau pajudėti. Tomografija parodė 4 tarpslankstelines išvaržas ir 2 cistas. Sulaukus 45 metų tapau tikra griuvena.

2000 metais mes su seserimi ir vaikais nusprendėme kraustytis iš miesto į kaimą. Pradėjau dažniau būti lauke, vasarą prižiūrėjau daržą, o žiemą valiau sniegą. Pamažu pakeičiau mitybą, pradėjau daugiau valgyti daržovių ir vaisių, riešutų. Mėsiško maisto atsisakiau.

2012 metais pirmą kartą apsilankiau sveikatingumo centre Kryme, kur išmokau teisingai maitintis, fizinių pratimų nugaros sveikatai. Nuo tada visas įgytas žinias pritaikau, stengiuosi domėtis sveikatos klausimais, pamėgau šiaurietišką ėjimą. Ligos kažkaip nepastebimai pasitraukė viena po kitos, nepastebėjau kada.

Kai manęs klausia kaip ir kuo gydžiausi, atsakau, kad visas mano gydymas – 8 sveikatos principai, labai paprasti, bet efektyvūs. Aš tuo įsitikinau, įsitikinkite ir jūs. Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptis – įprotis valgyti, gerti, dirbti ir mąstyti harmonijoje su gamta.

Šaltinis: 8doktorov.ru

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM