Mityba ir spuogai: kokią įtaką maistas daro mūsų odos būklei

❗Spuogai – viena dažniausių odos problemų, kuri kamuoja milijonus žmonių visame pasaulyje. Spuogų atsiradimas siejamas su genetika, hormonų disbalansu ir išoriniais veiksniais. Tačiau jų atsiradimą gali paskatinti ir mūsų neteisinga bei nesubalansuota mityba. Tad kokie maisto produktai turi įtakos spuogų atsiradimui ir kokius reikėtų rinktis, norint jų išvengti?

⛔ Svarbu VENGTI pridėtinio CUKRAUS ir daug RIEBALŲ turinčio maisto

Tyrimai rodo, kad mūsų mityba ir tam tikrų maisto produktų vartojimas gali turėti įtakos spuogų atsiradimui bei paūmėjimui. Vieni tokių – aukštą glikemijos indeksą turintys produktai.

▫️ Produktai, kuriuose gausu rafinuotų angliavandenių (balta duona, bandelės, spurgos ir kiti saldūs kepiniai) arba pridėtinio cukraus (saldūs užkandžiai, gėrimai, šokoladas) gali sukelti cukraus kiekio kraujyje šuolį, dėl ko padidėja insulino gamyba. Padidėjęs insulino kiekis stimuliuoja riebalinių liaukų veiklą, dėl ko padidėja ir riebalų gamyba. Padidėjęs sebumo išsiskyrimas kartu su odos ląstelėmis užkemša plauko folikulą, o tai yra ideali aplinka spuogus sukeliančioms bakterijoms klestėti.

▫️ Spuogų atsiradimą paskatinti gali ir pieno produktų ar itin riebaus bei skrudinto maisto vartojimas.

Pieno produktai, ypač turintys daug riebalų, gali turėti įtakos hormonų svyravimams bei skatinti odos uždegimus. Taip pat piene esanti laktozė yra pieno cukrus, angliavandenis. Todėl tam tikri pieno produktai, ypač tie, kurių glikemijos indeksas yra didesnis, gali sukelti greitą cukraus kiekio kraujyje šuolį. O padidėjus insulino gamybai, kaip jau žinoma, sutrinka riebalinių liaukų veikla.

Spuogų atradimą nulemti gali ir riebaus bei skrudinto maisto vartojimas. Nesveiki riebalai, esantys keptame ir riebiame maiste, gali sukelti organizmo uždegimą. Taip pat šie riebalai gali paveikti hormonų pusiausvyrą organizme, įskaitant hormonus, susijusius su spuogų atsiradimu, pavyzdžiui, androgenus. Didesnis androgenų kiekis gali sukelti pernelyg didelį riebalinių liaukų stimuliavimą.

▫️ Taip pat reikėtų atsargiai vartoti ir produktus, kuriuose gausu jodo. Per didelis daug jodo turinčio maisto, pavyzdžiui, joduotos druskos, vartojimas gali pabloginti odos būklę.

✅ ANTIOKSIDANTAI ir PROBIOTIKAI padės užtikrinti GERĄ odos būklę

Ne ką mažiau svarbu žinoti ne tik vengtinus, bet ir rekomenduojamus produktus, kuriais vertėtų papildyti savo kasdienę mitybą, norint spuogų išvengti.

▫️ Norint džiaugtis gera odos būkle reikėtų vartoti maistą, kuriame gausu antioksidantų. Į savo racioną įtraukite vaivorykštės spalvų VAISIŲ, UOGŲ ir DARŽOVIŲ, tokių kaip pomidorai, avokadai, špinatai, lapiniai kopūstai bei spalvingosios paprikos, morkos, apelsinai, citrinos. Antioksidantai padeda kovoti su uždegimais ir apsaugo odą nuo oksidacinio streso.

▫️ Taip pat reikėtų žvalgytis į produktus, kurie turi daug OMEGA-3 riebalų rūgščių. Jų galima rasti žuvyje, chia sėklose ir linų sėmenyse – šiuose produktuose gausu omega-3 riebalų rūgščių, kurios turi priešuždegiminių ir gerą odos būklę palaikančių savybių.

▫️ Taip pat svarbu vartoti maistą, kuriame gausi probiotikų – tai gali būti nesaldus jogurtas, rauginti kopūstai. Jie turi probiotikų, kurie skatina žarnyno veiklą, gerina mikrobiomą bei gali sumažinti spuogų atsiradimą.

✔Specialistė priduria, kad subalansuota mityba, kurioje gausu odai naudingų maistinių medžiagų, padeda kovojant su spuogais. Tačiau svarbu prisiminti, kad sveika oda yra ne tik tai, ką valgome. Tinkama ODOS priežiūra, STRESO valdymas, FIZINĖ veikla bei pakankamas MIEGAS turi didelę įtaką tam, kad mūsų kūnas ir oda būtų sveiki.

Patarimais dalinosi – kosmetologė, salono „Grožio sodas“ įkūrėja Irmina Kazlauskienė

Šaltinis: LoveMedia

Mityba vaivorykštės principu – kodėl lėkštėje turėtų būti kuo daugiau spalvų

5 per dieną – tiek porcijų vaisių ir daržovių kasdien rekomenduoja suvartoti Pasaulio sveikatos organizacijos specialistai. Tačiau rekomendacijos su realia situacija, deja, vis dar smarkiai prasilenkia. Tad kaip į savo racioną įtraukti daugiau vaisių ir daržovių? Kaip suvartoti didesnį jų kiekį, nei esame įpratę? Kaip turėtų atrodyti reikiama norma? Apie vaisių ir daržovių vartojimo ypatumus pasakoja bei patarimais dalijasi mitybos specialistė Neringa Gorelė.

??Svarbiausia – ĮVAIROVĖ

Nemaža dalis žmonių klaidingai įsivaizduoja, kad norint įvykdyti rekomenduojamą ,,5 porcijos per dieną“ tikslą, užtenka suvalgyti, pavyzdžiui, 5 obuolius. Tačiau ne ką mažiau už suvartojamą vaisių bei daržovių kiekį svarbi ir jų įvairovė. Svarbu į racioną įtraukti kuo daugiau skirtingų gamtos teikiamų gėrybių.

Reikėtų suvartoti mažiausiai 400 gramų vaisių, uogų ir daržovių. Neverta orientuotis į atskirus produktus – kiek vynuogių ar kiek špinatų suvalgyti kiekvieną dieną. Svarbiausia, kad dominuotų įvairovė – tai visapusiškai svarbi mitybos taisyklė. Taip pat žmogus turėtų rinktis tai, ką jis mėgsta, kad būtų jaučiamas valgymo malonumas. Jei verčiame save valgyti brokolius, nors mums jie labai neskanūs, ilgainiui tarsi patvirtiname mitą, kad sveika mityba yra neskani. Todėl aklai vadovautis mitybos taisyklėmis nereikėtų.

Nėra vieno stebuklingo vaisiaus ar daržovės, kurie išspręstų visas sveikatos problemas, todėl į racioną pravartu įtraukti skirtingus vaisius ir daržoves, kurių pasirinkimas turėtų būti individualus, atsižvelgiant į mėgstamą skonį, finansines galimybes, virškinimo ypatumus.

Brokolius valgyti sveika, bet jei jums pučia pilvą – ši daržovė ne jums. Galbūt jus kamuoja geležies stoka? Tuomet rinkitės daugiau špinatų. Vargina refliuksas – pomidorai ne jums.

??Daro esminę KLAIDĄ

Žmonės dažnai daro vieną esminę klaidą – suvalgo daug vaisių ir mažai daržovių. Iš reikiamų suvartoti 400 gramų – 200 gramų turėtų sudaryti daržovės ir lygiai tokią pačią dalį vaisiai.

Žmonės dažnai suvalgo daugiau vaisių nei daržovių, nes šie yra skanūs ir saldūs, tačiau jie neatstoja daržovių, todėl turėtume vartoti tiek vienus, tiek kitus. Atvirkštinis variantas, kai suvartojama daugiau daržovių ir mažiau vaisių yra labiau priimtinas ir gal net sėkmingesnis metant svorį, nes gauname mažiau cukrų. Tačiau čia dar kartą norėčiau akcentuoti įvairovės svarbą. Kuo daugiau skonių bus mūsų mityboje – tuo ilgiau ir geriau pavyks laikytis sveikos mitybos principų.

??Padeda STIPRINTI SVEIKATĄ ir APSAUGO nuo LIGŲ

Pirmenybę reikėtų teikti šviežioms, sezoninėms, Lietuvoje užaugintoms daržovėms. Tačiau galima valgyti ir šaldytas, džiovintas ar liofilizuotas gėrybes. Mažiausiai naudingi konservuoti produktai, todėl didelės maistinės vertės iš jų tikėtis nereikėtų. Reikiamo vaisių ir daržovių kiekio suvartojimas gali smarkiai prisidėti prie geros savijautos bei sveikatos.

Vaisiai ir daržovės organizmui reikalingi dėl to, kad juose yra C, PP, A, K bei B grupės vitaminų, taip pat mineralinių medžiagų – kalio, kalcio, fosforo, magnio, geležies. Be to, daržovėse ir vaisiuose yra nemažai skaidulinių medžiagų, antioksidantų, padedančių stiprinti sveikatą bei išvengti ligų. Tyrimai rodo, kad šalyse, kur gyventojai vartoja daug daržovių ir vaisių, mažiau sergama kraujotakos ligomis bei onkologiniais susirgimais. Suvartojant reikiamą jų kiekį taip pat pajusite daugiau energijos, pastebėsite geresnį virškinimo darbą, oda atrodys labiau spindinti.

??Žmonėms TRŪKSTA FANTAZIJOS

Paklausus, kokios priežastys lemia tai, kad daugelis nesuvartoja rekomenduojamo kiekio vaisių ir daržovių, mitybos specialistė teigia, kad jų yra labai daug.

Priežastys gali būti įvairios. Neskanu, nėra atitinkamų žinių apie sveiką mitybą, daržovės ir vaisiai ne visada prieinami, jeigu, tarkim, žmogus gyvena kaime ir žiemos metu jų nebūna pirkti mažoje parduotuvėje. Kita priežastis – kai kam tai gali būti per brangu. Savaitgalį kaip tik buvau nedidelėje kavinėje, kur maža porcija salotų kainavo 7,99 Eur, o gabalas torto – 2,49 Eur. Taip pat daržoves ir vaisius sunku išlaikyti šviežius. Žmonėms trūksta fantazijos ir jie nežino arba nesugalvoja, kaip šias maisto grupes įtraukti į receptus.

??Mityboje turėtų atsirasti KUO DAUGIAU SPALVŲ

Norintiems į savo kasdienį mitybos racioną įtraukti daugiau vaisių ir daržovių rekomenduoma išsiugdyti keletą esminių įpročių, kurie padės suvartoti didesnį jų kiekį, nei esame įpratę.

Pirmiausia reikia sau nusistatyti tokį tikslą, kad nuo šiol suvartosiu daugiau vaisių ir daržovių. Kasdien į darbą ar mokslo įstaigą užkandžiui neškitės vaisių. Pietų metu pusę savo lėkštės skirkite daržovėms. Vakarienei rinkitės salotas ar daržovių troškinius. Laikykite daržoves matomoje vietoje, kol susiformuos įprotis valgyti jų daugiau. Tai padės prisiminti, kad jų reikia valgyti kasdien ir net kelis kartus per dieną. Skubantiems žmonėms naudinga vartoti vaisių ir daržovių glotnučius, nes juos patogu išgerti net ir vairuojant. Eksperimentuokite ir žiūrėkite į tai kūrybiškai. Kasdien ragaukite vis naują daržovę ar vaisių. Sakoma, kuo daugiau spalvų – tuo mityba sveikesnė. Meskite sau iššūkį ir valgykite žalių, geltonų, oranžinių, raudonų, violetinių ir kitų spalvų vaisius, uogas bei daržoves. Savo aplinkoje raskite asmenį, kuris bus jums pavyzdys ir mokykitės iš jo.

?”Dievas tarė: „Štai daviau jums visus visoje žemėje sėklą teikiančius augalus ir visus medžius, vedančius vaisius su sėklomis; jie bus jums maistas.” (Pradžios 1:29)

Šaltinis: LoveMedia

Saldžioji paprika – maistas skrandžiui ir…

? Paprikose mažai baltymų, angliavandenių ir praktiškai nėra riebalų, todėl jų kaloringumas mažas. Turi nedaug B grupės vitaminų, vitamino E ir visų biologiškai vertingų elementų. Tačiau du jos sudėtyje esantys vitaminai nusipelno ypatingo dėmesio:

??PROVITAMINO A (beta karoteno) turi 570 µg/100 g, o tai yra daugiau nei pusė šio vitamino paros poreikio suaugusiam vyrui.

Be beta karotino, kuris organizme virsta vitaminu A, paprikose yra ir kitų karotinoidų, tokių kaip likopenas. Pastarojo dideliais kiekiais randama pomidoruose. Nepaisant to, kad likopenas nevirsta vitaminu A, jis yra galingas antioksidantas ir apsaugo ląsteles nuo vėžinių išsigimimų.

??VITAMINAS C: raudonuosiuose paprikose jo yra beveik keturis kartus daugiau nei citrinose ir apelsinuose. 100 gramų paprikų vitamino C yra daugiau nei tris kartus daugiau rekomenduojamos paros normos.

Paprika svarbus kitų fitocheminių medžiagų šaltinis:

??FLAVONOIDAI – galingi priešuždegiminiai antioksidantai, apsaugantys kraujotakos sistemą.

??KAPSAICINAS – tai medžiaga suteikianti tam tikros rūšies paprikoms aštrumą. Saldžioji paprika turi 0,1% kapsaicino, dešimt kartų mažiau nei aitrioji paprika (1% ir daugiau). Mažomis dozėmis, pavyzdžiui, saldžiosiose paprikose, kapsaicinas sukelia apetitą ir skatina virškinimą. Didelėmis dozėmis pažeidžia odą ir gleivines.

??LĄSTELIENOS – apie 2 %. Kartu su kapsaicinu ląsteliena suteikia vidurius laisvinantį poveikį.

Ypač NAUDINGOS:

✅ SKRANDŽIO negalavimai: tinka tiems, kurie kenčia nuo dispepsijos (nevirškinimo), atsiradusios dėl skrandžio sulčių trūkumo ar stemplės atonijos, nes paprika skatina skrandžio sulčių tekėjimą ir mažina uždegimą.

✅ VIDURIŲ užkietėjimas: turi lengvą vidurius laisvinantį poveikį ir neleidžia kauptis dujoms.

✅ Cukrinis DIABETAS ir NUTUKIMAS: paprikas gerai toleruoja diabetikai, nes jose yra mažai angliavandenių. Taip pat tinka dietai, skirtai nutukimui.

✅ Virškinimo trakto VĖŽIO prevencija: kadangi paprikose gausu antioksidantinį poveikį turinčių vitaminų (A ir C), kurie apsaugo ląsteles nuo mutageninio kancerogenų poveikio, reguliarus vartojimas padeda išvengti vėžio, ypač virškinimo organų (skrandžio ir storosios žarnos).

PARUOŠIMAS:

? ŠVIEŽIOS: Valgydami jaunas, švelnias, termiškai neapdorotas paprikas, gausite didžiausią maistinę naudą.

? KEPTOS: Sveikiausias paprikų paruošimo būdas – kepti jas orkaitėje. Aliejuje keptos paprikos blogai virškinamos, nes sugeria didelį kiekį aliejaus. Paprika yra daugelio receptų ingredientas, ypač padažuose ir “pisto” (ispaniškas pipirų, pomidorų, cukinijų ir kitų daržovių patiekalas).

? DŽIOVINTA paprika – tai prieskonis, gaunamas malant džiovintas raudonąsias paprikas. Jame labai daug provitamino A, suteikia gražią raudoną spalvą padažams, bulvėms, ryžiams ir daugeliui kitų patiekalų. Todėl paprika naudojama kaip sveikas maisto dažiklis.

✔️Paprikos ODELĖ ne visada gerai virškinama žmonėms su jautriu skrandžiu. Kad pašalintumėte odelę, nesupjaustytą įdėkite į orkaitę ir kepkite, kol odelė pradės atsiskirti. Tada įdėkite į šaltą vandenį, tai palengvins odelės pašalinimą.

✔️Keptas paprikas galima PAGARDINTI trupučiu augalinio aliejaus, druska, citrina, česnaku ir petražolėmis. Sėklos, o ypač jas dengiančios plėvelės, paprikoms gali suteikti kartaus skonio, todėl jas reikia pašalinti.

? Praturtinkite savo mitybą saldžiosiomis paprikomis, mėgaukitės Dievo dovanomis ir būkite sveiki!!

Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

7 paskaitos „Gaisras kraujagyslėse“ – APIBENDRINIMAS


▫️Pagrindinė širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimo priežastis – laisvųjų radikalų sukeltas uždegimas. Išsiaiškinkime tai.


▫️Kraujas kiekvienai mūsų organizmo ląstelei sudaro normalias sąlygas, pasirūpina mūsų organizmo stabilumu (homeostaze). Bet koks nukrypimas nuo stabilių parametrų mūsų organizme, turės tragiškas pasekmes, sukels ligą, organizmo veiklos sutrikimą. Kiekvieną kartą, kai pažeidžiame kurį nors iš sveikos gyvensenos įstatymų, ar fizinių, ar dvasinių, mūsų organizme pažeidžiama homeostazė (organizmo stabilumas). To pasekoje vystosi patologinis procesas.


▫️Šis procesas – tai atsakas į mirties pavojų, organizmo bandymas apsiginti, išgelbėti gyvybę.

??Ląstelės lygyje – tai hipoksija (deguonies badas, trūkumas). Kai ląstelė pradeda patirti deguonies ir maistingųjų medžiagų trūkumą, atsiranda energijos trūkumas.

??Audinio lygmenyje vyksta kitas procesas, kuris vadinasi uždegimu . Iš esmės uždegimas – organizmo reakcija į tai:

– Kad kažkuri kūno dalis mirė ir šią mirusią dalį reikia pašalinti.

– Kad iš išorės į organizmą įsibrovė kažkokie mikroorganizmai, ir stengiasi jį užgrobti.

– Kad kažkokios ląstelės išsigimė ir virto vėžinėmis.

Tada, kad nustatytų priešą, apsuptų jį, izoliuotų ir sunaikintų, kad jis negalėtų išplisti po visą organizmą, įsijungia uždegiminis procesas. Tokia uždegiminio proceso užduotis.

??Viso organizmo atžvilgiu ši gynybinė reakcija bus stresinė.


▫️Kas yra uždegimas, kodėl jis atsiranda arterijos sienelėje ir kaip to išvengti?


▫️Uždegiminę reakciją vykdo imuninė sistema. Mūsų imuninė sistema nuostabi. Dievas sukūrė imuninę sistemą, kuri sugeba mus apginti nuo bet kokio mikroorganizmo, bet kokio viruso. Ją sudaro eilė organų (užkrūčio liauka, tonzilės, limfmazgių telkiniai ir bendrai limfmazgiai) ir leukocitai – baltosios kraujo ląstelės, pati svarbiausia imuninės sistemos dalis.


▫️Kokia uždegimo esmė? Jo požymiai: patinimas, paraudimas, kylanti temperatūra, skausmas; pažeista susirgusios kūno dalies funkcija.Į organizmo vietą, kur pasirodė priešas, atkeliauja leukocitai. Kad ateitų daugiau leukocitų, čia priteka daug kraujo, todėl atsiranda paraudimas. Kraujas vienintelė transportavimo priemonė, kuri gali padėti jiems atkeliauti. Kraujas pristato juos į “mūšio lauką”, todėl gera kraujotaka tokia svarbi! Leukocitai ateina į audinį ir pradeda kovą, kad sunaikintų priešą. Kai karas baigiasi pergale, ateina kitos ląstelės ir viską taiso, remontuoja, atstato, ir po kurio laiko – lyg nieko ir nebuvo, viskas atstatyta. Puiki, ideali sistema.


▫️Tačiau tie patys, Dievo sugalvoti mūsų gynybai, mechanizmai, netinkamai naudojami gali pakenkti. Jeigu nuolat laužome sveikatos įstatymus, šie mechanizmai pradės veikti prieš mus, kenkti mums. Tada ūmus uždegimas virsta lėtiniu. Lėtinio uždegimo turėtume bijoti labiausiai. Jis yra visų labiausiai paplitusių, taip vadinamų degeneracinių susirgimų, sukeliančių didžiąją dalį neįgalumo ir mirčių, pagrindas. Tai Alzheimerio liga, diabetas, nutukimas, įvairūs artritai, vėžys ir kiti neurodegeneraciniai susirgimai be Alzheimerio; įvairūs chroniški kvėpavimo takų susirgimai, infekcijos, gripas, pneumonija; lėtiniai inkstų, kepenų ir ypač širdies ir kraujagyslių susirgimai.


▫️Lėtinio uždegimo problema – jis neturi signalo, kurį turi ūmus uždegimas. Esant lėtiniam uždegimui niekas neskauda ir žmogus nekreipia į tai dėmesio.


▫️Šiandien mokslininkai priėjo išvados, kad kiekvienas patologinis procesas organizme, lydimas uždegimo. Onkologiniai susirgimai – tai ilgai trukusio uždegimo rezultatas.


▫️Lėtinio uždegimo metu susidaro labai daug pavojingų darinių, kurie vadinasi laisvaisiais radikalais. Jie gali labai stipriai pakenkti mūsų ląstelėms, tame tarpe ir jų DNR. Tai gali sukelti net vėžinius susirgimus.


▫️1950 metų viduryje medicinos mokslų daktaras Harmanas, iškėlė teoriją, kurią pavadino senėjimo dėl laisvųjų radikalų teorija. Laisvasis radikalas – tai molekulė kuri neteko vieno elektrono. Ji “susierzina ir nenusiramina”, kol jo nesuranda. Trūkstamą elektoną ji atima iš kitos molekulės. Tokiu būdu kita molekulė tampa laisvuoju radikalu. Taip jos viena po kitos pažeidžiamos, ir keičia savo sandarą. Ši grandinė gali tęstis be galo. Laisvieji radikalai sukelia labai stiprų oksidacinį stresą.


▫️Pažeidžiamiausia vieta kraujagyslėse – vidinė danga – endotelis. Kai laisvieji deguonies radikalai pažeidžia endotelį, riebalai gali patekti į intimą. Tai mūsų kraujagyslių Šventų švenčiausia dalis. Tada prasideda uždegimas. Organizmas stengiasi užtaisyti šias “skyles” naudodamas cholesterolį. Deja, cholesterolį šiandien padarė priešu ir pagrindiniu visų problemų kaltininku. Ši teorija ne visai teisinga. Šiandien mokslininkai supranta, kad didžiąją dalį cholesterolio pagamina mūsų kepenys. Cholesterolis labai svarbus mūsų organizmui ir dalyvauja daugelyje procesų. Jis reikalingas kiekvienai mūsų organizmo ląstelei. Cholesterolis nėra mūsų priešas. Mums nėra būtinybės gauti jo su maistu, bet jei gauname, organizmas gali jo gamybą kažkiek koreguoti. Jeigu suvalgysime truputį daugiau cholesterolio, kepenys sukurs jo truputį mažiau. Jeigu suvalgysime mažiau cholesterolio, kepenys sukurs jo truputį daugiau. Organizmas tam tikrose ribose gali šį procesą reguliuoti. Žinoma, jeigu mes nesame per daug pamėgę jo gavimą su maistu. Cholesterolio gauname su gyvūninės kilmės produktais.


▫️Cholesterolis nesukelia mūsų organizmui jokio pavojaus, kol nėra deguonies oksiduotas. Oksiduotas cholesterolis – tai galingi nuodai, kurie kenkia mūsų kraujagyslėms.


⁉️Kokiomis aplinkybėmis cholesterolis oksiduojasi?


??Cholesterolis gali būti mūsų organizme ir maiste, kurį valgome. Todėl oksidacijos procesas gali įvykti organizmo viduje, veikiant laisviesiems radikalams, ir maiste, kurį valgome.


??Oksiduotą cholesterolį gauname su gyvūninės kilmės produktais, kurie ne švieži, t. y. seni. Cholesterolis oksiduojasi: – Nuolatos kontaktuodamas su ore esančiu deguonimi. – Aukštoje temperatūroje, kepimo metu. Oksiduoto cholesterolio yra keptoje mėsoje, visuose konservuose, dešrose, tvirtuose sūriuose, kiaušinių ir pieno milteliuose… Visi produktai, kuriuose yra oksiduoto cholesterolio, pavojingi mūsų sveikatai ir netinka maistui jokiais kiekiais.


??Tačiau oksiduotas cholesterolis nėra vienintelis laisvųjų radikalų šaltinis.


??Šventame rašte, Biblijoje, yra keletas mitybos patarimų. Pirmasis dėl gyvūnų taukų ir kraujo naudojimo: „Tai amžinas įsakas visoms jūsų kartoms, kad ir kur jūs gyventumėte: nevalgysite jokių taukų nei jokio kraujo“ (Kunigų 3:17). Draudimas valgyti kraują svarbus, nes jame esanti hemo geležis yra labai galingas oksidantas. Nevartokite maistui gyvūnų taukų ir kraujo. Todėl kad tai inicijuos organizme labai galingą laisvųjų radikalų susidarymą, kas pakenks mūsų arterijoms. Taip pat Šventame rašte gyvūnai skirstomi į tinkamus maistui (švarius) ir netinkamus (nešvarius). Šis padalijimas taip pat nėra atsitiktinis, nes šiai dienai žinoma, kad tai turi rimtą fiziologinį pagrindą.


??Mokslininkas Brius Holstead, JAV vyriausybės prašymu, atliko didelį tyrimą. Jis ištyrė visus šiai dienai žinomus jūros gyventojus ir sudarė storą dviejų tomų enciklopediją. Užbaigdamas, jis parašė komentarą: “Galite valgyti bet kokią žuvį, kuri turi pelekus ir žvynus, ir nevalgykite nieko, kas neturi pelekų ar žvynų. Nuostabu, mokslininkas XX amžiuje pakartojo tai, ką Viešpats labai seniai pasakė savo žodyje. Kai žmogus valgo pagal Dievo Žodį maistui netinkamus (biblijine kalba – nešvarius) gyvūnus, jo kraujas užteršiamas.


??O kada cholesterolis gali oksiduotis mūsų organizmo viduje? Bet kokio nesaikingumo metu: – Kai mažai judame arba pernelyg daug dirbame ir nepakankamai ilsimės. – Kai badaujame arba persivalgome. Ir taip toliau.


▫️Taigi, širdies ir kraujagyslių ligų, aterosklerozės išsivystymo priežastis – uždegimas arterijos sienelėje, kuris prasideda, kai laisvieji radikalai, atsiradę dėl visų ankščiau išvardintų priežasčių, pažeidžia arterijos endotelį.


▫️Tas pats uždegimo procesas, kuris normaliai skirtas ginti mūsų organizmą, ši ugnis, kuri nebekontroliuojamai dega kiekvienos mūsų ląstelės viduje, virsta gaisru. Tai gaisras, kuris mūsų dienomis nusineša mažiausiai kas antrą gyvybę.


▫️Kaip apsisaugoti? Ar yra išeitis? Taip! Dievas mus myli. Jis išsprendė laisvųjų radikalų problemą, sukurdamas antioksidantus. Antioksidantas tai molekulė, kuri sugeba padovanoti vieną elektroną laisvajam radikalui ir išlikti rami, laiminga ir patenkinta, pati nevirsdama laisvuoju radikalu. Atiduodama ji ir išsprendžia problemą. Tai paties svarbiausio visatos įstatymo – pasiaukojančios meilės įstatymo – demonstracija molekuliniame lygyje. Dievas – tai Meilė, kuri atiduoda ir tokiu būdu išgelbsti. Šventame Rašte parašyta: “Nes Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.” (Jono 3:16)


▫️Dievas pasirūpino, kad mūsų organizme būtų visa eilė specialių fermentų, antioksidantų, kurie nukenksmina laisvuosius radikalus.


▫️Dievas antioksidantais pripildė maisto produktus. Pats galingiausias iš jų tai vitaminas C. Ir ne tik C, bet ir visa eilė kitų vitaminų, šimtai, tūkstančiai kitų medžiagų, kurios yra antioksidantai. Daržovės ir vaisiai – tai antioksidantų lobynas. Šiandien visi specialistai, visi dietologai vieningai rekomenduoja valgyti kiek įmanoma daugiau šviežių daržovių, vaisių ir kitų augalinių produktų, kurie turi šiuos antioksidantus.


▫️Vaisiuose ir daržovėse, grūdinėse ir ankštinėse kultūrose, sėklose ir riešutuose Dievas numatė gausybę visko, kas būtina mūsų organizmui, mūsų sveikatos palaikymui!!!


▫️Yra produktai, kurie niekada neturi patekti į mūsų organizmą; ir yra produktai, kurių turime valgyti kasdien kiek įmanoma daugiau. Tai Dievo meilė, įvilkta į cheminę formą. Todėl šiandien priimkite sprendimą atsisakyti visko, kas jus žudo ir rinkitės tai, per ką Dievo meilė jus gydys.


?Būkite sveiki!


(Gydytojas chirurgas sveikos gyvensenos specialistas Aleksej Jagello)

Noriu palinkėti jums geros sveikatos. Naudokitės gauta informacija savo labui ?.


Pilną vaizdinę informaciją rasite video paskaitoje ?? ČIA.

Šeštąją paskaitą „Kaip gi gyvybės šaltinis“ (iš serijos Sveikas STUBURAS) rasite ?? ČIA

Penktąją paskaitą „Stuburo atstatymo programa“ (iš serijos Sveikas STUBURAS) rasite ?? ČIA

Ketvirtąją paskaitą „Surakino nugarą“ (iš serijos Sveikas STUBURAS) rasite ?? ČIA.

Trečiąją paskaitą „Kam žmogui raumenys“ (iš serijos Sveikas STUBURAS) rasite ?? ČIA.

Antrąją paskaitą „Karališka laikysena“ (iš serijos Sveikas STUBURAS) rasite ?? ČIA.

Pirmąją paskaitą „Gyvybės ašis – stuburo sandara“ (iš serijos Sveikas STUBURAS) rasite ?? ČIA.

„Susitinkame VIRTUVĖJE“ (2022 03 27)

Dalinamės kovo 27 d. 12:00 val. per Zoom vykusio susitikimo vaizdo įrašu.

??GAMINOME:

1. Raudonųjų pupelių KUKULIUS su padažu

2. Bolivinės balandos sėklų (kynvos) ir daržovių SALOTASsu žemės riešutų sviesto PADAŽU

3. Žiedinio kopūsto SALOTAS

4. Nekeptą morkų PYRAGĄ su kreminiu anakardžių GLAISTU

Gamintų patiekalų igredientai ??(Gaminimo eigą rodau ir pasakoju video įraše)

1. Raudonųjų pupelių KUKULIAMS :

▫️raudonųjų pupelių – virtų 250 g (1,5 stikl.)

▫️avižinių dribsnių – 45 g (90 ml)

▫️saulėgrąžų – 35 g (50 ml)

▫️svogūno – 1 vnt.

▫️česnako – 2 skilt.

▫️pomidorų pastos – 1 v. š.

▫️linų sėmenų – 1 v. š. sumaltų

▫️druskos – apie 0,5 a.š.

+ prieskonių:

▫️džiovintų svogūnų granulių – 1,5 a.š.

▫️džiovintų česnakų granulių – 1 a.š.

▫️rūkytos paprikos miltelių – 1 a.š (nebūtinai)

▫️raudonėlio – 1 a.š

+ smulkintuvo (su S formos peiliukais), kepimo skardos, kepimo popieriaus, orkaitės

PADAŽUI:

▫️daržovių sultinio arba vandens – 360 ml

▫️kokosų pieno riebaus – 80 ml

▫️pomidorų pastos – 60 g (apie 2 v.š.)

▫️krakmolo (arba miltų) – 1 v.š. (sutirštinimui)

▫️druskos

+prieskonių:

▫️kario – 1 a.š.

▫️džiovintų svogūnų granulių – 1 a.š.

▫️džiovintų česnakų granulių – 1 a.š.

▫️rūkytos paprikos miltelių – 1 a.š (nebūtinai)

+tarkuotos šviežio imbiero šaknies – 0,5 a.š. (jei norite aštraus skonio padažo)

2. Bolivinės balandos sėklų (kynvos) ir daržovių SALOTOMS:

▫️bolivinės balandos sėklų (kynvos – Quinoa)

+ įvairių mėgiamų daržovių, pvz.:

▫️brokolio žiedynų

▫️cukinijos

▫️pomidorų

▫️saldžiosios paprikos

▫️porų

▫️ridikėlių

▫️citrinos sulčių – truputį

▫️alyvuogių aliejaus – truputį

▫️baziliko šviežio arba džiovinto (ar kitų mėgiamų prieskonių)

▫️česnako

▫️žalumynų

▫️druskos

+puodo brokoliui blanširuoti

Vienai porcijai reikės apie 50 g (50 ml) sausų bolivinės balandos sėklų (kynvos). Jas iš vakaro perplaukite ir per naktį palikite užmerktas. Ryte jas perskalaukite, užpilkite vandeniu, kad šiek tiek apsemtų, pavirkite kelias minutes ir palikite šiltoje vietoje išbrinkti.

PADAŽUI:

▫️žemės riešutų sviesto

▫️citrinos sulčių

▫️česnako

▫️druskos

+panardinamo smulkintuvo

3. Žiedinio kopūsto SALOTOMS:

▫️žiedinio kopūsto žiedynų

▫️pomidorų

▫️agurkų

▫️porų

▫️paprikos

▫️ridikėlių

+natūralaus (nesaldinto) jogurto (aš naudojau – naminį sojų)

▫️druskos

▫️citrinos sulčių

▫️česnako

▫️truputį alyvuogių aliejaus (nebūtinai)

3. Nekeptam morkų PYRAGUI:

▫️morkų – sutarkuotų su smulkia burokine tarka 2 stikl.

▫️graikinių riešutų – 2,5 stikl.

▫️datulių – 2 stikl.

▫️vanilės ekstrakto – apie 2 a.š.

▫️druskos – 1/4 a.š.

▫️cinamono – 1 + 1/4 a.š.

▫️imbiero – 3/4 a.š.

▫️muskato – žiupsn.

▫️kokoso miltų – 0,5 stikl. (galima keisti migdolų miltais)

▫️razinų – 1/4 stikl.

+ smulkintuvo (su S formos peiliukais), kepimo formos 18-23 cm skersmens ar keksiukų formelių (patogiausia silikoninės)

Kreminiam anakardžių GLAISTUI:

▫️anakardžių riešutų – 1 + 1/4 stikl.

▫️riebaus kokosų pieno ar grietinėlės – 0,5 stikl.

▫️citrinos sulčių – 2 – 4 v.š

▫️klevų sirupo – 3 – 6 v.š. (galima naudoti kokį nors kitą, pvz.: agavų)

▫️vanilės ekstrakto – 1 a.š.

+ panardinamo smulkintuvo

Anakardžius pamirkykite karštame vandenyje 30 min – 1 val.

Anakardžio glaisto galima gaminti dvigubą kiekį, tada bus storesnis jo sluoksnis (galbūt jums taip skaniau).

Skanaus 

Būkite SVEIKI ?

Kviečiame susitikti VIRTUVĖJE (2022.03.27 – 12 val.)

Kviečiu šį sekmadienį (kovo 27 d.) 12:00 val. jungtis per Zoom programėlę, kartu gaminti ir pabendrauti.

DĖMESIO: 12 val. (valandą vėliau nei praėjusį kartą)

Jei norėsite gaminti kartu – iš anksto pasiruoškite produktus. Jų sąrašą rasite žemiau.??

Prisijungimo nuoroda: https://zoom.us/j/93218318663…

Meeting ID: 932 1831 8663

Passcode: 030174

??GAMINSIME:

1. Bolivinės balandos sėklų (kynvos) ir daržovių SALOTAS

2. Raudonųjų pupelių KUKULIUS su padažu

3. Nekeptą morkų PYRAGĄ su kreminiu anakardžių GLAISTU

Pasiruoškite šiuos PRODUKTUS:

1. Bolivinės balandos sėklų (kynvos) ir daržovių SALOTOMS:

▫️bolivinės balandos sėklų (kynvos – Quinoa)+ įvairių mėgiamų daržovių, pvz.:

▫️brokolio žiedynų

▫️cukinijos

▫️pomidorų

▫️saldžiosios paprikos

▫️porų

▫️ridikėlių

▫️citrinos sulčių – truputį

▫️alyvuogių aliejaus – truputį

▫️baziliko šviežio arba džiovinto (ar kitų mėgiamų prieskonių)

▫️česnako

▫️žalumynų

▫️druskos

+puodo brokoliui blanširuoti

Vienai porcijai reikės apie 50 g (50 ml) sausų bolivinės balandos sėklų (kynvos). Jas iš vakaro perplaukite ir per naktį palikite užmerktas. Ryte jas perskalaukite, užpilkite vandeniu, kad šiek tiek apsemtų, pavirkite kelias minutes ir palikite šiltoje vietoje išbrinkti.

PADAŽUI:

▫️žemės riešutų sviesto

▫️citrinos sulčių

▫️česnako

▫️druskos+panardinamo smulkintuvo

2. Raudonųjų pupelių KUKULIAMS :

▫️raudonųjų pupelių – virtų 250 g (1,5 stikl.)

▫️avižinių dribsnių – 45 g (90 ml)

▫️saulėgrąžų – 35 g (50 ml)

▫️svogūno – 1 vnt.

▫️česnako – 2 skilt.

▫️pomidorų pastos – 1 v. š.

▫️linų sėmenų – 1 v. š. sumaltų

▫️druskos – apie 0,5 a.š.

+ prieskonių:

▫️džiovintų svogūnų granulių – 1,5 a.š.

▫️džiovintų česnakų granulių – 1 a.š.

▫️rūkytos paprikos miltelių – 1 a.š (nebūtinai)

▫️raudonėlio – 1 a.š

+ smulkintuvo (su S formos peiliukais), kepimo skardos, kepimo popieriaus, orkaitės

PADAŽUI:

▫️daržovių sultinio arba vandens – 360 ml

▫️kokosų pieno riebaus – 80 ml

▫️pomidorų pastos – 60 g (apie 2 v.š.)

▫️krakmolo (arba miltų) – 1 v.š. (sutirštinimui)

▫️druskos

+prieskonių:

▫️kario – 1 a.š.

▫️džiovintų svogūnų granulių – 1 a.š.

▫️džiovintų česnakų granulių – 1 a.š.

▫️rūkytos paprikos miltelių – 1 a.š (nebūtinai)

+tarkuotos šviežio imbiero šaknies – 0,5 a.š. (jei norite aštresnio skonio)

3. Nekeptam morkų PYRAGUI:

▫️morkų – sutarkuotų su smulkia burokine tarka 2 stikl.

▫️graikinių riešutų – 2,5 stikl.

▫️datulių – 2 stikl.

▫️vanilės ekstrakto – apie 2 a.š.

▫️druskos – 1/4 a.š.

▫️cinamono – 1 + 1/4 a.š.

▫️imbiero – 3/4 a.š.

▫️muskato – žiupsn.

▫️kokoso miltų – 0,5 stikl. (galima keisti migdolų miltais)

▫️razinų – 1/4 stikl.

+ smulkintuvo (su S formos peiliukais), kepimo formos 18-23 cm skersmens

Kreminiam anakardžių GLAISTUI:

▫️anakardžių riešutų – 1 + 1/4 stikl.

▫️riebaus kokosų pieno ar grietinėlės – 0,5 stikl.

▫️citrinos sulčių – 2 v.š

▫️klevų sirupo – 3 v.š. (galima naudoti kokį nors kitą, pvz.: agavų)

▫️vanilės ekstrakto – 1 a.š.

+ panardinamo smulkintuvo, kepimo formos


Anakardžius pamirkykite karštame vandenyje 30 min – 1 val.

IKI SUSITIKIMO ?

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM