Lapinės salotos – sotumui ir gerai savijautai

(Lot. Lactuca sativa)

Pasakojama, kad senovės romėnai mėgo valgyti salotas vakare, kad gerai išsimiegotų po gausios vakarienės. Šiandien daug streso patiriantiems miesto gyventojams lengva vakarienė, kurios pagrindą sudaro salotos, gali būti geras vakaro pasirinkimas.

Maistinė vertė ir nauda

Salotose labai daug vandens, mažai angliavandenių ir beveik nėra riebalų, todėl jų energetinė vertė yra labai maža. Salotose esančios skaidulos ir kitos biologiškai aktyvios medžiagos gali prisidėti prie normalios virškinimo sistemos veiklos, o jose esantys vitaminai ir mineralai praturtina kasdienį racioną.

Provitaminas A

100 g salotų turi apie 260 mikrogramų retinolio ekvivalento (µg RE), o tai sudaro apie ketvirtadalį rekomenduojamos paros normos.

B grupės vitaminai

Salotose yra B grupės vitaminų, ypač folio rūgšties (~135,7 µg/100 g), taip pat vitaminų B1 (~0,1 mg/100 g) ir B2 (~0,1 mg/100 g).

Vitaminas C

100 g salotų yra apie 24 mg vitamino C, t. y. apie ketvirtadalį rekomenduojamos paros normos.

Vitaminas K

Lapinės salotos yra geras vitamino K šaltinis, kuris svarbus normaliam kraujo krešėjimui ir kaulų sveikatai.

Mineralai

Salotose taip pat yra kalcio, fosforo, magnio bei mikroelementų – cinko, vario ir mangano.

Skaidulos

Skaidulos (~1,7 %) prisideda prie normalios žarnyno veiklos.

Raminančios ir migdomosios medžiagos

Salotų pieniškose sultyse yra natūralių junginių (pvz., laktucino ir laktukopikrino), kurie laboratoriniuose ir gyvūnų tyrimuose pasižymėjo lengvu raminamuoju poveikiu. Manoma, kad būtent su šiais junginiais siejamas tradiciškai salotoms priskiriamas švelnus raminamasis poveikis.

Ypač rekomenduojamos mityboje esant

Nervų sistemos sutrikimams

Funkciniams nervų sistemos sutrikimams, tokiems kaip nervingumas, stresas, įtampa ar nerimas. Reguliarus salotų vartojimas gali turėti švelnų raminamąjį poveikį. Be to, salotos aprūpina organizmą B grupės vitaminais, kurie reikalingi normaliai nervų sistemos veiklai.

Nemigai

Dėl galimo švelnaus raminamojo poveikio lengva vakarienė su salotomis kai kuriems žmonėms gali būti tinkamas pasirinkimas prieš miegą.

Virškinimo sutrikimams

Prieš pagrindinį valgį suvalgytos salotos gali padėti virškinimui.

Vidurių užkietėjimui

Salotose esančios skaidulos padeda palaikyti normalią žarnyno veiklą ir gali padėti mažinti vidurių užkietėjimą.

Nutukimui

Salotos suteikia sotumo jausmą ir kartu turi mažai kalorijų. Mažas kaloringumas ir sotumas gali padėti lengviau kontroliuoti emocinį valgymą.

Sergant diabetu

Dėl labai mažo angliavandenių kiekio salotos tinka diabetu sergančių žmonių mitybai ir gali būti vartojamos gausiai kaip subalansuotos mitybos dalis.

Paruošimas

Šviežios, neapdorotos. Tai geriausias būdas mėgautis salotų šviežumu ir skoniu. Patiekite su trupučiu augalinio aliejaus (geriausia alyvuogių) ir šiek tiek citrinos sulčių. Tamsiai žali išoriniai lapai paprastai turi daugiau vitaminų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų nei šviesūs vidiniai.

Termiškai apdorotos. Kietesnius išorinius lapus galima trumpai apvirti arba dėti į sriubas.


Naudokimės Dievo dovanomis, kurių taip gausu vasarą, ir būkime sveiki!

Parengta remiantis dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“.

Kas man padeda atsibusti

Kas man padeda atsibusti:

Anksti ryte su dviračiu iki ežero ir į vandenį. Iš pradžių atrodo šalta, bet tik pirmą akimirką. Ežeras taip kvepia, vanduo švelniai masažuoja. Man tai puiki rytinė mankšta, atsibudimas ir pabuvimas su šeima.

O kas jums padeda atsibusti? Pasidalinkite ?

Plaukimo (maudymosi) nauda organizmui

Vasara – puikus metas pasinaudoti galimybe maudytis atviruose natūraliuose vandens telkiniuose. Kokią naudą suteikia maudymasis?

??Grūdina

Vandens šilumos imlumas ir laidumas daug didesni už orą. Šilumos apykaita vandenyje 25 kartus greitesnė nei sausumoje, todėl pasinėrus į vandenį iš karto juntamas šaltis. Dėl to kraujagyslės kūno paviršiuje susiaurėja, kraujo į odos paviršių atiteka mažiau, oda atšąla. Kad suaktyvėtų kraujotaka, širdis turi dirbti stipriau. Tokia nuolatinė termoreguliacijos sistemos treniruotė grūdina organizmą, didina jo atsparumą peršalimams.

??Gerina medžiagų apykaitą

Sausumoje būdamas ramiai žmogus sunaudoja apie 100 kalorijų šilumos per vieną valandą. Vandenyje, esant 24 °C temperatūrai, toks šilumos kiekis sunaudojamas per 15 minučių, o esant 12 °C temperatūrai – per 4 minutes. Tokį žymų šilumos netekimą turi kompensuoti padidėjusi medžiagų apykaita. Įrodyta, kad sūrus jūros vanduo šilumos atima dar daugiau, atitinkamai didėja ir medžiagų apykaita.

??Stimuliuoja kvėpavimo sistemą

Vandens slėgis į krūtinės ląstą vandenyje yra 12,5 kg, o plaukiant siekia 20 kg, nes prisideda dar ir vandens pasipriešinimas bei vandens tankumas. Slėgis apsunkina įkvėpimą, bet skatina ilgą gilų iškvėpimą. Visa tai stimuliuoja kvėpavimo sistemą: stiprėja kvėpuojamieji raumenys, didėja krūtinės ląsta ir jos paslankumas, plaučių tūris.

??Ramina nervų sistemą

Sudirgindamas nemažai receptorių, vanduo teigiamai stimuliuoja centrinę nervų sistemą (CNS), stiprina ją. Reguliarios pratybos vandenyje ramina CNS, pašalina įtampą. Plaukioti rekomenduojama ir ilgai buvus nejudriam, po stresų.

??Masažuoja

Vandens slėgis į kūno paviršių, odą glostantis vandens poveikis, besikeičiantis kraujo pritekėjimas į kūno paviršių – visa tai yra natūralus masažas, teigiamai veikiantis tiek odą, tiek raumenyną.

??Teigiamai veikia judėjimo aparatą

Vandenyje kūno svoris yra neutralizuojamas vandens keliančios jėgos ir tai sudaro sąlygas taisyklingai laikysenai formuotis. Ši galimybė panaudojama stuburo iškrypimams gydyti. Nesvarumo būklė padeda atgauti judėjimo funkcijas po traumų.

??Didina sąnarių paslankumą

Tvirtos atramos nebuvimas labai išplečia judėjimo įvairiomis kryptimis galimybes, stimuliuoja šių gebėjimų tobulėjimą. Dėl to didėja lankstumas, sąnarių paslankumas.

??Higieninis poveikis

Vanduo apvalo odą nuo dulkių, prakaito ir riebalinių liaukų išskyrų. Gerokai pagyvėja odos ir poodinio sluoksnio mityba. Reguliariai plaukiojant organizmas pamažu netenka nereikalingų riebalų.

? Plaukimas ir kita veikla vandenyje yra puikus būdas prisijaukinti sportą, aktyviai ir smagiai praleisti laiką. Tai vienas geriausių būdų pagerinti organizmo tonusą, savijautą.

❗Svarbu atminti, kad vandenyje turime elgtis atsargiai, nepervertinti savo galimybių. Maudytis saugiausia ten, kur įrengti paplūdimiai. Negalima paleisti vienų vaikų prie vandens telkinių. Mažamečiai nesupranta to pavojaus, labai drąsiai elgiasi prie vandens, tad nuolatinė tėvų priežiūra būtina.

❗Kita vertus, net ir suaugusiesiems į vandenį vertėtų eiti ne po vieną, o bent dviese, kad vienas kitam galėtų suteikti pagalbą ištikus netikėtai situacijai vandenyje.

❗Kalbant apie plaukimą atvirame vandenyje, ypač – jūroje, yra labai svarbi taisyklė – neplaukti gilyn į jūrą. Jeigu norime paplaukioti atvirame vandenyje, reikia plaukti išilgai kranto linijos.

❗Norėdami suteikti pagalbą kitam, visada turime įvertinti savo galimybes, ar tikrai esame pajėgūs tai padaryti. Skęstančio žmogaus gelbėjimas – sudėtingas darbas, reikalaujantis tiek didelių fizinių pastangų, tiek ir žinių, ką ir kaip daryti.

Šaltinis: www.diena.lt