Mokslininkai išsiaiškino, kurie žmonės gyvena ilgiau
Optimistai gyvena daug ilgiau nei pesimistai. Tai pranešė Harvardo visuomenės sveikatos mokyklos atstovai. Jie atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 160 tūkst. įvairios rasės ir kilmės moterų. Didesnis jų optimizmo lygis lėmė ilgesnį gyvenimą – vidutiniškai 90 metų.
Siekimas visame kame matyti teigiamas puses, stiprina sveikatą: toks mąstymas palaiko gerą širdies ritmą, imuninę sistemą, gerina plaučių veiklą ir mažina mirties riziką. Optimizmas tik 25% užprogramuotas genuose, likusi dalis priklauso nuo to, kaip žmogus reaguoja į gyvenimo nesklandumus. Psichologai teigia, kad teigiamai mąstyti smegenis galima išmokyti. Vienas iš būdų ugdyti optimizmą – rašyti teigiamų gyvenimo įvykių dienoraštį. Kaip ir mankšta, optimizmo treniruotės reikalauja reguliarumo.
Paruošta pagal: 8doktorov.ru
Laimo ligą įveikiau hidroterapijos pagalba
Praėjusiais metais man įkando erkė, bet iškarto to nepastebėjau…
Pamačiau juodą dėmę ant kojos ir pagalvojau, kad kažkur užsigavau. Tada ši dėmė pradėjo plisti, tapo raudona, ir aš nuvykau į ligoninę. Man skyrė gydymą, kuris buvo neveiksmingas, nes iš pradžių neteisingai diagnozavo.
Po trijų savaičių ši dėmė dar labiau išplito. Nuvažiavau pas dermatologą, kuris skyrė 7 dienų gydymą antibiotikais. Tačiau po gydymo apčiuopiamo rezultato nepamačiau.
Atlikus kraujo tyrimą, buvo parvirtinta Laimo liga – boreliozė. Ligą perneša erkės. Jai būdingi pažeidimai: odos (migruojanti eritema), taip pat nervų, širdies, raumenų ir kaulų sistemų.
Nusprendžiau ligą gydyti hidroterapijos procedūra – įvyniojimu, nes Viber hidroterapijos grupėje perskaičiau daug gerų atsiliepimų apie šios procedūros naudojimą, gydant įvairias ligas. Įvyniojimus dariau apie 2 savaites.
Paskui turėjome išvykti į Vokietiją, kur pakartotinai padarė kraujo tyrimą. Paaiškėjo, kad organizme infekcijos nebėra.
? Viešpats išgydė mane nuo sunkios ligos tokiu paprastu ir prieinamu hidroterapijos metodu, kaip įvyniojimas.
Šaltinis: 8doktorov.ru
Mano patirtis: Kaip pasiryžti permainoms
VAIKAMS: Brangenybė, kurios nevertinam
Gydytojas Aloyzas pakvietė draugus vakarienei. Šiek tiek palaukęs vėluojančiųjų, pasakė:
– Bičiuliai, nusiplaukite rankas ir sėskime prie satalo.
Visi nubėgo nusiplaukti rankų. Lapiukas Pūkis paskutinis nusiplovė letenėles ir taip skubėjo, kad pamiršo užsukti čiaupą. Jis skubiai nusišluostė rankšluosčiu ir norėjo bėgti prie stalo, bet išgirdo Aloyzo balsą, kuris garsiai paklausė:
– Kas pamiršo užsukti čiaupą?
– A, – mostelėjo letenėle lapiukas, – tai aš.
– Greičiau užsuk čiaupą! Juk išteka mūsų lobis!
– Vanduo – mūsų lobis? – nustebęs perklausė lapiukas. – Jis gi liejasi ir nesibaigia.
– Tai nereiškia, kad galima juo švaistytis. Ar žinote, kaip vanduo patenka pas mus?
Visi sutriko ir niekas negalėjo atsakyti. O gydytojas vėl paklausė:
– Kas bus, jei vanduo iš čiaupo nustos tekėti?
Išsigandusi avelė Garbanė pratarė:
– To negali būti! Juk tada negalėsime nusiprausti, vaikščiosime purvini.
Visi pradėjo šūkčioti, pertraukdami vienas kitą:
– Ir negalėsime gaminti maisto…
– Arbatos užsikaisti…
– Indus suplauti…
– Patalynę išskalbti…
– Ir net atsigerti negalėsime…
– Viskas teisingai, – ištarė Aloyzas. Vanduo patenka pas mus per vamzdžius iš upelių ir vandens saugyklų, ir dar iš žemės gelmių.
– Kaip iš žemės gelmių? – pasigirdo nustebę balsai.
– Ar jūs negirdėjote apie požeminius vandenis? Po žeme, labai giliai, yra vandens. Norėdami jį pasiekti, turite iškasti gilius šulinius. Žemėje gėlo vandens yra labai mažai – tik upėse ir po žeme. Mūsų organizmui kasdien reikia vandens, kad iš organizmo išplautų visokius nešvarumus, mikrobus, bakterijas; maitintų kiekvieną mūsų kūno ląstelę, kad smegenys galėtų gerai dirbti, nes jose vidutiniškai yra 85% vandens. Vandens reikia mūsų inkstams, ir kepenims. Jei gersime jo daug, būsime žvalūs, linksmi ir protingi. Dabar jūs supratote, kodėl vanduo tai mūsų lobis?
– Todėl, kad jo mažai, jis giliai po žeme, ir gauti jį iš ten sunku,- susimąstęs atsakė lapiukas Pūkis. – Aš supratau. Jei visi pamirš užsukti vandenį, tai jo liks dar mažiau. Aš daugiau niekada nepaliksiu atviro čiaupo.
– Šaunuolis, – pagyrė lapiuką gydytojas Aloyzas. – Mes galime dėkoti Dievui už tai, kad turime tokią brangenybę – vandenį. Saugokime jį ir niekada nepamirškime užsukti čiaupą.
Paruošta paga: 8doktorov.ru
