40-50% žmogaus kūno masės sudaro raumenys. Tai pats didžiausias organas mūsų kūne. Raumenų FUNKCIJOS:
“SIURBLIO”. Raumenys dirba kaip kraujo cirkuliacijos siurblys. Griaučių raumenys vienodai ir netgi daugiau nei širdies raumuo dalyvauja kraujo cirkuliacijoje. Jeigu žmonės nesinaudoja savo raumenimis, neužilgo jie taps kardiologiniais pacientais. Deja šiandien dauguma vyresnio amžiaus žmonių yra kardiologiniai pacientai. Tai nėra normalu.
LAIKYSENA. Jie duoda galimybę mums atlikti tam tikrą darbą tam tikroje padėtyje.
Galimybė JUDĖTI erdvėje: bėgioti, šokinėti, daryti šuolius ir t.t.
Be to, raumenys padeda METABOLIZMUI. Jie daro didžiulę įtaką medžiagų apykaitai organizme, daugelio hormonų funkcijai, vegetacinės nervų sistemos, kuri vadovauja visų mūsų vidaus organų darbui, aktyvumui. Yra ryšys tarp raumenų ir imuninės sistemos darbo.
Gerai treniruoti raumenys APSAUGO vidaus organus, jie yra ATRAMA mūsų kaulams. Jeigu raumenys geros būklės, jie spaudžia pilvo ertmę, krūtinės ląstą. Tai labai svarbu visai viršutinei kūno daliai ir visų vidaus organų darbui. Jie nuima dalį krūvio nuo stuburo, ypač nuo juosmeninės stuburo dalies.
Galima būtų pasakyti, kad žmogus turi vieną raumenį, kurį sudaro ilgo audinio drobė, apvyniota aplink kaulus ir vietomis prisiūta, tarsi padalinta į atskiras dalis. Šias atskiras dalis vadiname skirtingais raumenų pavadinimais. Nė vienas raumuo nedirba pats sau, jie visi sujungti į tam tikras kinetines grandis. Jeigu vyksta judėjimas, susitraukimas bet kuriame tos grandinės raumenyje, tai jis turės įtakos visai grandinei. Jei kažkas vyksta vienoje kūno dalyje, tai TIESIOGIAI PAVEIKIA kitas.
Kraujas tai terpė, kuri sukuria sąlygas normaliam ląstelių gyvenimui. Tame tarpe ir raumenų darbui, ir visiems kitiems organams. Todėl pagrindiniai sveikatos įstatymai: geras kraujas ir gera kraujo cirkuliacija. Kad mūsų organizmas gerai ir pilnavertiškai dirbtų, būtini visi sveikatos principai, nes daro įtaką kraujo KOKYBEI arba jo CIRKULIACIJAI. Kai valgote, kuriate savo kraujo kokybę, duodate arba neduodate būtinus maistinguosius elementus, kurie suteiks jėgų ir kurs sąlygas ląstelių gyvenimui. Taip pat ir vanduo, jeigu negeriate vandens, kraujas bus tirštas ir negalės normaliai cirkuliuoti. Judėjimo principas – labai svarbus, jis ir kokybiškai keičia mūsų kraują, ir daro įtaką jo cirkuliacijai. Jei nejudame, nenaudojame savo raumenų – tai atsiranda įvairiausi susirgimai.
Jeigu raumenys blogoje būsenoje, tai skatins stuburo ligų vystymąsi. Pradės kentėti nervų sistema, kentės NERVŲ šaknelės, kurios surenka ir pasiunčia informaciją kiekvienam mūsų organui, kiekvienai kūno daliai. Kažkur prasidės “trikdžiai ir gedimai”. Bet kuriame organe gali prasidėti problemos, priklausomai nuo to, kurioje vietoje yra pažeidimas.
Kai nesinaudojame raumenimis (o jiems dirbant reikia daug kraujo), tada jo tiek nereikia. Kas atsitinka su arterijomis, kurios pristato kraują? Jos tiesiog SIAURĖJA. O kai jos susiaurėja, tada mažiau kraujo ateis ne tik raumenims, bet ir stuburui. Bus mažiau galimybių gauti pakankamai deguonies ir maistingųjų medžiagų TARPSLANKSTELINIAMS diskams. O diskų sveikata tiesiogiai priklauso nuo to, kiek prie jų priteka kraujo ir kokios jis kokybės. Papildomas mechanizmas, kuris aprūpina tarpslankstelinius diskus maistingomis medžiagomis – tai SIURBLIO mechanizmas. Jis dirba mums judant, ir ne šiaip judant. Jis nedirba važiuojant dviračiu. Jis nepakankamai gerai dirba netgi, kai plaukiojate. Jis gerai dirba tik tada, kai vaikštote ir bėgiojate. Bet ne visi gali bėgioti. Ėjimas yra universali nepakeičiama fizinių pratimų rūšis. Mūsų stuburas sukurtas ĖJIMUI.
Tęsinys bus rytoj, 2-oje dalyje. 
(Gydytojas chirurgas sveikos gyvensenos specialistas Aleksej Jagello: Noriu palinkėti jums geros sveikatos. Naudokitės gauta informacija savo labui 
.)
Video paskaitą „3. Kam žmogui raumenys“ (Sveikas STUBURAS) rasite ČIA
Antrąją paskaitą „Karališka laikysena“ (iš serijos Sveikas STUBURAS) rasite ČIA.
Pirmąją paskaitą „Gyvybės ašis – stuburo sandara” (iš serijos Sveikas STUBURAS) rasite ČIA.
Pavojingi cheminiai junginiai mus supa iš visų pusių. Viskas, ką įkvepiame, patenka į mūsų kraują ir nunešama į visas kūno ląsteles. Ką daryti, kad kvėpuotume švariu oru? 
Otto Warburg įžymus vokiečių gydytojas, biochemikas ir fiziologas, Nobelio premijos laureatas (už kvėpavimo fermentų prigimties ir funkcijų atradimą) manė, kad pagrindinė vėžinių susirgimų priežastis yra deguonies trūkumas ląstelėse. Jis parodė, jeigu normalios ląstelės, paimtos iš gyvų audinių, negaus pakankamai deguonies, jos išsigims į piktybines.
Linkime visiems gyventi gražioje žalioje aplinkoje, tausojant ją, harmonijoje su supančiu pasauliu. 
