Išsivadavimo iš alkoholio ir cigarečių istorija
Alokoholis ir cigaretės kiekvieną dieną daužo daugybės žmonių likimus. Tačiau priklausomybių, kurios griauna žmogų ir jo aplinką, galima atsikratyti! Apie tai ši istorija.
▫️Vaikystę praleidau Tatarstano respublikos Nižnekamsko rajono kaime. Augau ramus berniukas. Kai būdavo padarytos pamokos ir namų darbai, tėvams išleidus, su draugais rungtyniavome plaukime, mėgdavome žaisti futbolą, tinklinį.
▫️Po mokyklos įstojau į Kazanės aviacijos institutą. Du kursus mokiausi gerai, o trečiame kurse atsirado papildomų lėšų ir pradėjau gerti, už ką mane pašalino iš instituto. Tada pusę metų dirbau auto suvirintoju vienoje transporto organizacijoje ir po kurio laiko grįžau į institutą. Man patiko mokytis.
▫️Po kariuomenės vedžiau ir įsidarbinau Nižnekamske. Organizavome kooperatyvą. Dirbau statybos organizacijoje darbo apsaugos inžinieriumi. Ten tekdavo išgerti „už darbą, už sėkmę“, paskui „nuo nuovargio, po pirties, po šventės, po sielvarto“, per gimtadienius, minėjimus, po to jau tik spėk įpilti.
▫️Kai girtavau, mama visada sakydavo: Dievas viską mato. Kad ir kur bebuvau, prisimindavau jos žodžius. Vaikystėje mama manęs prašė persirašyti „Gyvąją pagalbą“ – 91 Psalmę ir „Tėve mūsų” maldą. Turėjau šiuos žodžius su savimi, bet aš negalvojau apie jų prasmę. Tik vėliau supratau, kad tardamas juos, aš kreipiuosi į Dangiškąjį Tėvą.
▫️Prisimenu, mano tėvas kažkada pasijuokė iš mamos, kad ji tiki Dievą. Tada ji atsakė: „Prisimeni, kaip tu kariavai? Kai šalia švilpė kulkos ir tave tik sužeidė, nes mes meldėmės už tave“. Visa tai liko mano atmintyje.
▫️80-90 – aisiais metais atsirado daug literatūros įvairiom temom. Aš kažko ieškojau. Buvau pas budistus, skaičiau musulmonų ir krikščionišką literatūrą. Kartą dvi merginos padovanojo man knygą apie Jėzų. Perskaičiau kelis puslapius ir supratau, kaip Jėzus mus myli, kad Jis mirė už mane ir parodė, kaip reikia gyventi. Bet, perskaitęs knygą, ją užverčiau ir padėjau į šalį geresniems laikams.
▫️Mirė artimieji, mama sirgo onkologine liga, aš išgyvenau draugų išdavystę ir klausiau Dievo: „Jeigu Tu esi, kodėl planetoje tiek daug blogio?“ O pats vis daugiau gėriau.
▫️Paskui sužinojau, kad mano žmona ir du vaikai lanko Biblijos pamokas, ir nusprendžiau nueiti pasižiūrėti. Prisimenu, kad atėjau išgėręs. Jaunuolis taip gerai kalbėjo apie Bibliją, o prieš tai moterys gražiai giedojo apie Jėzų. Man tapo taip ramu sieloje ir aš pasilikau. Po to studijavau Danieliaus knygą, vėliau buvau pakrikštytas. Pamenu, po krikšto ėjau gatve, žiūrėjau į gamtovaizdį ir stebėjausi: koks tyras dangus ir kokie gražūs lapai.
▫️Pradėjau lankyti bažnyčią, studijuoti Bibliją. Žinojau, kad turiu nebegerti. Alkoholis aptemdo mintis, geri draugai atsitraukė, žmona vos nepaliko, darbe nemalonumai, pareigas apleidau, vaikus reikia mokyti. Supratau, kad aš pats dėl to kaltas ir ėmiau prašyti Dievo, kad išgelbėtų mane nuo girtavimo.
▫️Po to kelis mėnesius negėriau, bet panorėjau save išbandyti. Praeidamas pro įstaigą, prekiaujančią alkoholiu, nusprendžiau užeiti ir išgerti bokalą alaus, bet nusipirkau vyno, ir su savimi dar pasiėmiau butelį degtinės. Bėgo savaitės, o aš negalėjau sustoti. Taip stipriai mane užkabino, kad supratau – mirštu. Supratau, kad gydymas neilgam. Taip buvo mano pažįstamiems, kurie važiavo pas močiutę – žiniuonę. To užteko dviems – trims – penkiems metams ir vėl – girtuoklystė.
▫️Nuėjau į mišką, atsiklaupiau ir prašiau, kad Dievas man atleistų ir išgydytų nuo alkoholizmo, sakydamas: „Aš nusikaltau Tau, žmonai ir vaikams, man negalima gerti. Aš žudau save“. Prisiminiau Dievo pažadus iš Biblijos: „Net jaunuoliai pailsta ir pavargsta, vaikinai klupte klumpa, bet tie, kurie pasitiki VIEŠPAČIU, atgaus jėgas, pakils tarsi erelių sparnais, ir nepavargs bėgdami, nepails eidami“ (Pranašo Izaijo knyga 40: 30-31).
▫️Po maldos pasijutau lengviau. Grįžau namo ir nuėjau miegoti. Kitą dieną nuėjau į darbą, įkišau ranką į kišenę, kad pasiimčiau cigaretę ir pagalvojau: „Manęs juk netraukia, kam rūkyti? Nerūkysiu“. Ir išmečiau cigaretes. Taip Dievas visam laikui išlaisvino mane iš šių priklausomybių.
Vasilij Matrosov, Nižnekamskas, Tatarstanas
Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/istoriya-otkaza-ot-alkogolya-i-kureniya/
„Susitinkame VIRTUVĖJE” (2022 01 30)
Dalinamės sausio 30 d. 11:00 val. per Zoom vykusio susitikimo vaizdo įrašu.
Žemiau rasite gamintų patiekalų receptus ??
1. Universalus daržovių sultinys
70 g porų*
70 g morkų
70 g saliero stiebų
1 skilt. česnako
1 lauro lapo
1 gvazdikėlio
1 kvepiančio pipiro (nebūtinai)
petražolių
1 litro vandens
Daržoves supjaustykite smulkiais kubeliais, viską sudėkite į puodą ir užpilkite šaltu vandeniu. Kaitinkite beveik iki užvirimo, sumažinkite ugnį ir dar 20 min. kaitinkite, neleisdami pilnai užvirti. Iš karto nukoškite.
*Porus galima pakeisti svogūnais, tačiau keisis sultinio aromatas.
Galite improvizuoti: pridėti paprikos, saliero gumbo, pasternoko, petražolių šaknies, džiovintų pomidorų, aromatinių žolelių.
Sultinį galima naudoti gaminat sriubas, padažus, jame galima virti kruopas, ankštinius ir t.t.. Šaldytuve galima laikyti iki 3 d. (likutį galima užšąldyti).
2. Trinta baltų pupelių sriuba
250 g (400 ml)
virtų baltų pupelių
300- 500 ml daržovių sultinio
100 ml augalinio nesaldinto pieno
1 v. š. pomidorų pastos
1 svogūno
1 – 2 skilt. česnako
truputį aliejaus kepimui (aš naudojau alyvuogių)
pagal skonį citrinos sulčių
druskos
Svogūną ir česnaką smulkiai supjaustykite, pasūdykite ir su trupučiu aliejaus ir vandens patroškinkite. Pridėkite pomidorų pastą ir išmaišykite. Tada suberkite virtas pupeles, užpilkite sultinį, pieną, truputį druskos, uždenkite dangčiu ir ant lėtos ugnies virkite 10 min. Jei norite tirštesnės sriubos, sultinio pilkite mažiau. Išvirtą sriubą sutrinkite smulkintuvu iki tyrės, kol neliks gabaliukų. Jei dar trūksta druskos, pagal skonį pasūdykite, paskaninkite trupučiu citrinos sulčių.
Jei jaučiasi pupelių odelių likučiai, o Jūs norite visiškai kreminės sriubos, pertrinkite ją per smulkų sietelį ar kiaurasamtį.
3. Raudonosios paprikos pesto padažas
1 svogūno
1 – 2 skilt. česnako
0,5 – 1 vnt. saldžios raudonos paprikos
1 – 2 v. š. pomidorų pastos
truputį aliejaus kepimui (aš naudosiu alyvuogių)
1 a. š. rudojo cukraus (nebūtinai)
Svogūną ir česnaką smulkiai supjaustykite, pasūdykite ir su trupučiu aliejaus ir vandens patroškinkite. Šiaudeliais supjaustykite papriką ir suberkite ant patroškintų svogūnų. Kad nedegtų, galite įpilti truputį vandens ar daržovių sultinio. Troškinkite keletą minučių, kol paprika suminkštės. Pridėkite pomidorų pastą ir išmaišykite. Jei trūksta druskos, pasūdykite. Jei norisi švelnesnio, saldesnio skonio, pridėkite truputį rudojo cukraus. Susmulkinkite blenderiu tiek, kad galima būtų tepti, bet liktų nedideli gabaliukai. Palikite atvėsti ir sutirštėti.
Juo galima paskaninti sriubą, košes,makaronus, tepti ant duonos.
Variantas: kartu susmulkinti truputį anakardžių riešutų arba saulėgrąžų – pesto padažas bus sotesnis.
4. Šviežių šakniavaisių salotos
1 morka
1 mažas burokėlis (šviežias, nevirtas)
saliero gumbo (kiekis panašus kaip ir burokėlio)
saujelė špinatų (jei neturite, pavyks ir be jų)
apie 1 v. š. aliejaus (linų sėmenų, ar alyvuogių Extra Virgin, ar kito kokybiško)
pagal skonį citrinos sulčių
druskos
pagal skonį baziliko (šviežio ar džiovinto)
pagardinimui – apie 4 – 6 pievagrybių (nebūtinai)
1 v. š. neaktyvių valgomųjų mielių (nebūtinai)
Daržoves sutarkuokite plonais šiaudeliais. Pievagrybius supjaustykite plonomis riekelėmis (jei stambūs, prieš tai perpjaukite per pusę). Truputį pasūdykite, galite šiek tiek užvarvinti aliejaus ir ant mažos ugnies kaitinkite, kol pievagrybiais išleis skystį. Tada ugnį galite padidinti ir toliau troškinti, kol neliks skysčio, o pievagrybiai – suminkštės. Atvėsinkite. Supjaustykite arba suplėšykite špinatus ir berkite ant sutarkuotų daržovių. Pridėkite atvėsusius pievagrybius. Pagal skonį pagardinkite druska, citrinos sultimis, baziliku, valgomosiomis mielėmis.
5. Šaldytas desertas
1 banano
15 g karobo (jei neturite, naudokite pusę kiekio kakavos)
1 a. š. medaus ar sirupo (agavų, klevų ar kokio kito)
1 a. š. žemės riešutų sviesto (tinka kitokių riešutų)
45 g kokoso aliejaus nerafinuoto (ištirpinto)
truputį vanilės
Į smulkintuvą gabaliukais sulaužykite bananą ir sudėkite visus likusius ingredientus. Viską susmulkinkite iki vientisos tyrės. Gautą masę perdėkite į indą ar silikonines formeles, kuriuose būtų galima desertą užšaldyti.
Po kelių valandų, kai desertas atvės ir sustings, jau galite skanauti (saikingai – po truputį ? ). Desertą laikykite šaldiklyje, ištraukite tik prieš valgant.
(Geriau tinka mažesnės formelės, kad užšaldyti mažesnėmis porcijomis. Jei neturite silikoninio ir naudosite paprastą indą, kad būtų lengviau išimti, galima įkloti maistinę plėvelę.)
Psichinis stabilumas krizės metu (tęsinys – 2 dalis)
Tęsiame vakar pradėtą temą…
4. GYVENKITE PILNAVERTĮ GYVENIMĄ.
Nesustokite. Labiau mylėkite. Palaikykite socialinius ryšius. Dėl savęs ir dėl kitų. Rūpindamiesi kitais, jūs padedate sau.
Daugiau kalbėkite. Kasdien kalbėkitės su žmonėmis, kurie jums kažką reiškia. Jeigu gyvenate vienas, pokalbiams su giminėmis ar draugais panaudokite telefoną ar kompiuterį. Jei gyvenate su kuo nors, skirkite šiek tiek laiko pokalbiams veidas į veidą, akis į akį. Ir prisiminkite: kalbėkite su Dievu, kaip su tėvu, mama, draugu, pagalbininku ir gelbėtoju. Gal būt atėjo laikas gilesniems pokalbiams?
Sukurkite malonią aplinką. Plaukite ne tik rankas. Plaukite veidą, plaukus, kūną, drabužius, indus, grindis. Palaikydami išorinę švarą, geriau jausitės.
Daugiau judėkite. Vaikščiokite bent 30 minučių per dieną. Jeigu negalite išeiti į lauką, atsistokite ir judėkite kas valandą, darykite pratimus. Jeigu jums trūksta įkvėpimo sportuoti uždarose patalpose, galite atrasti daugybę mankštų programų internete.
Leiskite saulei jus sušildyti. Saulė apšviečia ne tik dangų, bet ir protą. Mėgaukitės dienos šviesa kiekvieną dieną, net jei galite pasėdėti tik prie lango.
Gerai maitinkitės. Skirkite laiko pilnavertei mitybai. Kas pasakė, kad negalite puotauti kasdien? Mėgaukitės maistu 2-3 kartus per dieną, geriausia su kuo nors. Neužkandžiaukite. Nuvalykite dulkes nuo kulinarinių knygų ir pabandykite pasigaminti naujų patiekalų. Valgykite daug daržovių, vaisių ir kitų visadalių produktų.
Miegokite pakankamai. Eikite miegoti taip anksti, kad ryte jaustumėtės pailsėję. Jeigu jaučiatės labai pavargę, galite po pietų nusnūsti, bet ne ilgiau kaip 30 minučių.
Dažniau juokitės. Humoras – geras būdas sumažinti skausmą ir nuimti įtampą. Tai suaugusiems skirtas pajuokavimo būdas. Raskite tai, kas jums atrodo juokinga ir pasidalinkite su kuo nors.
Verkite, kai jaučiate būtinybę. Verkimas taip pat geras būdas atsipalaiduoti ir pranešti kitiems apie jūsų kančią. Mes nekaltiname vaikų, kai jie verkia, kai jiems reikia pagalbos ir palaikymo. Taip pat neturėtume kaltinti suaugusiųjų. Būkite gailestingi sau ir kitiems. Visada parodykite gailestingumą.
Nepiktnaudžiaukite*. Nepiktnaudžiaukite televizijos programų žiūrėjimu. Nedirbkite per daug. Neskaitykite daug naujienų. Nepersivalgykite. Nepasiduokite pykčiui ar nusivylimui.
5. GYVENIMAS – NE TIK PANDEMIJA. PRISIMINKITE TAI.
Neleiskite virusui užkrėsti visą jūsų gyvenimą. Gyvenime ir pasaulyje yra daug svarbesnių dalykų už virusą. Būkite dėkingi už viską.
Rūpinkitės kitais. Nesusitelkite visiškai į save ir savo asmeninę padėtį. Šiandien daugeliui žmonių reikia pagalbos. Pagalvokite, kam galėtumėte padėti šeimoje, draugams, kolegoms, bažnyčioje ir visuomenėje. Kiekvieną dieną stenkitės kam nors padėti.
Viskas galėjo būti ir blogiau. Net jei atsitiko kažkas neigiamo, ne viskas prarasta.
6. YRA VILTIS. PRIIMKIT JĄ.
Krizė praeis. Žmonija praeityje patyrė ir išgyveno rimtesnius išbandymus. Ir mes išgyvensim.
Kol yra gyvybė, yra ir viltis. Ir kaip krikščionys mes suprantame, kad net mirtyje turime viltį. Mes galime kentėti, bet nereikia nusivilti. Mes ne vieniši.
Ir mes žinome, kad „mylintiems Dievą… viskas išeina į gera“ (Biblija, laiškas Romiečiams 8:28).
„O dabar šitaip kalba VIEŠPATS, kuris tave sukūrė, Jokūbai, kuris tave padarė, Izraeli: Nebijok, nes Aš išpirkau tave; pašaukiau tave vardu, ir tu esi Mano“ (Pranašo Izaijo knyga 43:1).
„Ar gyvename, Viešpačiui gyvename, ar mirštame, Viešpačiui mirštame. Taigi, ar gyvename , ar mirštame, esame Viešpaties“ (Romiečiams 14:8).
Jeigu pastarosiomis dienomis nerimavote dėl emocinės tuštumos ir nuobodulio, tai aukščiau išsakytų minčių turėtų pakakti, kad rastumėte užsiėmimą ir net patirtumėte laimę.
* Prieš tai tekste skaitėtė: NEPIKTNAUDŽIAUKITE. Tačiau iš tikrųjų yra dalykų kuriais net reikia piktnaudžiauti: „meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė, romumas, susivaldymas. Tokiems dalykams nėra įstatymo“ (Biblija, laiškas Galatams 5: 22-23). Jų gausa saugoma dangiškame lobyne, paruošta išlieti tiems, kurie pasiruošę ją priimti iš visų palaimų Kūrėjo. „Tad ir Aš jums sakau: prašykite ir jums bus duota; ieškokite ir rasite; belskite ir jums bus atidaryta. Kiekvienas, kas prašo, gauna, kas ieško, randa ir beldžiančiam atidaroma“ (Evangelija pagal Luką 11: 9-10). Kiekvieną dieną maldoje dėkokite Dievui už visus gerus dalykus jūsų gyvenime ir apskritai pasaulyje. Atneškite Jam visas savo baimes ir nerimą. Tas, Kuris laiko Visatą Savo rankose, galės pasirūpinti jūsų problemomis ir poreikiais. Atiduokite Jam viską ir įsikibkite į Jo ranką. Tvirtai laikykitės Jo, eidami per viską, kas jūsų laukia, žingsnis po žingsnio ir diena po dienos.
Pandemija sukėlė precedento neturinčią krizę, bet ji sukėlė ir precedento neturinčių galimybių. Galimybę gyventi taip, kaip turėtumėte gyventi: palaikyti santykius su savimi, kitais žmonėmis ir Dievu. Diena po dienos susitelkite į geresnį tarnavimą aplinkiniams žmonėms ir Dievui, todėl, kad tame yra Jo maloninga valia mums.
Autorius: Torben Bergland, medicinos mokslų daktaras, psichiatras
Brangieji, visapusiškai saugokime save ir mums brangius žmones 
.
Straipsnio 1 dalį rasite ČIA.
Psichinis stabilumas krizės metu (1 dalis)
COVID-19 pandemija – “sudėtingiausia krizė po antro pasaulinio karo”. Negalima paneigti šio fakto. Kilo pavojus ne tik mūsų fizinei, bet ir psichinei sveikatai. Kaip galime valdyti savo mintis ir jausmus, kad išgyventume šią krizę ir taptume stipresni? Štai keletas patarimų:
1. TAI KRIZĖ. PRIIMKIT ŠĮ FAKTĄ.
Taip, tai krizė. Ji atėjo pas mus netikėtai. Ji mums gresia netikrumu ir dalykų, kurie mums svarbūs ir brangūs, praradimu. Ši realybė mums primena, kaip viskas gali greitai pasikeisti. Niekada negalime numatyti, ką ruošia ateinanti diena. Tik Dievas gali.
Krizės mąsto sumenkinimas ar perdėjimas nieko gero neduos. Kyla pavojus neįvertinti kilusios krizės pasekmių, bet nieko gero iš to nebus, jeigu taip pat be saiko ją išpūsime. Tegul ji būna tokia, kokia yra, nei didesnė, nei mažesnė, pagal mūsų žinių ir supratimo ribas.
Ženkite po vieną žingsnį. Nėra kelio atgal ir galimybės pabėgti. Žingsnis po žingsnio eikite į nežinomą ateitį. Tačiau atminkite, kad geriau eiti su kuo nors kartu. Jei vienas nukris, kitas galės jį pakelti.
Krizė išryškina mūsų geriausias ir blogiausias savybes. Pasiruoškite pastebėti abi šias apraiškas savyje ir kituose. Būkite kantrūs, malonūs ir užjaučiantys sau ir kitiems.
Krizė gali būti lūžio taškas, tiek į gerąją, tiek į blogąją pusę. Pasistenkite gauti iš jos kiek galima daugiau naudos.
2. NEBUS LENGVA. SUPRASKITE TAI.
Skirtingai nuo košmaro, kuris pažadina mus vidury nakties, šiandienos problema – realybė, su kuria susiduriame kiekvieną dieną. Negalime priversti jos dingti. Esant tokiai situacijai iš savo pusės turime daryti viską, ką galime.
Mes negalime kontroliuoti. Tačiau padarykime viską, ką galime, ir paskatinkim kitus daryti tą patį. Padaryti viską, ką galime, esame pasirengę tada, kai priimame tikrovę tokią, kokia ji yra.
Neigiamos pasekmės neišvengiamos. Nuostoliai. Įtampa. Reikės kažkiek laiko. Tačiau ši krizė gali turėti ir palankių pasekmių.
Daugelis patirs fizinių, psichologinių, socialinių, finansinių, egzistensinių ir dvasinių sunkumų. Nėra prasmės bandyti įtikinti save ir kitus, kad viskas gerai. Tai netiesa. Tačiau pagalbos ir paguodos galime rasti vieni kituose ir Dieve. Atėjo laikas susivienyti.
3. TAI LAIKAS APMĄSTYMAMS.
Atėjo laikas pertraukai. Mes gyvename sparčiai besivystančiame ir trumpalaikiame pasaulyje. Daugelis užsiėmę gamindami arba vartodami beveik kiekvieną laisvą minutę. Toks gyvenimo tempas palieka mažai laiko apmąstymams, jausmų analizei, pokalbiams ir ryšių kūrimui. Pandemija mus “sustabdė” įvairiais apribojimais. Mes ir patys galėtume sulėtinti tempą: numatyti naujas veiklos sritis, mąstyti, užduoti klausimus, atlikti analizę, persvarstyti kai kuriuos dalykus. Nesistenkite griebtis visko, kas po ranka. Kruopščiai viską apgalvokite. Ar gyvenu tokį gyvenimą, kokį noriu gyventi? Kokios yra tikrosios mano gyvenimo vertybės ir prioritetai? Ar mano veiksmai atitinka mano žodžius ir norus? Būtent mūsų veiksmai, o ne žodžiai parodo mūsų nuoširdumą.
Krizei apėmus šalis, galime pastebėti, kad mūsų širdys ir protai prisipildo aplinkybėmis išprovokuotų, apsoliučiai nesusijusių tarpusavy ir audrinančių mūsų sąmonę, minčių: apie praeitį, apie dabartį ir apie ateitį. Mintys, kurios mus gali stebinti; mintys, apie kurių egzistavimą mes net neįtarėme; mintys, kurių jėgos net neįsivaizdavome. Jos gali užlieti mus kaip bangos. Bet mes galime jas kontroliuoti. Šis variantas geresnis nei pirmasis. Tačiau ateinančios bangos negalime numatyti. Jūs turite tam pasiruošti, kad minčių valdymo procesas būtų stiprus ir sklandus, kaip banga.
Autorius: Torben Bergland, medicinos mokslų daktaras, psichiatras
Brangieji, tikiuosi, kad radote Jums asmeniškai aktualių, svarbių minčių 
.
Straipsnio tęsinį – 2 dalį rasite ČIA.
