Sveikos gyvensenos tinklalapis
Mūsų brangūs skaitytojai, draugai!
Sveikiname jus peržengus Naujųjų – 2013 Metų slenkstį.
Šiais metais linkime jums geros visapusės sveikatos, pilnatvės jūsų tarpusavio santykiuose, darbuose.
Linkim svarbių, ryžtingų sprendimų geresnio, kokybiškesnio, džiaugsmingesnio gyvenimo link.
Te jūsų širdys bus pripildytos Ramybės, Tikėjimo, Vilties ir vis brangesnio Dievo artumo.
Patyrinėkime – svorio kontrolės psichologiją, t.y. kokią įtaką smegenys daro mūsų apetitui ir 
valgymo įpročiams. Šiandien mūsų visuomenėje tai ypatingai svarbi problema, nes atlikti tyrimai parodė, kad Lietuvoje kas antra moteris ir kas trečias vyras turi viršsvorį. Nors vis daugiau žmonių laikosi dietų, vartoja svorį reguliuojančius papildus, nutukusių žmonių tik daugėja. Skaičiuojamas didelis pelnas, pardavimų rekordai – tai parduodamos knygos, treniruokliai, medikamentai, kurie turėtų patobulinti kūno linijas, deja viršsvorį turinčių žmonių skaičius ne mažėja, o vis sparčiau auga.
Kas slypi už šios epidemijos? Ar žvilgsnis į apetito ir svorio kontrolės funkcijas smegenyse gali padėti suprasti, kodėl valgome tai, ką valgome? Gal tai padėtų paaiškinti, kodėl tiek daug dietų baigiasi nesėkme?
Pasak tyrimų, atliktų JAV, išvadų stebina tai, kad 95% žmonių, kuriems galiausiai pasisekė numesti svorio, vėl jo priaugo po poros metų, ir dažnai papildomai 15% daugiau. Norėčiau paklausti – ką mes galvotume apie testą, kuris būtų nesėkmingas 95% studentų? Ar mes kaltintume studentus, kurie nepakankamai mokėsi ar buvo nemotyvuoti? O gal spėliotume, kad kažkas negerai su užduotimi, kuri turi tokį aukštą nesėkmių rodiklį?
Tradiciškai apkūnūs žmonės apibūdinami kaip mažai turintys valios ir tingūs. Tačiau ar iš tiesų pusė lietuvių gali būti paženklinti tokiomis etiketėmis? Ir ne tik lietuviai, bet ir kiti Europos sąjungos valstybių gyventojai?!
Nauji moksliniai duomenys keičia mūsų supratimą. Tyrimų išvados nurodo į glaudų ryšį tarp viršsvorio ir galimos priklausomybės nuo rafinuotų maisto produktų, turinčių didelį cukraus ir riebalų kiekį. Iš tiesų, tiek tyrimuose su gyvūnais, tiek su žmonėmis buvo rasta nerimą keliančių panašių pokyčių smegenyse. Šiuos pokyčius sukėlė tiek didelį riebalų ir cukraus kiekį turintys produktai, tiek narkotikai, tokie kaip morfinas ir kokainas! Abu jie panašiai veikia smegenų sritis, kurios mums sukelia malonumo jausmą. Stiprus tam tikrų maisto produktų poreikis, kaip ir narkomanų poreikis gauti daugiau narkotikų, aktyvuoja tą pačią smegenų sritį. Žiurkėms nustojus duoti didelį riebalų kiekį turinčio maisto, smegenyse vyksta panašūs pokyčiai, kaip ir narkomanams nutraukus vartoti narkotikus. Ar tai reiškia, kad mes tampame šiuolaikinės, perdirbtų produktų dietos narkomanais? Įvairių šalių tyrimai rodo, kad didėjant prieigai prie greito maisto ir perdirbtų produktų didėja nutukusių žmonių skaičius. Buvo atlikti tyrimai su žiurkėmis. Jei jos gaudavo prieigą tik prie tradicinio žiurkių maisto granulių, jos ėsdavo tik tiek, kiek reikia išlaikyti kūno svorį, tačiau, jei būdavo duodamas maistas su dideliu riebalų / cukraus kiekiu, jos prarasdavo kontrolę ir ėsdavo tol, kol galiausiai nutukdavo. Be to, nutukusios žiurkės ėsdavo šį maistą netgi gavusios elektros šoką valgymo metu! Sąrašas produktų, kurie yra laikomi dažnais priklausomybės sukėlėjais yra: šokoladas, ledai, saldūs ar riebūs pyragaičiai ir sausainiai, sūris ir saldainiai. Tyrimai parodė tai, ką daugelis jau žino – reikalinga daugiau nei tik stipri valia siekiant pakeisti mitybos įpročius.
Be didelio cukraus ir riebalų kiekio rafinuotuose maisto produktuose vis didesnį susirūpinimą kelia maisto priedai. Didelis kiekis konservantų, skonio stipriklių, dažomųjų medžiagų, dirbtinių saldiklių ir kitų cheminių medžiagų dedamų į mūsų maistą, turi didelį poveikį smegenų funkcijoms ir priklausomybės maistui formavimui.
Užuot kaltindami tik asmenį, turintį svorio problemų, mes matome, kad kaltė turi būti skiriama ir maisto pramonei. Siekiant padidinti pardavimus maisto produktai yra papildomi priedais, kurie padeda didinti jo suvartojimą ir netgi gali sukelti priklausomybę. Reklamos pramonė apsupa mus įvairiais dirgikliais, kurie nuolat primena mums maisto produktus, kurių trokštame. Pavyzdžiui, vieno tyrimo metu nustatyta, kad mokiniai mato 40 000 maisto reklamų per metus – 72% iš jų yra saldainių, saldumynų ir greito maisto.
Yra ne tik fizinis komponentas, bet ir psichologinis komponentas, kokius produktus ir kiek mes valgome. Buvo nustatyta, kad dažnai padidinto streso aplinka padidina saldžių maisto produktų vartojimą, kurie gali sukelti nutukimą. Mes valgome ne tiktai dėl alkio, bet ir dėl streso, dėl žemos savivertės ar beviltiškumo, dėl kompanijos arba tiesiog iš nuobodumo. Mes dažnai susiduriame su stresu ir įtampa. Tyrimai parodė, kad svorio metimo sėkmės tikimybė yra daug didesnė, jeigu yra stipri psichologinė parama. Labai svarbu išspręsti menkos savivertės, streso bei depresijos problemas, kad ilgalaikis svorio netekimas būtų sėkmingas.
Ką galime padaryti? Sėkmingas metodas turi būti suderintas su aplinka, fiziniais ir psichologiniais komponentais. Nėra greito sprendimo būdo nutukimo epidemijai. Ji reikalauja mūsų gyvenimo būdo ir požiūrio kaitos.
Patarimai tiems, kurie kovoja su savo svoriu:
Sėkmės jums siekiant šio kilnaus tikslo!
Autorius: Corrie Jankevičienė, Sveikos gyvensenos sodyba „Nova Vita”, LR VSGO „Nauja Pradžia” lektorė
Sekantis laikraštukas apie sveikatą vyresniems ir suaugusiems – „Ar Žinai”. Šį laikraštuką patogu atsispausdinti ir skaityti, nusiųsti draugui, ar išsisaugoti savo kompiuteryje.
Laikraštuke „Ar žinai” Nr.12 rasite:
Ar žinai 2, 2012 (12)– parsisiųsti
Sėdėjimas gali būti kur kas pavojingesnis nei anksčiau galvojote. Dažnai save raminame, kad sportuodami 30 min. per dieną save apsaugome nuo ilgo sėdėjimo padarinių. Visgi Australijos mokslininko David Dunstan atlikti tyrimai parodė, kad žmonės, kurie sėdi 4 val. ir daugiau, turi 80% didesnę riziką mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų ir 46% padidėjusią rizika mirti nuo kitų sveikatos negalavimų. Ši rizika išlieka, net jei kasdien mankštinatės. Taip pat mokslininkai įspėja, kad jūs nesate apsaugoti nuo sėdėjimo pavojaus, nors turite stiprius raumenis ar liekną kūną! Tie, kurie priversti ilgai sėdėti, turi didesnę riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu, priaugti antsvorio ir sirgti tam tikromis vėžio formomis. Skandinavijos šalyse vis daugiau įmonių darbuotojus aprūpina darbo stalais, kurie gali 
būti paaukštinti tam, kad darbą atliktų stovėdami.
Kodėl blogai ilgai sėdėti? Ar neužtenka kalbėti tik apie taisyklingą laikyseną sėdint? Pirmiausia neramina tai, kad sėdėjimas yra pasyvus užsiėmimas. Mokslininkė Olivija Judson teigia: „Mes daugiau kalorijų sudeginame kramtydami gumą nei sėdėdami.“ Buvo apskaičiuota, kad stovinti pardavėja sudegina 1500 kcal per darbo dieną, o sėdinti apie 1000 kcal. Tai paaiškina JAV atlikti tyrimai, kurie parodė, kad žmogus pradėjęs dirbti sėdimą darbą per 8 mėn. vidutiniškai priaugo 7 kg. Tačiau sėdėjimas turi įtakos ne tik antsvoriui.
Mūsų organizme lipoproteinų lipazė (LPL) reguliuoja ir sintetina riebalus. Buvo išsiaiškinta, kad sumažėjus lipoproteinų lipazės kiekiui organizme padidėjo rizika susirgti širdies, kraujagyslių ir kitomis ligomis. Atlikus eksperimentus su pelėmis buvo išsiaiškinta, kad tų pelių, kurios priverstinai gulėjo, lipoproteinų lipazės kiekis organizme labai sumažėjo, o pelių, kurios daugiau stovėjo LPL kiekis organizme padidėjo net 10 kartų. Vėliau gulinčios pelės turėjo kasdien ir ilgai gulėti, ir tam tikrą laiką mankštintis, tačiau LPL jų organizme nepadaugėjo. Taigi, nors mankšta turi daug privalumų, ji negali mūsų išgelbėti nuo per ilgo sėdėjimo žalos.
Ką daryti, jei turite praleisti daug laiko sėdėdami? Galimi įvairūs sprendimai:
• Galima sėdėti ant mankštos kamuolio, kai dirbate kompiuteriu; paaukštinti darbo stalą, kad galėtumėte stovėti, sportuoti su treniruokliais ar daryti tempimo pratimus žiūrėdami televizorių.
• Kalbėdami telefonu atsistokite ir pasivaikščiokite.
• Pasidėkite šiukšlių dėžę toliau, kad reikėtų keletą žingsnių nueiti.
• Kas 30 min. atsistokite ir padarykite tempimo pratimus.
• Nesinaudokite liftu, statykite mašiną toliau nuo darbo vietos, išlipkite stotele anksčiau, išnaudokite kiekvieną galimybę judėti.
Svarbu įsidėmėti, kad nors kasdien mankštinatės tai dar nereiškia, kad gyvenate judrų gyvenimą. Tegu sėdimoji kėdė tampa Jūsų priešu!
„Judėjimas gali pakeisti bet kokį vaistą, tačiau jokie vaistai negali pakeisti judėjimo!“ (Tiso mintis)
Autorius: Corrie Jankevičienė, Sveikos gyvensenos sodyba „Nova Vita”
Siūlome į jūsų vartojamų daržovių asortimentą įtraukti ir šparagines pupeles. Jos tikrai to vertos.
Turi mažai kalorijų ir daug organizmui naudingų medžiagų: A, B grupės, C, K vitaminų, antioksidantų, ypač tokių kaip flavonoidai, taip pat įvairių mineralinių medžiagų.
Šios medžiagos efektyviai kovoja su laisvaisiais radikalais mūsų organizme, apsaugodamos ląsteles nuo pažeidimų. Vitaminas A padeda regeneruoti odą, todėl mūsų oda atrodo sveikesnė ir jaunesnė, stiprina imuninę sistemą. Vitaminas C dalyvauja kraujo gamyboje. Vitaminas K palaiko normalų kraujo krešėjimą, dalyvauja kaulų atnaujinimo procese, skatina raumenų veiklą, regeneracijos procesus, didina atsparumą infekcijoms, skatina žaizdų gijimą. Vitaminai A, K – tirpūs riebaluose, todėl šparagines pupeles valgykite su nedideliu kiekiu aliejaus.
Flavonoidai stiprina imuninę sistemą, tai galingas slaptas ginklas prieš uždegimus, stiprina vitamino C poveikį, padeda išvengti infarkto, nes apsaugo nuo trombų susidarymo kraujagyslėse. Flavonoidai padeda apsisaugoti nuo vėžio.
Šparaginės pupelės taip pat turi mangano. Jis yra būtinas fermentų, dalyvaujančių angliavandenių, riebalų ir baltymų apykaitoje, komponentas, dalyvauja jungiamojo audinio susidaryme, svarbus kaulų augimui, reprodukcinėms funkcijoms.
Šparaginės pupeles nesudėtinga auginti. Jos nereikalauja daug priežiūros. Tik svarbu skinti dar jaunas, neperaugusias ankštis. O jei nespėjote nuskinti ir ankštys peraugo – palikite, kol pribręs viduje sėklos, tada jas išaižykite ir naudokite kaip paprastas pupeles.
Šparaginės pupeles trumpai apvirkite verdančiame vandenyje, o dar geriau garuose. Galima naudoti su įvairiomis kitomis daržovėmis troškiniams, sriuboms, apkepams, įvairiems įdarams.
Žiemos sezonui trumpai apvirtas šparagines pupeles užšaldykite šaldiklyje.
Šparaginių pupelių maistinė vertė 100 g:
Kalorijos – 31 kcal
Angliavandeniai – 7 g
Baltymai – 2 g
Riebalai – 0,1 g
Vitaminas A – 14 % (RPN)
Vitaminas C – 27 % (RPN)
Vitaminas E – 2 % (RPN)
Vitaminas K – 18 % (RPN)
Vitaminas B1 (tiamino) – 6 % (RPN)
Vitaminas B2 (riboflavino) – 6 % (RPN)
Vitaminas B3 (niacino) – 4 % (RPN)
Vitaminas B5 (pantoteno rūgštis) – 1 % (RPN)
Vitaminas B6 (piridoksino) – 4 % (RPN)
Folio rūgštis – 9 % (RPN)
Kalcis – 4 % (RPN)
Geležis – 6 % (RPN)
Magnis -6 % (RPN)
Fosforas – 4 % (RPN)
Kalis – 6 % (RPN)
Cinkas – 2 % (RPN)
Varis – 3 % (RPN)
Manganas – 11 % (RPN)
Selenas – 1 % (RPN)
Informacija naudota iš – nutritiondata.self.com
