Mityba – Puslapis 34 – Sveikas.info

2011-05-152019-01-03

Saulėgrąžos

Saulėgrąžose gausu augalinių riebalų, folio rūgšties ir kitų B grupės vitaminų. 30 g saulėgrąžų sėklų aprūpina organizmą daugiau negu 100% rekomenduojamos vitamino E dienos dozės. Polinesočiosios riebiosios rūgštys, esančios saulėgrąžose, padeda mažinti cholesterolio lygį kraujyje ir lėtina senėjimo procesus. Baltame sėklų branduolyje yra daugiau nei 25 proc. visaverčių maistinių baltymų. Puikus mikroelementų šaltinis: cinko, fluoro, jodo, kalcio, geležies. 100 g saulėgrąžų yra 300 mg magnio. Ir šie elementai išsaugomi visą žiemą, todėl saulėgrąžų sėklos dar kartais vadinamos „gamtos konservais“. Dėl šioms sėkloms specifinių vitaminų, jos stiprina plaukus ir nagus. Saulėgrąžos yra aterosklerozės, miokardo infarkto ir kitų širdies bei kraujotakos sistemos problemų profilaktinė priemonė, kuri taip pat naudinga sergant kepenų ir tulžies išskyrimo ligomis. Saulėgrąžų sėklos gali prislopinti apetitą.

Šaltiniai: http://gyvenimas.delfi.lt, Reader´s Digest „Sveikos mitybos vadovas“, Alma littera 2008

2011-05-132018-03-14

Pavasario ŽALUMYNAI

Atėjo pavasaris, ir Dievas mums vėl parūpino žalumos mūsų akims, uoslei ir maistui!

Pavasarį viena iš pirmųjų pasirodo paprastoji garšva. Garšva skaniausia tik pradėdama skleisti pirmus lapelius, ir turi savyje daugiausia maistinių medžiagų. Skaniausia ji būna tol, kol lapeliai yra su blizgiu paviršium, garbanoti. Tai vienas iš naudingiausių maistinių augalų, turintis daug vitamino C, mineralinių medžiagų (kalcio, kalio), eterinių aliejų. Iš garšvos jaunų lapų galima gaminti salotas, sriubas, troškinius. Garšvų žolės preparatai nuo seno naudoti gydyti podagrai. Taip pat minimos reumatą, artritą gydančios, šlapimo pūslės, žarnyno sutrikimus šalinančios, šlapimą varančios bei kraujo spaudimą mažinančios garšvų savybės. Žolės antpilas pasižymi lengvomis raminančiomis savybėmis. Paruošus garšvų lapų kompresus gydomi nudegimai, vabzdžių sugeltos vietos, malšinamas sąnarių skausmas. Garšvų nereikėtų naudoti esant žemam kraujo spaudimui.

Paprastoji dilgėlė – gerai pažįstamas augalas, kuris gali ir nesukelti teigiamų emocijų. Dilgėlė

žmogui ypač naudinga po žiemos, kada organizmui trūksta vitaminų. Tai vienas naudingiausių laukinių augalų. Dilgėlės lapuose yra 22 – 30 proc. skaidulų, mineralinių medžiagų (kalio, natrio, magnio, geležies, sieros, silicio, chloro), 0,6 proc. askorbo rūgšties, vitaminų B2, B3, K, E, karotino, 2–5 proc. chlorofilo. Iš dilgėlių gaminamos salotos, daromi apkepai, verdama sriuba. Vertingiausios dilgėlės maistui naudojamos šviežios, t.y. termiškai neapdorotos, bet kad neapsidilginti jas reiktų nuplikinti karštu vandeniu. Gaminant sriubą, dilgėles reikia sudėti sriubai jau išvirus, pabaigoje. Per dieną užtenka 100-200 g šviežių dilgėlių, kad aprūpinti organizmą vitaminais.

Petražolėse apstu naudingųjų medžiagų. Vitamino C kiekiu ji lenkia daugumą vaisių ir daržovių. Šimte gramų jaunų žalių petražolių yra iki 300 mg – maždaug dvi vitamino C paros normos. Tai kone keturis kartus daugiau nei citrinose. Karotino kiekiu petražolės nenusileidžia morkai. Šimte gramų petražolių yra dvi provitamino A paros normos. Be to, petražolės turi eterinio aliejaus, vitamino E, B1, B2, PP, flavonoidų. Jose yra mineralinių medžiagų: geležies, fosforo, kalio, kalcio, mangano, nikelio, fluoro. Petražolės puikiai valo organizmą, ypač sergant inkstų ligomis, neleidžia kauptis skysčiams. Petražolės puikiai pašalina nemalonų burnos kvapą, baktericidiškai veikia burnos ertmę, todėl kramtyti petražoles naudinga sergantiesiems dantenų ir burnos gleivinės uždegimu. Petražolių arbatą patartina gerti senesnio amžiaus vyrams, turintiems šlapimo pūslės ir prostatos negalavimų. Stiprina kraujagysles, todėl vartojamos sergant cukriniu diabetu. Labai vertingas prieskoninis augalas, pagerinantis patiekalų skonį. Kad išsaugoti petražolėse esančių vitaminų gausą, jas reikia dėti baigiant ruošti patiekalą.

Šaltiniai: http://ekologija.blogas.lt, http://www.sakiaivsb.lt, http://www.zolininkas.lt, http://gyvenimas.delfi.lt, http://www.sos03.lt

2011-04-252018-03-14

Moliūgai – skani saulė visą žiemą

Jie ypač vertingi vėlų rudenį ir žiemą, kai šviežių daržovių asortimentas ribotas. Tai vertingas dietinis ir gydomasis produktas.

Moliūgai – turtingas beta karoteno ir vitamino C šaltinis. Šios oranžinės daržovės daugiau nei morkos turi beta karoteno – augalinės vitamino A formos. Tyrimai parodė, kad šis antioksidantas padeda išvengti kai kurių rūšių vėžio. Viename puodelyje virtų moliūgų yra apie 90 kcal, 4 g ląstelienos (tiek pat, kiek dviejose rupios duonos riekelėse), 24 mg vitamino C – 80 proc. rekomenduojamos dienos dozės moterims. Moliūgai yra geras kalio, kuris reguliuoja kraujospūdį, šaltinis. Taip pat turi B1, B2, B9, PP, E vitaminų, kalcio, magnio, geležies… Dideli pektino kiekiai ypač gerai gydo storųjų žarnų uždegimą. Juos labai naudinga valgyti, sergant ateroskleroze, nes padeda iš organizmo pašalinti cholesteriną. Šviežias moliūgų minkštimas gerina žarnyno veiklą ir valgomas, kai užkietėję viduriai (iki 0,5 kg per dieną): kadangi moliūgai nekaloringi, juos siūloma valgyti nutukus.

Šaltiniai: http://www.alfa.lt, Reader´s Digest „Sveikos mitybos vadovas“, Alma littera 2008, http://www.gaspadine.lt

2011-03-132018-03-14

Obuoliai

● Anglų mokslininkai ištyrė, kad kasdien valgančiųjų obuolius plaučiai savo darbą atlieka geriau nei nevalgančiųjų. Toks šių vaisių poveikis gali būti paaiškintas dideliu juose esančių antioksidantų kiekiu: plaučiai apsaugomi nuo tabako dūmų ir kitų žalingų medžiagų, esančių įkvepiamame ore.

● Obuoliai – ne tik sveikatos, bet ir grožio šaltinis. Juose gausu organizmui būtinų mineralinių medžiagų (kalio, fosforo, kalcio, magnio, natrio, geležies) ir vitaminų (C, E, karotino, B1, B2, B6, PP, folinės rūgšties), taigi gražėja plaukai ir oda. (A.Gotautaitė „Sveikatos sodas“ 2007.01.26)

● Obuoliai labai naudingi sveikatai: jie mažina cholesterolio kiekį kraujyje, gerina žarnyno veiklą, mažina insulto, vėžio, širdies ligų, diabeto, astmos riziką.

● Preliminarūs tyrimai Suomijoje nurodo, kad dieta, į kurią įtraukta daug obuolių, net 46 proc. sumažina plaučių vėžio riziką.

● Per pastaruosius ketverius metus keleriose studijose obuolių vartojimas buvo susietas su sumažėjusia vėžio rizika. 2001 m. “Mayo Clinic” tyrime pažymima, kad obuoliuose esančios medžiagos padeda užkirsti kelią prostatos vėžio ląstelių vystymuisi. Cornell universiteto studijoje nurodoma, kad obuolio žievelėje esančios medžiagos 43 proc. slopina gaubtinės žarnos vėžio ląstelių dauginimąsi. Nacionalinio vėžio instituto pranešimu, maistas, kuriame yra flavanoidų, randamų obuoliuose, mažina plaučių vėžio riziką daugiau nei penkiasdešimt procentų. (Delfi gyvenimas 2004.11.11)