? Kokia didžiulę jėgą DIEVAS paslėpė sėkloje!!!
Pasėjusi žemėje išmirkytas saulėgrąžas, jas prislėgiau kitu indeliu su 1 kg akmenų ir pastačiau šiltoje vietoje. Po kelių dienų su sūnumi labai nustebome pamatę iškilusį indą su akmenimis. Sėklos pradėjo dygti – kokia JĖGA mažoje sėklytėje!
Ar ŽINOJOTE:
Kad dygstant sėklai ar grūdui bioaktyvios medžiagos susikoncentruoja daiguose.
Nustatyta, kad vitaminų kiekis padidėja 50–200 proc.
Kinta sėklų cheminė sudėtis: pasyvios būklės buvusios vertingos medžiagos – vitaminai, makro- ir mikroelementai, fermentai, aminorūgštys – tampa biologiškai aktyvios.
Valgant daigus visas šias naudingas medžiagas įsisavina organizmas. Jos stiprina imunitetą, kovoja su laisvaisiais radikalais, teigiamai veikia žarnyno veiklą, suteikia jėgų, žvalumo, energijos.
Dievas tarė: “Tegul žemė išaugina žolę, augalus, duodančius sėklą, ir vaismedžius, nešančius vaisių pagal jų rūšį, kuriuose yra jų sėkla!” Ir taip įvyko. (Pradžios 1:11, Biblija)
?Pasinaudokime šia DIEVO DOVANA – leiskime atsibusti sėkloje miegančiai GYVYBĖS JĖGAI.
?Aš stengiuosi nepamiršti žiemą ir pavasarį ką nors daiginti ant palangės, kad paturtinti savo šeimos mitybą.
Pavyzdžiui, jūs valgėte avižinius dribsnius su bananų kremu, riešutais ir vaisiais. Prasidėjo maisto virškinimas, smulkinimo ir maišymo su skrandžio sultimis procesas. Maisto dalelės prisotinamos druskos rūgštimi, baltymai išbrinksta, ruošdamiesi skaidymuisi dvylikapirštėje žarnoje. Po 2-3 valandų pirmoji maisto dalis turi patekti iš skrandžio į žarnyną. Bet tada mus pavaišino kvapniais vafliais! Pasigirdo traškėjimas… ir vaflių, margarino ir cukraus, mišinys pateko į skrandį. Ir skrandžiui vėl reikia pradėti darbą. Pagaliau viskas padaryta, atrodo atėjo ilgai lauktas poilsis. Bet kas tai? Saulėgrąžos, riešutai, mėsainis ir coca-cola, ir skrandis vėl imasi virškinimo… Praėjo šiek tiek laiko – ir ten atsirado bulvių traškučiai ar ledai. Pavargęs skrandis nebegali visiškai suvirškinti maisto ir, pusiau suvirškintą, siunčia jį toliau. Šią istoriją galima tęsti. 
Susilaikymas – tai atsisakymas nuo visko, kas kenksminga ir saikingas naudojimas naudingo. Ar jūs žinote, kad naudingi dalykai irgi gali būti kenksmingi? Kaip? Pamąstykime apie tai. 
Kaip dar gali pasireikšti nesusilaikymas? Tai girtuoklystė, daugybė rūpesčių, kurie nualina jausmus ir daro žmogų neatspariu pagundoms, ir sukelia daug kitų problemų.
Nustatykite savo kūno masės indeksą (KMI). Norėdami tai padaryti, padalinkite savo kūno svorį kilogramais iš ūgio metrais kvadratu. Normalu, jeigu gautas rezultatas bus nuo 18,5 iki 25. Jeigu jūsų KMI bus nuo 25 iki 30, turite antsvorio. Daugiau nei 30 – esat nutukęs. Liemens apimtis 94 cm vyrams ir 80 cm moterims ir daugiau, yra signalas numesti svorį. Riebalai aplink juosmenį yra pavojingesni nei riebalai aplink klubus. Nustatykite juosmens ir klubų santykį. Padalinkite juosmens apimtį iš klubų apimties. Vyrams rezultatas neturi viršyti 1, o moterims 0,85. Jeigu juosmens apimtis didesnė už klubų, padidėja arterinės hipertenzijos, cukrinio diabeto, miokardo infarkto, krūties ir endometriumo vėžio rizika.
Inkstų FUNKCIJA
Inkstai – vienas iš pagrindinių organizmo FILTRŲ. Per juos filtruojama kraujo plazma, pirmiausia susidarant pirminiam, o vėliau antriniam šlapimui, su kuriuo pašalinamas azoto šlakų ir mineralinių druskų perteklius. Per parą ultrafiltracijos proceso metu susidaro apie 170 litrų pirminio šlapimo. Bet praeinant vingiuotu kanalu, dalis šio skysčio absorbuojama atgal į kraują. Likęs šlapimas vadinamas antriniu, per parą jo susidaro apie 1,5 litro.
Ūmiu ligos periodu reikalinga kvalifikuota medicinos pagalba. 
Cukrus (sacharozė) susideda iš gliukozės ir fruktozės molekulių, sujungtų viena su kita. Todėl jis greitai padidina gliukozės kiekį kraujyje. Gliukozė yra geriausias energijos šaltinis organizmo ląstelėms, todėl cukrus – puiki priemonė greitai atkurti energijos atsargas. Bet po greito gliukozės kiekio kraujyje padidėjimo seka ir greitas jos kiekio sumažėjimas. Tai yra blogai, nes organizmas daugiau ar mažiau turi palaikyti stabilų gliukozės kiekį kraujyje, kad ląstelės nebadautų. Todėl geriausia vartoti ne paprastus, bet kompleksinius angliavandenius, kurie žarnyne skaidosi lėtai, užtikrindami ilgalaikį stabilų gliukozės kiekį kraujyje. 
Kai valgome cukrų ar kitus paprastus angliavandenius, per didelis gliukozės kiekis patenka į kraują ir ją reikia greitai pernešti į ląsteles, kad ji neplaukiotų kraujyje. Tame procese dalyvauja hormonas insulinas, kuris „įleidžia“ gliukozę į ląsteles, o perteklių paverčia glikogenu ir riebalais – energetinėmis atsargomis. Tačiau yra ląstelių, kurioms reikia tiek daug energijos, kad jos naudoja gliukozę nedalyvaujant insulinui. Tai nervinės ląstelės ir kraujo ląstelės. Kai kraujyje yra daug gliukozės, šios ląstelės ją sugeria tiek, kiek telpa. Galiausiai, jos „persivalgo“.
Galima pasakyti: „Na, aš juk nevalgau tiek cukraus!“ Tačiau daugelio produktų sudėtyje yra cukraus: varškės sūreliai, jogurtai, saldainiai, sausainiai, pyragai, ledai ir kiti saldumynai. Nepamiršite apie medų, jame nėra cukraus, o gryna gliukozė ir fruktozė. 
Mes esame tai, KĄ VALGOME
