Kaip elgiatės, kai matote pelėsį ant sūrio gabalėlio, duonos kepalo, uogienės ar pomidorų pastos? Išmetate visą produktą ar bandote jį išgelbėti, pašalinus supelijusią dalį? Pakalbėkime apie tai, ar pelėsis nepavojingas žmogaus sveikatai.
Pelėsis – mažytis grybelis. Jo sporos gyvena visur: ore, ant baldų, produktuose.
Ideali aplinka pelėsių augimui – didelė drėgmė (santykinė drėgmė didesnė nei 95%) ir temperatūra 20 laipsnių C. Pelėsis pavojingas savo alergiškumu ir toksiškumu. Pelėsių grybelių kolonijos gamina nuodus, vadinamus aflatoksinais. Patekdami į žmogaus organizmą ir kaupdamiesi jame, aflatoksinai provokuoja onkologinius susirgimus. Žmogaus kepenys gali perdirbti tam tikrą aflatoksinų kiekį, nepakenkdamos sau. Bet jei grybelių kolonijų daug, gali išsivystyti kepenų vėžys. Be to, pelėsių sporos, įkvėptos su oru, gali nusėsti ant plaučių ir bronchų, sukeldamos slogą, bronchitą, ūmines kvėpavimo takų infekcijas, gripą, galvos skausmą, įvairias alergijas ir kitas organizmo ligas. Pelėsis gali sukelti edemą ir astmos priepuolius, nes yra stiprus alergenas. Patekdamas į organizmą su maistu, pelėsis gali tapti virškinamojo trakto ligų priežastimi.
Pagrindiniai pelėsių vystymosi židiniai: vonios kambarys, virtuvė ir, kaip nekeista, vazonėliai su gėlėmis. Vonioje yra idealios sąlygos pelėsių vystymuisi: ten šilta, drėgna ir mažai gryno oro. Virtuvėje pelėsis įsikuria pjaustymo lentose, šaldytuvuose ir duoninėje. Pelėsis atsiranda ant kambarinių gėlių, jeigu jos gausiai laistomos.
Ar galima išsivaduoti iš pelėsio?Išsivaduoti iš pelėsių sporų praktiškai neįmanoma. Bet galima neleisti jam vystytis. Tada pelėsis negalės stipriai kenkti organizmui. Kad jis nesivystytų, būtina:
Dažniau valyti dulkes. Drėgną patalpų ir baldų valymą užbaigti sausa šluoste.
Patalpas laikyti sausai. Dažniau vėdinti visas patalpas, taip pat ir vonią.
Kambarinius augalus laistyti negausiai.
Jei pelėsis atsirado ant maisto produktų, neskubėkite jį pašalinti, nupjovę pažaliavusią duonos kepalo ar sūrio gabalėlio dalį, arba šaukštu pašalindami pelėsinę grietinę ar pomidorų pastos dalį. Jeigu atsirado pelėsis – reiškia produktas sugadintas. Svarbu žinoti, kad plika akimi matoma tik dalis pelėsių. Viduje supelijusio produkto visada bus daugybė pelėsių grybelių ir sporų. Todėl, pašalinus matomą pelėsių dalį, problema nebus išspręsta. Jeigu jaučiate, kad produktas kvepia pelėsiu, be gailesčio išmeskite jį, net jeigu jis dar nepasidengė matomu pelėsio sluoksniu. Net jeigu supelijęs produktas termiškai apdorojamas, didelė dalis grybelių jame vis tiek išlieka. Lieka jame ir toksinai, kuriuos išskiria pelėsiai.
Ar kenksmingas „gerasis pelėsis“?
Specialioms sūrio rūšims pelėsiai auginami dirbtinai. Steriliomis sąlygomis auga daugiau ar mažiau nekenksmingi pelėsių tipai. Sūris su geruoju pelėsiu ir sūris šaldytuve, pasidengiantis pelėsiu, – tai skirtingi dalykai. Bet reikia prisiminti, kad sūris su geruoju pelėsiu taip pat turi naudojimo terminą, kuriam pasibaigus, naudoti produktą pavojinga sveikatai. Tarp kitko, tokios sūrio rūšys reikalauja ypatingų laikymo sąlygų. Žmonėms, kenčiantiems nuo alergijos ar astmos, specialistai nepataria naudoti sūrio su geruoju pelėsiu. O štai pernelyg didelis sūrių su pelėsiais, išaugintais ant penicilio grybo, vartojimas gali sukelti žarnyno disbakteriozę.
Iš kokių pelėsių daro antibiotikus?Antibiotikus daro tik iš grybų Penicillium, kurie patiria sudėtingus cheminius poveikius, po kurių jie nustoja būti pelėsiu. Ant maisto produktų auga daugybė kitų, visiškai nenaudingų pelėsių rūšių.
Paruošta pagal: 8doktorov.ru
Brangieji, kasdien Dievas mums suteikia vis naują dieną ir naują galimybę ugdyti naujus gerus įpročius. Planuokime naujai, savaime geri dalykai neįvyksta.
NERVŲ sistemos susirgimai: Avižos aprūpina mūsų organizmą pagrindinėmis maisto medžiagomis normaliam nervų sistemos darbui: gliukoze (suskaidžius krakmolą), riebiosiomis rūgštimis, fosforu, lecitinu ir vitaminu B1. Visos šios medžiagos stiprina ir stabilizuoja protinę veiklą. Be to avižos turi truputį netoksiško alkaloido avenino, kuris veikia nervų sistemą raminančiai. Reguliarus avižų vartojimas bet kokia forma, tame tarpe ir avižų nuoviro (receptą rasite straipsnio pabaigoje), rekomenduojamas esant: nervingumui, pervargimui ar psichiniam išsekimui, nemigai ir depresijai. Šis produktas rekomenduojamas studentams, ypač egzaminų metu.
Avižų nuoviras stabilizuoja ir stiprina nervų sistemą. Jį rekomenduojama vartoti padidėjus nervingumui ir arteriniam kraujospūdžiui.
Daugiausia avižose ANGLIAVANDENIŲ. Ypatingos avižų grūdų struktūros dėka angliavandeniai lengvai asimiliuojami ir lėtai įsisavinami, todėl avižos kelioms valandoms aprūpina organizmą energija. Į avižų sudėtį įeina šie angliavandeniai:
Dievas tarė: „Štai daviau jums visus visoje žemėje sėklą teikiančius augalus ir visus medžius, vedančius vaisius su sėklomis; jie bus jums maistas. (
Mikroflora lapkritį mėgsta sezoninius vaisius ir daržoves: obuolius, visų rūšių moliūgus, morkas, burokėlius, griežčius, ropes, įvairių rūšių kopūstus, krienus, salierų šaknis, ridikus, česnakus ir bulves. Daugelis jų, kartu su avižiniais dribsniais, žirneliais, pupelėmis ir kitais grūdiniais – ankštiniais produktais, tai prebiotikai, kurie maitina gerąsias bakterijas ir palaiko žarnyno gleivinės vientisumą.
Šiuo sunkiu mikroforai metu stenkitės nevartoti maisto, kuris sutrikdo žarnyno florą ir sukelia uždegimines reakcijas. Tai rafinuotas cukrus, produktai, kurių sudėtyje yra konservantų, sintetinių priedų ir dažiklių; raudona mėsa, greitas maistas.
