Druska ir jūsų sveikata (Faktai ir viltis) – 6

Dauguma nežino, kad valgo per daug druskos, ir tuo net nesirūpina. Tarptautinė maisto informacijos taryba nustatė, kad 70% iš 1003 apklaustų suaugusiųjų nežinojo, kokios yra rekomenduojamos druskos suvartojimo normos. 59% „nesijaudino“ dėl suvalgomos druskos kiekio, nepaisant to, kad dauguma vartoja dvigubai daugiau nei rekomenduojama.

☝?Tai yra faktai. Bet yra viltis.

✅ Pabandykite vartoti druskos mažiau nei 6 gramus per dieną, ir mažiau nei 4 gramus, jei esate vyresnis nei 51 metų, arba sergate hipertenzija, inkstų liga ar diabetu. Geros naujienos yra tai, kad druskos skonio poreikis tai išugdomas įprotis. Palaipsniui mažinant perdirbtų maisto produktų kiekį ir mažiau sūdant savo gaminamą maistą, jūsų skonio receptoriai prisitaikys. Tai padės sumažinti jūsų kraujospūdį.

5 g druskos = 1 arb. šaukštelis (be kaupo)

Smegenų sveikata (Faktai ir viltis) – 5

Rūkymas, diabetas ir nutukimas gali paskatinti smegenų apimties mažėjimą. Tarsi dar nebūtų pakankamai rimtų priežasčių vengti rūkymo, kontroliuoti savo svorį, cukraus kiekį kraujyje ir kraujospūdį, naujame Kalifornijos universiteto tyrime nustatyta, kad šie rizikos veiksniai vidutinio amžiaus žmonėms buvo susiję su potencialiai pavojingais kraujagyslių pokyčiais smegenyse, dėl kurių greičiau sumažėja smegenų tūris ir jau po 10 metų gali sumažėti smegenų darbingumas.

☝?Tai yra faktai. Bet yra viltis!

✅ Šis tyrimas papildo įrodymus, kad geras gyvenimo būdas išsaugo protinius sugebėjimus ir kad yra dalykų, kuriuos galime daryti dabar, kol dar turime jėgų, kad po 10, 20, 30 metų turėtumėm geresnę sveikatą. Taigi nelaukime. Vaikščiokime, gerkime daugiau vandens ir gerinkime savo mitybą. Jau šiandien prasideda sveika pensija.

Augaliniai ALIEJAI. Kaip TEISINGAI kepti ir saugoti?

? Stipriai riebaluose apkepintas maistas dabar sėkmingai parduodamas komercinėse vietose ir restoranuose. Ar kepti su augaliniais aliejais yra saugu?

?Atsakymą į šį klausimą pateikia Ispanijos tyrimų grupė, vadovaujama daktaro Cuesto. Kontrolinei žiurkių grupei į dietą buvo įtraukta 15% nerafinuoto alyvuogių aliejaus. Antrajai eksperimentinei grupei pridėjo 15% alyvuogių aliejaus, naudojamo pakartotinam kepimui. Anrosios žiurkių grupės cholesterolio kiekis iš kart šoktelėjo. Kodėl, juk augaliniuose aliejuose nėra cholesterolio?

?Kepimo metu aliejuose vyksta daug cheminių pokyčių, įskaitant nepageidaujamų transriebalų rūgščių susidarymą. Transriebalinės rūgštys padidina cholesterolio kiekį kraujyje.

?Kepimas aliejuose aukštoje temperatūroje, šviesa ir kontaktas su oru, sukelia augalinio aliejaus oksidaciją ir laisvųjų radikalų susidarymą. Laisvieji radikalai sukelia grandininę reakciją, kad oksiduotų likusias aliejaus molekules.

?Kepant maistą, riebalai suskaidomi į sveikatai žalingas molekules, susidaro cheminės medžiagos, vadinamos mutagenais. Mutagenai pavojingi žmogaus ląstelių DNR.

?Kepimo metu maistas apgaubiamas sunkiai virškinamais riebalais. Skrandžiui sunku susitvarkyti su baltymu, apgaubtu medžiaga, kurios suskaidymui reikia kepenų tulžies ir stiprių fermentų.

⛔️Prisiminkite formulę: maistas + kepimas riebaluose aukštoje temperatūroje = problema.

PAVOJINGAS KEPIMAS AUGALINIAME ALIEJUJE

✏️Kepdami, prieš dedant maistą į įkaitintą keptuvę, dažniausiai pilame aliejų. Aliejus įkaista ir kartais pradeda rūkti. Esant aukštai temperatūrai, šviesai ir orui, vyksta greita oksidacijos reakcija. Tyrimai su eksperimentiniais gyvūnais parodė, kad augalinio aliejaus, virto 250°C temperatūroje 15 minučių, vartojimas skatina aterosklerozę.

✏️Komerciniuose gilaus kepimo procesuose tas pats aliejaus kiekis daug ilgiau laikomas aukštoje temperatūroje! Kai kurios pasikeitusios medžiagos, esančios šiuose augaliniuose aliejuose, yra toksiškos. Šioms nuodingoms medžiagoms per daug susikoncentruoti neleidžia nuolatinis šviežio aliejaus įpylimas, vietoj to, kurį sugėrė žuvis ar traškučiai, svogūnai, pyragėliai ar kiti kepami produktai.

✏️Reiškia, kepti skystuose aliejuose, pavyzdžiui, saulėgrąžų ar alyvuogių aliejuje, visiškai negalima? – paklausite jūs. – Galima. Tik reikia žinoti, kaip teisingai kepti.

✅SAUGESNIS KEPIMAS, NAUDOJANT AUGALINĮ ALIEJŲ

?? 1 BŪDAS: maistas + vanduo + aliejus.

Nacionalinėje kinų virtuvėje virėjas pradžioje maistą paprastai įmeta į vandenį, o tada prideda augalinio aliejaus. Vanduo verda 100°C temperatūroje, o vandens garai apsaugo aliejų nuo oksidacijos.

?? 2 BŪDAS: daržovės + aliejus.

Europiečių virtuvėje daržovės dedamos į keptuvę prieš įpilant augalinio aliejaus. Tai taip pat apsaugo aliejų nuo perkaitimo ir oksidacijos.

✏️Gaminimas orkaitėje panašus į kepimą. Temperatūra yra pakankamai aukšta, todėl kepimo indams sutepti geriausia naudoti kokoso aliejų. Kepamo orkaitėje gaminio viduje temperatūra pakyla tik iki 100°C. Dėl šios priežasties kepant orkaitėje ir verdant maistą, mažiau pasikeičia riebalų struktūra, nei kepant riebaluose.

✏️Taigi, prisiminkime: kuo mažiau augaliniai aliejai kaitinami, tuo mažiau keičiasi jų struktūra ir tuo naudingesni mums.

AUGALINIO ALIEJAUS LAIKYMAS

?Šviesa ir deguonis greitai ardo aliejus. Netgi aliejų laikymas šaldytuve neapsaugo jų nuo apkartimo, nors šis procesas sulėtėja trečdaliu, lyginant su laikomais kambario temperatūroje. Visiems skaidriuose induose laikomiems aliejams žalinga šviesa. Kuo ilgiau parduotuvės lentynoje neapsaugotas nuo šviesos augalinio aliejaus butelis laukia kliento, tuo greičiau aliejus genda. Saulės spinduliai gali pradėti grandininę laisvųjų radikalų reakciją aliejuje. Todėl aliejus geriau pirkti ir laikyti tamsaus stiklo buteliuose arba metalinėse talpose.

?Nuo to momento, kai atsuksite aliejaus talpos kamštelį, laikykite jį šaldytuve ir kuo greičiau sunaudokite. Atminkite: reikia visai nedaug deguonies, kad aliejuje vyktų destruktyvios reakcijos. Dėl riebiųjų rūgščių sąlyčio su deguonimi, augaliniai aliejai apkarsta ir tampa nebetinkami naudojimui. Aliejų maistinė vertė yra proporcinga jų gedimo, apkartimo greičiui. Geriausi aliejai genda greičiau.

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/rastitelnyie-masla-kak-pravilno…/

MELIONAS – „gyvo” vandens šaltinis

?Daugiausia melionuose vandens (90 – 95%). Meliono VANDENS, kaip ir kitų sultingų vaisių, nereikėtų painioti su vandentiekio vandeniu ar net grynu šaltinio vandeniu. Tai nėra pasyvus, inertiškas vanduo, ne paprastas druskų ir kitų jame ištirpusių medžiagų nešėjas, o „gyvas” vanduo, giliai sąveikaujantis su augalų ląstelių protoplazma. Tai biologinis vanduo, dalyvaujantis tūkstančiuose ir net milijonuose gyvų augalų ląstelių cheminių reakcijų.

Todėl gabalas meliono taip gerai numalšina troškulį. Be to, niekas nepadeda taip veikti inkstams, kaip „augalinis serumas“, tai yra melionų sultys.

▫️Melione yra mažiau cukraus nei kituose vaisiuose.

▫️Gerai subalansuotas vitaminų ir mineralų šaltinis.

Svarbiausios meliono vartojimo INDIKACIJOS:

?ŠLAPIMO TAKŲ ligos: Valgant melioną kraujas praturtinamas mineralinėmis medžiagomis ir vitaminais. Tai pagerina inkstų gebėjimą pašalinti atliekas ir toksinus. Tam pasitarnauja meliono „gyvas vanduo“ ir jo netirpūs mineralai.

Melionas yra naudingas visiems, norintiems pagerinti inkstų funkciją, o ypač tiems, kurie SERGA šiomis LIGOMIS:

??Ankstyvoji INKSTŲ NEPAKANKAMUMO stadija, kurios pirmieji simptomai yra skysčių kaupimasis ir negausus šlapinimasis.

??AKMENYS (daugiausia šlapimo) ir INKSTŲ SMĖLIS. Dėl savo gebėjimo šarminti melionas padidina rūgščių druskų, iš kurių susidaro šlapimo akmenys, tirpumą ir palengvina jų ištirpimą bei pašalinimą.

??Šlapimo takų INFEKCIJOS (pielonefritas, cistitas): Nors melionas nėra šlapimo takų antiseptikas, jo poveikis šlapimo takams gali padėti sustabdyti koliforminių bakterijų, sukeliančių šlapimo takų infekcijas, plitimą.

?Šlapimo rūgšties perteklius, pasireiškiantis šlapimo (podagriniu) artritu ir podagra.

?Lėtinis vidurių užkietėjimas dėl žarnyno atonijos.

?Dehidratacija, prarandant mineralus, viduriuojant, gausiai prakaituojant ar karščiuojant. Nors melionas yra vidurius laisvinantis vaistas, jį galima vartoti esant viduriavimui, kurį sukelia gastroenteritas.

?Tie, kurie skundžiasi, kad melionas blogai virškinamas, turėtų pabandyti valgyti jį prieš valgį.

?Melioną geriau valgyti prieš valgį, o ne po jo. Valgant melioną po valgio, atskiedžiamos skrandžio sultys, slopinamas virškinimas.

‼️ Svarbu ir saikas. Ir naudingus produktus valgykime saikingai, tinkamais kiekiais!

Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

Arbūzas – gavinanti uoga

? Atsikandus saldaus sultingo minkštimo, pajusti ARBŪZO sultis burnoje – tikras malonumas, ypač karštu oru.

? Arbūzas malšina žmonių troškulį jau tūkstančius metų. Klaidžiojant dykumoje žydai troško melionų ir arbūzų, kuriuos valgė piramidžių šalyje. Egiptas ir Viduržemio jūros šalys šiandien išlieka pagrindiniais arbūzų augintojais.

? Drėkina, remineralizuoja, šarmina, veikia kaip diuretikas ir laisvina vidurius. Arbūzas iš visų moliūginių augalų šeimos yra galingiausias DIURETIKAS.

? Arbūzas skiriamas sergant INKSTŲ ir ŠLAPIMO takų ligomis (inkstų nepakankamumu, inkstų akmenlige, infekcija) ir visais atvejais, kai reikia pašalinti toksinus iš kraujo. Gydymas arbūzais gali būti atliekamas pakeičiant šviežius vaisius sultimis, kurias skrandis toleruoja geriau.

? DIABETIKAI gerai toleruoja arbūzą dėl mažo cukraus kiekio. Kadangi jis suteikia tik 32 kcal/100 g ir greitai sukuria sotumo jausmą, jis yra naudingas mažinant ANTSVORĮ.

✅ Didelis gabalas arbūzo yra daug gaivesnis nei gėrimai buteliuose. VAIKAMS ypač naudingos gaivinančios ir mineralizuojančios arbūzų savybės. Neseniai tapo žinoma, kad arbūzuose yra tam tikras kiekis likopeno – karotinoido, kurio gausu pomidoruose. LIKOPENAS nudažo pomidorus ir arbūzus raudona spalva. Žmogaus organizme likopenas veikia kaip galingas ANTIOKSIDANTAS ir apsaugo nuo PROSTATOS VĖŽIO.

??ŠVIEŽIAS: Dažniausiai arbūzas valgomas šviežias. Nerekomenduojama jo valgyti desertui, nes jis, dėl didelio vandens kiekio, sulėtins virškinimą.

??SULTYS: Arbūzų sultys rekomenduojamos tiems, kurių skrandis silpnas, nes jose nėra maistinių skaidulų iš minkštimo, kurios gali būti sunkiai virškinamos.

? Arbūzo sudėtis panaši į kitų moliūginių šeimos augalų: nors jame mažiau vitamino C, folio rūgšties, geležies ir kalio; bei šiek tiek daugiau beta karotino (provitamino A), vitamino B1 ir vitamino B6.

‼️ Svarbu ir saikas. Ir naudingus produktus valgykime saikingai, tinkamais kiekiais!

Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

POMIDORAI ir oksalo rūgštis

? Pomidorų daugelį metų neįtraukdavo į pacientų, sergančių inkstų akmenlige, mitybą dėl juose esančios oksalo rūgšties. Ši medžiaga kartu su kalciu sudaro netirpias druskas (kalcio oksalatą), kurios nusėda akmenų pavidalu.

Tačiau nėra jokios priežasties neįtraukti pomidorų į pacientų, sergančių inkstų ligomis, racioną. Oksalo rūgšties kiekis pomidoruose labai mažas (5,3 mg/100 g). Jos pomidoruose yra mažiau nei –

?? lapinėse salotose (17 mg/100 g),

?? arbatoje (83 mg/100 g),

?? špinatuose (779 mg/100 g).

Pomidorai padidina šlapimo gamybą ir valo kraują, o tai padeda inkstų funkcijai.

? Troškinti arba kepti, ir pagardinti trupučiu aliejaus pomidorai yra geresnis LIKOPENO šaltinis nei švieži pomidorai. Likopenas, suteikiantis pomidorams raudoną spalvą, apsaugo nuo prostatos pažeidimų.

Remiantis Diuseldorfo universiteto (Vokietija) atliktais tyrimais, likopenas iš troškintų ar keptų pomidorų yra daug geriau įsisavinamas nei iš šviežių ( t. y. termiškai neapdorotų) pomidorų. Nors troškinti (virti, kepti…) pomidorai žmonėms su silpnu skrandžiu sukelia virškinimo problemų, jie – geresnis likopeno šaltinis nei švieži pomidorai.

? Raudonieji pomidorai – turtingesni likopenu (antioksidantu karotinoidu, apsaugančiu nuo aterosklerozės ir vėžio) nei žaliųjų pomidorų veislės.

Gaminkite ir skanaukite sveiką maistą ir būkite SVEIKI ? !!!

Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM