Smagūs ir pamokantys pasakojimai iš knygelės „Linkėjimai nuo skranduko“.
Kas padeda mūsų smegenims būti laimingoms
Tai vis tik kaip išvengti ilgalaiko užsitęsusio streso ir vidinio konflikto?
Mūsų minčių ir jausmų šaltinis – mūsų smegenys. Todėl būtų logiška pasirūpinti savo smegenimis. Taigi, kaip galime joms padėti?
?? 1. PSICHOLOGINIAI mūsų gyvenimo aspektai:
▪️ Ar suvokiu dėl ko gyvenu? Ar radau savo gyvenimo prasmę?
▪️ Ar darau gera kitiems? Ar nesu susikoncentravęs tik į save?
▪️ Ar esu sąžiningas su savimi?
▪️ Ar ugdau savikontrolę? Tai didina savivertę!
▪️ Ar esu dėkingas? Ar moku vertinti ir džiaugtis tuom, ką turiu savo gyvenime?
Aptarkime tai su Dievu. Jis – mūsų Kūrėjas, Gydytojas ir Užtarėjas. Jis myli mus ir visada pasiruošęs padėti! Pasidalinkime su Juom savo rūpesčiais, patikėkime Jam gydyti mūsų širdis.
?? 2. FIZINIAI mūsų gyvenimo aspektai:
▪️ Vėdinkime kambarius, ypač nakčiai.
▪️ Gerkime vandenį.
▪️ Daugiau judėkime, ypač gryname ore.
▪️ Kokybiškai išsimiegokime.
▪️ Sutvarkykime darbo ir poilsio režimą.
Visa tai padės apsaugoti smegenis, nes joms ypač svarbi gera kraujotaka ir tinkama mityba.
▪️ Todėl dar vienas svarbus aspektas – pilnavertė sveika mityba tinkamu režimu.
✔ Apsispręskime laikytis esminių principų, tada pasieksime rezultato, atsiras geri jausmai, gera savijauta.
? Linkiu jums ramybės ir sveikatos.
Paruošta pagal psichiatro narkologo Jurijaus Bondarenko paskaitą.
Stresas ir ligos
Sirgti psichosomatiniais susirgimais linkę žmonės, kurie patiria ilgalaikį stresą. Kodėl? Pasiaiškinkime??.
Stresas yra fiziologinė organizmo reakcija į tam tikrą mūsų suvokiamą ar išgyvenamą grėsmę. Jis mums naudingas kone visose situacijose, kuriose mums reikia ką nors greitai ir efektyviai padaryti. Tačiau tik nedidelės ar trumpalaikės streso dozės gali būti laikomos naudinga ir gera reakcija, nes po to organizmas nesunkiai sugeba sugrįžti į ramybės būseną ir vėl normalizuotis. Bet jeigu stresas užsitęsia ir lydi mus ilgą laiką, galima rimtai susirgti.
KAIP galime sau PADĖTI jei patiriame stresą ir tuo pačiu jaučiame beviltiškumą, kai norisi pasiduoti?
?? Pirmiausia pagalba – sąmoningas, gilus, ramus KVĖPAVIMAS. Užtenka bent tris minutes lėtai ir giliai kvėpuoti ir streso reakcija pradeda slopti. Sąmoningai kvėpuodami mes galime ne tik gauti daugiau deguonies, bet ir realiai reguliuoti savo organizmo simpatinės ir parasimpatinės nervų sistemos veikimą.
?? Jei turite galimybę, išeikite PASIVAIKŠČIOTI.
Linkiu jums ramybės ir sveikatos ?.
Tęsiame apie ligas, kurios prasideda galvoje
Taigi, kokie negalavimai priskiriami psichosomatiniams susirgimams? Specialistai skirsto juos pagal šias sistemas:
▫1. KVĖPAVIMO: astma, hiperventiliacijos sindromas.
▫2. ŠIRDIES ir KRAUJAGYSLIŲ: išemija, arterinė hipertenzija, krūtinės angina (stenokardija), aritmija.
▫3. VIRŠKINIMO trakto: kolitas, dirgliosios žarnos sindromas, opa, tulžies latakų diskinezija.
▫4. ODOS: vitiligo, egzema, psoriazė, dermatitas.
Taip pat psichosomatiniams negalavimams galima priskirti:
– Skydliaukės hiperfunkciją,
– Traukulius,
– Galvos skausmus,
– Artritus.
Polinkis į tam tikros rūšies psichosomatinius sutrikimus paprastai susijęs su genetiniais, fiziologiniais ir biocheminiais žmogaus ypatumais. Tai reiškia, kad pokyčiai labiau tikėtini tuose organuose ir sistemose, kurios genetiškai mažiau atsparios „stresui”.
?? Papasakosiu tikrą istoriją apie vieną vyrą, kuris jausdavosi tarsi infarkto ištiktas. Prasidėdavo didžiulis skausmas, pasijusdavo tarsi tuoj mirs. Iškviesdavo greitąją medicinos pagalbą, nuveždavo į ligoninę, tačiau nerasdavo jokių infarkto požymių. Ir taip keletą kartų.
Po tokios keistos patirties, šis žmogus, pradėjo “kalbėtis” su savo širdimi. Kai tik prasidėdavo pojūčiai, kad prasideda infarktas, jis sau sakydavo:
– Koks infarktas? Viskas gerai, nusiramink.
Jis nukreipdavo mintis kitur, ir bloga savijauta atslūgdavo.
❗Nenorėčiau, kad pagalvotumėte, jog bet kokioje situacijoje problemą galima išspręsti paminėtu būdu. Esant rimtiems negalavimams svarbu pasikonsultuoti su gydytojais specialistais ir atlikti reikalingus tyrimus, nes ne visos išvardintos ligos gali būti psichosomatinių sutrikimų pasekmė. Pavyzdžiui, skrandžio opa gali atsirasti dėl Helicobacter pylori bakterijos.
Apie priežastis ir pagalbos būdus tęsinyje ?.
Paruošta pagal psichiatro narkologo Jurijaus Bondarenko paskaitą.
Psichosomatika – liga, kuri prasideda galvoje
Ar susimąstėte, jog mūsų kūnas ir emocijos iš tiesų yra glaudžiai susiję.
Terminas „psichosomatika“ susideda iš dviejų graikiškų žodžių:
▫ psyche – siela,
▫ somos – kūnas.
Juo vadinami funkciniai sutrikimai, kai žmogus jaučia simptomus, bet nėra somatinės ligos požymių. Jų atsiradimą dažniausiai lemia psichologiniai veiksniai. Trumpai tariant, galima sakyti, kad kūno ligą sukelia emocijos, kurios neretai yra neįsisąmonintos.
Kai žmogus patiria daug neigiamų emocijų, vieniems formuojasi psichikos sutrikimai (nerimas, nuotaikos svyravimai), o kitiems gali atsirasti psichosomatinių sutrikimų.
Išsamiau apie tai pasidalinsiu artimiausiomis dienomis. Tęsinys rytoj ?.
Dauguma ligų prasideda galvoje…
E. Vait „Protas, charakteris, asmenybė” (59.2 orig. psl.)
