VAIKAMS APIE SVEIKATĄ: MIŠKO PAVOJAI

Šuo Rudis gulėjo minkštoje pievoje. Pro šalį ėjo gydytojas Aloyzas.

– Aloyzai! Kaip gera! Žolytė, saulutė. Bet dar geriau, tiesiog dabar – į mišką! Ten galima bėgioti iki soties! Pasikviesiu visus savo draugus ir mes eisime į mišką, tiesiog dabar.

Rudis norėjo bėgti, bet gydytojas jį sulaikė:

– Palauk, neskubėk. Pasakyk, ar žinai apie pavojus miške?

– Kokie dar pavojai miške? – nusijuokė Rudis. – Tigrai pas mus nesiveisia ir meškų nėra…

– Tigrai ir meškos – tai matomi pavojai. Tačiau klastingesni už juos – nematomi pavojai. Ką tu žinai apie erkes?

– Na…mažos tokios… Gyvena medžiuose, kartais ant ko nors nušoka.

Šį kartą gydytojas nusijuokė:

– O štai ir ne. Eerkės medžiuose negyvena, o prie žmogaus ir gyvūno prikimba tik žolėje arba krūmuose. Ir ropoja tada į viršų, kad surastų vietą įsisiurbti į kūną. Ir iš tikrųjų, jos labai mažos, sudėtinga jas pastebėti.

– Na ir kas čia baisaus? Pagalvok tik, uodai kandžiojasi ir erkės taip pat!

– Erkės pavojingos tuo, kad gali pernešti labai sunkias ligas. Kai ji įsisiurbia, gali mus užkrėsti. Štai tu dabar gulėjai pievoje, erkė gali būti ir čia. Todėl po pasivaikščiojimų gamtoje visada reikia save apsižiūrėti. Ir jei pastebėjai erkę, nereikia pačiam jos traukti, bet būtinai parodyti suaugusiems. Jie ištrauks ją taip, kad galvutė nepasiliktų odoje, ir jei nuspręs, kad tai reikalinga, nuneš erkę ištirti.

– Tada reikia rengtis taip, kad erkė nerastų angos rūbuose, – nusprendė Rudis.

– Taip, teisingai! Einant į mišką, geriau dėvėti uždarus rūbus ir galvos dangalą.

– Gerai, bėgu apsirengti!

– Palauk! Koks tu nekantrus! – vėl sustabdė Rudį Aloyzas. – O kiti pavojai?

– Taip pat nematomi?- plačiai atmerkęs akis, paklausė Rudis.

– Tu pamiršai apie laukines bites ir vapsvas. Jos susierzina nuo triukšmo ir aitraus kvapo. Netriukšmaukite miške – netrukdykite miško gyventojams. Būkite miške atsargūs. Jeigu pamatėte bitę ar vapsvą, nereikia šaukiant bėgti nuo jų. Sustokite, nutilkite, nereikia daryti staigių judesių. Jeigu bijote bičių ir vapsvų, geriau apsirengti baltais rūbais. Taip daro bitininkai. Jeigu įkando bitė ar vapsva, taip pat reikia pasakyti suaugusiems, kad dezinfekuotų įkandimo vietą ir ištrauktų geluonį, o taip pat reikia stebėti, kad nebūtų alerginės reakcijos.

– Ačiū, gydytojau, dabar galima eiti?

– Taip, visa kita tu jau žinai. Eik ir gerai pasiruošk žygiui į mišką.

– Būtinai! Ir draugams papasakosiu, kad jie žinotų, kaip apsisaugoti nuo miško pavojų.

Paruošta pagal: http://chudostranichki.ru/lesnye-opasnosti/

Veikėjų vardai pakeisti.

Apgalvotas SPRENDIMAS – teisingo PASIRINKIMO raktas

Gyvenimas tai ne baltos ir juodos zebro juostos, o šachmatų lenta. Viskas priklauso nuo jūsų ėjimo. (Autorius nežinomas)

✅ Mūsų sveikata priklauso nuo pasirinkto gyvenimo būdo. Sąmoningas sprendimas dėl sveikatos yra svarbi šio pasirinkimo dalis.

Vienas iš ankstyviausių klasikinių gyvenimo būdo įtakos sveikatai tyrimų buvo paskelbtas 1972 metais. Gydytojai Nedra Bellok ir Lesteris Breslou, atlikę 6928 suaugusiųjų tyrimą, nustatė veiksnius, turinčius įtakos gyvenimo trukmei:

▫️Pakankamas miegas (miego trukmė 7-8 valandos).

▫️Reguliarus fizinis krūvis.

▫️Pilnaverčiai, subalansuoti pusryčiai.

▫️Užkandžių atsisakymas.

▫️Atsisakymas naudoti tabako gaminius.

▫️Atsisakymas alkoholio.

▫️Kūno masės indekso -KMI- išlaikymas rekomenduojamose normose.

Per 9 metų stebėjimo laikotarpį paaiškėjo, kad kuo daugiau principų iš šio sąrašo laikėsi žmonės, tuo didesnė buvo jų ilgaamžiškumo tikimybė.

✔️Naujausi moksliniai tyrimai nurodo ir dvasingumo svarbą mūsų emocinei sveikatai. Tarp emocinių pažeidimų dažniausi būna nerviniai sutrikimai. Dvasiniai pratimai, tokie kaip Biblijos skaitymas ir Kristaus gyvenimo apmąstymas, gali atnešti poilsį ir ramybę, kuri yra vienas iš psichinės sveikatos komponentų. Ramybė labai svarbi priiminėjant sprendimus.

TAISYKLĖS, kurios padės priimti TEISINGUS SPRENDIMUS:

☝?Net kai mes galime laisvai pasirinkti ir esame gerai informuoti, priimti teisingą sprendimą dėl sveikatos būna nelengva. Todėl apsvarstykite šiuos dalykus:

??Įvertinkite gautą informaciją sveiko proto požiūriu.

??Nepriimkite sprendimo stresinėse situacijose, kai sunku išlaikyti minties aiškumą.

??Stebėkite, kad jūsų emocinė būsena neturėtų įtakos sprendimų priėmimui.

??Nespręskite paviršutiniškai. Pavyzdžiui, jeigu cukraus skonis malonus, tai nereiškia, kad jis naudingas, o ir tai, kad kažkas turi nemalonų skonį nebūtinai reiškia naudą sveikatai.

??Saugokitės priimti trokštamus dalykus kaip būtinybę.

??Būkite budrūs, kai gaunate patarimus medicininiais terminais. Šarlatanai vis dar klesti pačiomis įvairiausiomis formomis.

??Pasitikėkite intelektu; rinkitės išmintingą, atmesdami neprotingą, laikykitės gero, o ne blogo.

??Pasirinkite, ką galite padaryti, o ne tai, ką norėtųsi padaryti.

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/osoznannoe-reshenie-pravilnyiy-vyibor/

ATOSTOGOS – GRYNAM ORE!

?Dauguma žmonių atostogas nori praleisti už miesto ribų. Ir tai išmintingas sprendimas. Sveikatingumo kurortai visada yra prie vandens telkinių, prie jūros, miške ar kalnuose. Laiko praleidimas gryname ore aprūpins mus pakankama energija, pilnaverčiu krauju ir pagerins smegenų veiklą.

?Teigiami jonai sukelia žmonėms negalavimus, o neigiami – gerina sveikatą. Kalifornijos universiteto mikrobiologas, patologas – tyrėjas daktaras Albertas Kriugeris nustatė, kad nedidelė neigiamų jonų koncentracija užmuša oro keliu plintančias bakterijas, sukeliančias peršalimą, gripą ir kitas kvėpavimo takų ligas. Kartu su kitais tyrėjais dr. Kriugeris parodė, kad neigiami jonai stimuliuoja tas organizmo ląsteles, kurios padeda mums pasipriešinti ligoms.

?Tyrimai parodė, kad pučiant sausam karštam vėjui, susidaro teigiami jonai. Jų negalima neutralizuoti, nes nėra drėgmės, kurią žemė galėtų absorbuoti. Štai kodėl pučiant tokiam vėjui yra didelė teigiamų jonų koncentracija. Vienas Izraelio fizikas atrado, kad didelė teigiamų jonų koncentracija yra ne tik pučiant vėjui, bet ir 10-12 valandų iki jo.

?Kodėl teigiamų jonų įtakoje žmogus jaučiasi blogiau, o neigiamų – geriau? Daktaras Kriugeris ir rusų mokslininkas D. A. Lapickij įrodė, kad be neigiamų jonų, audiniai negali tinkamai absorbuoti gyvybei reikalingo deguonies.

?Perpildytus miestus kamuoja didelė teigiamų jonų koncentracija. Mes sukaustėme žemę asfaltu ir betonu, todėl automobilių ir kitų nuodingų šaltinių išmetami teršalai pateko į betoninių kanjonų spąstus.

?Švarus, grynas oras skirtas įelektrinti mūsų organizmą. Jis aprūpina mus energija. Be jo negali išgyventi nė viena mūsų kūno ląstelė. Be gryno oro mes negalime turėti pilnaverčio kraujo ir normalios kraujotakos. Be jo smegenys negali efektyviai veikti. Žmonės, kuriems trūksta reikiamo deguonies kiekio, samprotauti sveikai gali. Jie žino, ką jiems reikia daryti, tačiau jų gebėjimas valdyti emocijas sumažėja. O štai valios jėga visiškai dingsta!

?Tai daugelio tūkstančių alkoholikų sielos šauksmas. Valios stoka – jų argumentas. Jiems pritaria begalė rūkalių. Tai ir liūdna „savo svorio sargų“ dejonė, nuolat atidedančių dietos laikymąsi rytojui. Prie jų prisijungia ir kitos aistrų ir geismų aukos.

?O ką jūs manote apie tuos svarbius, ilgalaikių pasekmių turinčius sprendimus, kurie priimami prirūkytose, beveik be deguonies patalpose?

?Jeigu negauname pakankamai deguonies normaliam smegenų funkcionavimui, tai palaipsniui valia silpsta ir mes patenkame į tam tikros inercijos srovę, negebėdami nutraukti žalingų įpročių ir nuodėmės virvių, nors suprantame, kad turime tai padaryti. Nėra didesnės tragedijos už nualintą – bejausmę valią!

⁉️ Ką daryti, kad gautume pakankamai gryno oro?

?? Jeigu yra galimybė, įsikurkite ten, kur oras nėra užterštas. Geriausia – kaime. Jei nėra galimybės persikelti, atostogas praleiskite gryname ore, dažniau išvykite už miesto.

?? Įleiskite gryną orą į savo namus. Tegul jis „vaikšto“ po visus kambarius. Prisiminkite, kad užterštas oras gyvenamose patalpose gali būti pavojingas jūsų sveikatai.

?? Išmokite teisingai kvėpuoti. Kvėpuodami naudokite pilvo raumenis ir diafragmą. Giliai kvėpuokite.

?? Darykite pratimus. Nepersitemkite, bet ir nevenkite jų. Nepaisyti mankštos, reiškia palikti atsitiktinumui savo sveikatą, gyvenimą, likimą.

Šaltinis: Džordžas Vandemanas „Jūsų šeima ir jūsų sveikata“.

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/v-otpusk-na-svezhiy-vozduh/

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM