Tikriausiai nėra žmogaus, kuris bent kartą gyvenime nebūtų patyręs streso. Kai kurie net sako, kad nuolat gyvena įtampoje. Iš tiesų šiuolaikiniame pasaulyje, kupiname skubėjimo, netikėtų įvykių ir įvairių rūpesčių, išlaikyti vidinę ramybę nėra lengva.
Tačiau svarbu suprasti vieną dalyką – stresą lemia ne vien tai, kas mums nutinka, bet ir tai, kaip tas situacijas vertiname bei į jas reaguojame.
Tikriausiai esate pastebėję, kad skirtingi žmonės į tą pačią situaciją reaguoja visiškai nevienodai.
Vienas prancūzų dailininkas tai pavaizdavo labai vaizdžiai. Jis nutapė žmogų, sėdintį ant suoliuko, šalia kurio padėta aukšta cilindro formos skrybėlė. Po kurio laiko prieina kitas žmogus. Nepastebėjęs skrybėlės, jis atsisėda tiesiai ant jos. Skrybėlė susispaudžia ir visiškai pakeičia savo formą.
Toliau dailininkas pavaizdavo keturias skirtingas šios situacijos baigtis.
- Pirmuoju atveju skrybėlės savininkas įniršta, griebia kaltininką už švarko ir ima jį purtyti.
- Antruoju atveju žmogus laiko rankose sugadintą skrybėlę ir graudžiai verkia.
- Trečiasis, pamatęs deformuotą skrybėlę, nuoširdžiai nusijuokia dėl jos keistos išvaizdos.
- O ketvirtasis tik pažvelgia į suplotą skrybėlę, visiškai ramiai sureaguoja ir nueina savais reikalais.
Situacija visais atvejais buvo ta pati, tačiau žmonių reakcijos – visiškai skirtingos.
Jeigu mūsų reakcija turi didelę įtaką tam, kaip išgyvename stresą, vadinasi, galime mokytis kitaip vertinti sudėtingas situacijas ir į jas reaguoti.
Dovydo pavyzdys
Būtent taip pasielgė Dovydas – Izraelio karalius, kurį Biblija apibūdina kaip „vyrą pagal Dievo širdį“ (Apaštalų darbų 13, 22). Vieną kartą jis atsidūrė itin sunkioje, iš pirmo žvilgsnio visiškai beviltiškoje situacijoje.
Sugrįžęs į Ciklagą po karo žygio, jis pamatė, kad miestas sudegintas, o žmonos, vaikai, gyvuliai ir visas turtas paimti į nelaisvę amalekiečių. Pamatę, kas nutiko, Dovydas ir jo vyrai verkė tol, kol nebeturėjo jėgų verkti. Dovydo padėtį dar labiau apsunkino tai, kad jo vyrai dėl nelaimės kaltino patį Dovydą ir net ketino jį užmušti akmenimis.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad Dovydas neslėpė savo skausmo. Biblija nerodo, jog tikėjimas panaikina skausmą ar liūdesį. Priešingai – ji parodo, kur ieškoti stiprybės, kai nebelieka jėgų.
Šventasis Raštas sako
„Dovydas ieškojo jėgų pas VIEŠPATĮ, savo Dievą.“
1 Samuelio 30, 6
Nors Dovydą slėgė didžiulis skausmas ir nežinia, jis nepasidavė nevilčiai. Jis kreipėsi į Dievą klausdamas, ką daryti. Dievas paragino persekioti priešą.
Nors Dovydas ir jo vyrai buvo išsekę po ilgo žygio, Dievas juos sustiprino. Nedidelis Dovydo būrys užpuolė daug gausesnę amalekiečių kariuomenę ir ją nugalėjo.
Jie susigrąžino savo šeimas, neprarado nė vieno žmogaus, o net priešų turtas tapo jų grobiu. Tai, kas atrodė visiškas pralaimėjimas, virto pergale. Dievas jų neviltį ir baimę pakeitė džiaugsmu.
Ką tai reiškia mums?
Jei šiandien išgyvenate stresą, nesmerkite savęs dėl baimės, liūdesio ar nerimo. Tokie jausmai yra natūrali žmogaus reakcija į sunkius išgyvenimus. Tačiau neleiskite, kad jie valdytų jūsų sprendimus. Kaip ir Dovydas, išliekite savo širdį Dievui, ieškokite Jo išminties ir drąsiai ženkite kitą žingsnį.
Straipsnio tęsinys
Tačiau kodėl vieni žmonės po sunkių išgyvenimų gana greitai atsigauna, o kitus stresas palaužia? Atsakymo reikia ieškoti ne tik mūsų mintyse, bet ir organizme.
Tai pirmasis straipsnis iš ciklo apie stresą. Kitame straipsnyje sužinosite, kas vyksta organizme streso metu, kuo skiriasi trumpalaikis ir ilgalaikis stresas bei kodėl ilgainiui jis gali paveikti mūsų sveikatą.
Šaltinis: Aleksej Chacinskij knyga „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys”