Kaktinės smegenų skiltys – tavo asmenybės centras

1. Ką jos daro?

Jei tavo smegenys būtų orkestras, kaktinės skiltys būtų dirigentas. Pažeisk jas – ir viskas ima skambėti chaotiškai.

Kaktinės (arba priekinės) smegenų skiltys – tai smegenų dalis, atsakinga už daugybę funkcijų, kurios mus daro… žmonėmis. Tai ne tik mąstymas ar kalba. Tai gebėjimas:

  • Planuoti ir organizuoti gyvenimą bei kasdienes užduotis;
  • Priimti sprendimus, atsižvelgiant į pasekmes;
  • Kontroliuoti emocijas ir impulsus (pvz., nešaukti iš pykčio, nesakyti pirmo į galvą šovusio žodžio);
  • Būti kūrybišku, spręsti problemas;
  • Rodyti empatiją, suprasti kitus;
  • Formuoti moralinius sprendimus ir suprasti socialines normas;
  • Turėti valią ir motyvaciją.

Kai kaktinės skiltys veikia gerai, žmogus geba sąmoningai kurti savo gyvenimą. Kai jos pažeidžiamos – viskas ima byrėti. Jautiesi lyg keleivis, bet nebe vairuotojas savo galvoje.

2. Kas kenkia kaktinėms smegenų skiltims?

Alkoholis – tylus protinės galios naikintojas

  • Alkoholis silpnina priekinės žievės veiklą net ir vartojant „saikingai“. O tai reiškia – mažėja valia, didėja impulsyvumas, keičiasi moraliniai sprendimai.
  • Ilgalaikis vartojimas (net mažais kiekiais) yra siejamas su smegenų atrofija – tai yra, tiesioginiu smegenų audinio nykimu.
  • Tyrimai rodo, kad prefrontalinė žievė gali sumažėti iki 22% sunkiems alkoholikams – tai beveik ketvirtadalis tavo sąmoningo „aš“.

Alkoholis pirmiausia „išjungia“ žmogų žmoguje. Ir tas „išjungimas“ dažnai tampa nuolatine būsena.

Galvos traumos

  • Smūgiai į galvą (net ir „lengvi“) dažnai pažeidžia kaktines sritis – sporte, buityje ar avarijose.
  • Ši dalis yra viena labiausiai pažeidžiamų, nes ji anatomiškai yra priekyje.
  • Pasekmės: emocijų svyravimai, impulsyvus elgesys, depresija, silpnesnė dėmesio kontrolė.

Fizinio aktyvumo stoka

  • Sumažėjęs fizinis aktyvumas blogina smegenų kraujotaką, todėl mažiau deguonies ir maistinių medžiagų pasiekia kaktines skiltis.
  • Net lengvi pratimai gerina kaktinės žievės plastiškumą – sugebėjimą prisitaikyti, mokytis, formuoti naujus ryšius.

Miego trūkumas

  • Priekinei žievei būtinas gilus miegas – jo metu vyksta „emocinis valymas“ ir sprendimų apdorojimas.
  • Nuolatinis miego stygius tiesiogiai silpnina savikontrolę, motyvaciją, didina nerimą.

Netinkama mityba

  • Perdirbtas maistas, cukraus perteklius, omega-3 trūkumas – visa tai slopina neurotransmiterių veiklą, reikalingą kaktinių skilčių darbui.
  • Ypač svarbu užtikrinti pakankamą B grupės vitaminų, magnio, omega-3 riebalų rūgščių bei antioksidantų (vitaminų C, E, seleno, polifenolių) kiekį.

Lėtinis stresas

  • Nuolat išsiskiriantis kortizolis (streso hormonas) tiesiogiai veikia prefrontalinę žievę – mažina jos apimtį ir slopina jos veiklą.
  • Žmogus tampa labiau emocingas, impulsyvus, prasčiau priima sprendimus.

3. Kaip išsaugoti (ir net stiprinti) savo proto branduolį?

Gera žinia – smegenys turi plastinį gebėjimą keistis. Jas galima treniruoti.

Judėk!

  • Aerobika, vaikščiojimas, bėgimas – viskas, kas skatina kraujotaką.
  • 30 min. judėjimo per dieną = daugiau deguonies smegenims = švaresnis mąstymas.

Melskis ir būk dėmesingas Dievo akivaizdoje

Asmeninė malda, Šventojo Rašto apmąstymas, dėkingumo išreiškimas ir sąžinės peržvalga – tai ne tik dvasinės, bet ir neurologiškai prasmingos praktikos. Jos stiprina prefrontalinės žievės veiklą, ugdo valią, vidinę drausmę, sąmoningumą ir emocinį stabilumą.

Mokykis ir mąstyk

  • Išmok naują kalbą, užsiimk kūryba, skaityk – kiekvienas iššūkis aktyvuoja priekinę žievę.
  • Net paprasti loginiai žaidimai ar diskusijos lavina sąmoningą mąstymą.

Sveikas miegas – stiprios smegenys

  • Kaktinė žievė atsistato miego metu, ypač jo giliojoje fazėje. Siek bent 7–8 val. kokybiško miego kasnakt.
  • Valandą prieš miegą išjunk ekranus – mėlyna šviesa slopina melatonino gamybą, o melatoninas – tai ne tik „miego hormonas“, bet ir smegenų atsinaujinimo „dirigentas“.

4. Finalas: Kodėl tai turėtų rūpėti tau?

Nes kiekvienas tavo pasirinkimas formuoja tavo smegenis. O tavo smegenys – tai tavo gyvenimas.

  • Alkoholis „užmigdo“ tavo sąmonę, nutildo empatiją, trina savikontrolės ribas.
  • Priekinių smegenų žievė – tai tavo gyvenimo krypties kompasas. Jei ji praranda aiškumą – gyvenimas pasidaro padrikas, о padrikas žmogus – lengvai pažeidžiamas.

Veiksmingiausias būdas – blogam įpročiui ar priklausomybei įveikti

Jei sugebėtumėte atsisakyti kažkokio įpročio (rūkymo, persivalgymo, saldumynų, nejudrumo), gyventi būtų lengviau, jaustumėtės geriau ir būtumėte sveikesni. Ar mąstėte apie tai? Jei taip, skaitykite toliau??.

▫ Pasidalinsiu mintimis, kurios mane padrąsino imtis permainų, kad nustočiau sau nuolaidžiauti, po ko vėl ir vėl griaužiuosi.

Greičiausiai pastebėjote, kad gyventi sveikai dažniausiai trukdo mūsų norai, įvairūs troškimai. Taip sunku su jais kovoti, neretai jie tiesiog mus užvaldo. Išmintingasis Saliamonas pasakė: „… nes kaip jis galvoja savo širdyje, toks jis ir yra.” (Patarlių 23:7)

▫ Įdomu: kaip mes mąstome – tokie ir esame. Patyrinėkime tai.

Kaip veikia mąstymas? Yra 3 pagrindiniai principai.

Greičiausiai girdėjote tokį išsireiškimą:

– Pasėsi mintį, nupjausi poelgį.

– Pasėsi poelgį, nupjausi įprotį.

– Pasėsi įprotį, nupjausi charakterį.

– Charakteris nulems tavo amžiną likimą.

Patyrinėkime išsamiau minties ir poelgio ryšį. Pasirodo, kad tarp minties ir poelgio yra dar vienas elementas – troškimas (noras).

▫ Seka tokia: mintis ➡️ noras ➡️ poelgis.

Pagal šią schemą veikia mūsų smegenys. Ją ypač svarbu suprasti, jei norime atsisakyti priklausomybės, ar blogo įpročio. Jei mums atrodo, kad nuolat kažko labai norime, iš tikro taip nėra. Mūsų smegenys dirba bangų aktyvumo principu, todėl noras visada atslūgsta, būna pertraukos.

Pirmiausia ateina mintis. Jei esame įpratę prie kokio nors veiksmo (dažnai jį darome), tada mintis apie šį veiksmą labai glaudžiai susijusi su troškimu. Laikas tarp minties ir troškimo – minimalus, tik pagalvojai ir iš karto užsimanei. Tačiau, jei tą veiksmą atliekame rečiau, vis dažniau pasakome sau “STOP”, aš juk nusprendžiau neberūkyti, ar nebeužkandžiauti, ar ryte eiti pajudėti, tada laiko tarpas tarp minties ir troškimo pailgėja. Jei sustabdome norą, tai nebėra ir veiksmo (nebesiekiame cigaretės, taurelės, nebegulime ryte ilgai lovoje ir t.t). Mes sustabdome savo blogą įprotį!

Pažvelkime į nuostabią mintį, kurią parašė apaštalas Paulius:

“Mūsų kovos ginklai ne kūniški, bet turi Dievo galybę griauti tvirtoves. Jais nugalime gudravimus ir bet kokią puikybę, kuri sukyla prieš Dievo pažinimą. Jais paimame nelaisvėn kiekvieną mintį, kad paklustų Kristui…” (2 Korintiečiams 10:4,5)

Atkreipkime dėmesį:

– nugalime gudravimus ir

– paimame nelaisvėn kiekvieną mintį.

Tai pagrindinė mintis, kuri turi vadovauti kiekvienam, kuris gerbia Dievą ir nori, kad jo Kūnas – Šventosios Dvasios šventykla – visada būtų tvarkoje.

▫ Paimti nelaisvėn kiekvieną mintį – reiškia sustabdyti mintis: STOP, aš apie tai nebegalvosiu.

Jei norime, kad smegenys veiktų puikiai ir galėtumėme jas valdyti, svarbu:

– gerti pakankamai vandens,

– teisingai kvėpuoti grynu oru,

– judėti,

– teisingai maitintis.

Tačiau, net ir darant visa tai, dažnai pastebime, kad keičiant įpročius mums dažnai kažko dar trūksta. Žmonės, kurie apsisprendė mesti rūkyti, dažnai sako: – Mintys apie rūkymą dažnai ateina. Aš tik atsibudau, dar neatsimerkiau, ir man jau norisi.

Todėl, pirma taisyklė, nusprendus pakeisti kažkokį įprotį:

??1. SUSTABDOME MINTĮ – sakome sau STOP.

Ši taisyklė vadinasi, žodžių ir minčių taisyklė.

“Pagal gamtos dėsnį, mūsų mintys ir jausmai įgauna drąsos ir sustiprėja, jeigu leidžiame jiems pasireikšti. Kaip žodžiai išreiškia mintis, taip mintys seka paskui žodžius.” (E. Vait “Gydymo tarnystė”, 180 psl.)

Jei norite atsisakyti kažkokio blogo įpročio (priklausomybės), tiesiog pasakykite sau “STOP”, aš noriu to atsisakyti; jei norite išugdyti naują įprotį, pasakykite sau “STOP”, aš neišsisukinėsiu. Tegul jūsų smegenys išgirs jūsų ištartus žodžius. Toks minčių ir žodžių įstatymas. Jei garsiai pasakome tai, mes pradedame tuom įsitikinti. Jei vaikui nuolat kartosime, kad jis nevykėlis, jis toks ir išaugs. Būtent todėl Šventasis Raštas persmelktas mintimi – “Aš tave myliu!” Tai amžinos Dievo Meilės istorija. Dievas beveik kieviename puslapyje sako, aš tave myliu. Todėl parašyta: “ Atsidėjęs saugok savo širdį, nes iš jos teka gyvenimo šaltiniai.” (Patarlės 4:23)

▪ Jeigu tai nepadeda, tada mums reikia PERJUNGTI dominantę, t.y. vyraujančią mintį. Dominantė smegenyse – tai kai esame į kažką labai susikoncentravę. Smegenys negali vienu metu vienodai stipriai mąstyti apie du skirtingus dalykus. Visada apie kažką vieną galvojame stipriau. Pvz., vairuojame automobilį ir kalbamės, ir jei tik atsiranda avarinė situacija, iš karto “pametame” pokalbį, nes avarinė situacija, pavojus mano gyvybei. Todėl dominantė tuoj pat persijungia. Todėl reikia perjungti savo mintis – STOP – aš nusprendžiau mesti rūkyti, STOP – aš nenoriu apie tai gavoti, STOP – aš to nedarysiu. Tai dominantės perjungimo principas.

“Kiekvieną dieną reikia darbuotis prie savo minčių ir nukreipti jas teisinga linkme, kaip kompaso rodyklė nukreipta į šiaurę. Kiekvienas turi sau iškelti tikslą, o po to nukreipti kiekvieną mintį ir veiksmą šiam tikslui pasiekti.” (E. Vait “Protas, charakteris ir asmenybė”)

Jei nusprendėme pakeisti įprotį ar išugdyti naują, reikia pakeisti kompaso kryptį, pasakyti STOP ir persijungti, STOP ir galvoti apie kitką. Tai reikia daryti, kai tik sakote sau STOP, tai įvyksta, mes persijungiame!

??2. MALDA – tai kitas nuostabus ginklas.

Iš tikro, ne visiems žmonėms padeda STOP, bet jeigu prie šios frazės pridedame labai svarbų žodį – “Viešpatie, STOP”, arba “STOP, Viešpatie, aš nenoriu apie tai galvoti”, tai jau nebe frazė, tai jau malda. Tada gauname aukščiausios galingos jėgos Šaltinį, Kuris gali pakeisti bet kokį įprotį, Kuris gali pakeisti bet kokį gyvenimą, Kuris iš meilės mums nepagailėjo Savo gyvybės. Jis jau davė mums šią jėgą, todėl tiesiog reikia pasakyti: “Viešpatie, aš nenoriu apie tai galvoti”. Jūs pamatysite kaip tai veikia, tiesiog pabandykite.

“Jei mes stengtumėmės savyje nuslopinti nuodėmingas mintis ir jausmus, neleisdami jiems pasireikšti žodžiais ir darbais, šėtonas būtų nugalėtas, nes negalėtų rasti tinkamo gundymo.” (E. Vait “Protas, charakteris ir asmenybė”)

▫ Tiesiog pasakykime: “Viešpatie, STOP, padėk man, aš nenoriu apie tai galvoti.”

Taigi, apibendrinkime:

➡️ Žodžių ir minčių įstatymas – sustabdykite save žodžiais.

➡️ Perjunkite mintis.

➡️ Ir tegul jūsų malda bus kaip pokalbis su Dievu. Tai nuolatinės maldos principas. “Viešpatie, aš nenoriu apie tai galvoti, padėk man sustoti.” Jūs pamatysite, kaip gyvenimas pradės keistis.

??3. Ir dar labai svarbu – reikia ATKAKLUMO.

Bet kokį įprotį galima pakeisti per 3 savaites, daugiausia per 4. Jei mes kasdien kažką kartojame, po 3-4 savaičių prie to priprantame. Būtent todėl mums reikia atkaklumo. Daug ką žinome: naudinga teisingai maitintis, kvėpuoti, gerti vandenį; bet, kaip parašyta:

“Kai kurių žmonių protas primena antikvarinę parduotuvę.” (E. Vait “Protas, charakteris ir asmenybė”)

Apie viską žinome, bet naudos iš to nėra. Pilna biblioteka, bet naudos neduoda, todėl mums reikia atkaklumo.

“Dažniausiai protas degraduoja dėl to, kad užimtas tik kasdieniais įprastais dalykais, jis nelavinamas, nekviečiamas gilintis į didingas, pakylėtas tiesas, kurios nepajudinamos kaip amžinybė.” (E. Vait “Protas, charakteris ir asmenybė”)

Į šias tiesas reikia gilintis, kad protas būtų ugdomas ir galėtų pasipriešinti mažoms problemoms. Susitelkus prie amžinų tiesų, protas stiprėja ir charakteris vystomas.

??4. Sekantis ginklas, kuris nugali bet kokį įprotį, – tai DIEVO ŽODIS, Biblija.

“Jei Dievo Žodis nulemtų kiekvieno veiksmus, ir žmogaus protas būtų pavaldus Jo stabdančiajai galiai, tai blogiui, dabar egzistuojančiam žmonių gyvenime, nebeliktų vietos. Tyrinėkite Dievo Žodį, neleiskite jausmams kontroliuoti jus.”

(E. Vait “Protas, charakteris ir asmenybė”)

▫ Neleiskite savo minčiai nueiti iki troškimo, nes troškimas – tai jausmas. Kai mintis atskrenda, ją dar galime nuvyti, bet jei leisime minčiai pavirsti noru, bus daug sudėtingiau. Neleiskime jausmams kontroliuoti, sakykime sau STOP.

“Apmąstykite Kristaus kančias dėl mūsų. Užuot ieškoję priežasčių kaltinti ir smerkti kitus, dėkokite Viešpačiui, kad Jis turi atleidimą. Kristui labai liūdna, kai kritikuojame ir kaltiname, nes tai šėtoniškas darbas.” (E. Vait “Ši diena su Dievu”)

“Protą reikia pažaboti, ir neleisti jam klaidžioti kur papuola.” (E. Vait “Protas, charakteris ir asmenybė”)

“Paskutinė jūsų mintis vakare ir pirmoji mintis ryte turėtų būti apie Tą, Kuriame sutelkta amžinojo gyvenimo viltis.” (E. Vait “Protas, charakteris ir asmenybė”)

▫ Būtent tame sveikatos prasmė – amžinos Dievo Meilės mums istorijoje.

??5. TIKĖJIMAS – tai, kuom užbaigsime šį straipsnį.

Tikėkite, kad galite pasikeisti❗️ Dievas gali padėti mums pakeisti bet kokį įprotį, įgyti naują įprotį, tapti naujais žmonėmis, kurie supranta, kad smegenys – tai vienintelis organas, kurio pagalba Dangus gali ir nori bendrauti su mumis ir daryti įtaką mūsų gyvenimui‼

Būkite sveiki, keiskitės ?

Paruošėme pagal gydytojo psichiatro, narkologo Jurijaus Bondarenko (klinika Angelia, Ukraina) paskaitą/pamokslą.

Apsisaugant nuo BLOGIO, proto užėmimas GĖRIU yra vertingesnis už nesuskaičiuojamus įstatymo apribojimus ir drausmę.

(E. Vait „Krikščionių namai” 495, 1 orig. psl.)

Paranoja

Brangūs skaitytojai! Šis straipsnis iš serijos apie psichinę sveikatą „KAIP NEIŠPROTĖTI“, kurioje dvasinės problemos nagrinėjamos per Šventojo Rašto – Biblijos mąstymo higienos prizmę.

❕❕Straipsnio pabaigoje rasite konkrečius patarimus, aktualius kiekvienam iš mūsų, net jei ir nesergame paranoja.

Vienas iš psichikos sutrikimų – paranoja. Pateiksime 2 paranojos APIBRĖŽIMUS:

1. Psichikos sutrikimas, kuriam būdingas savotiškai kliedesinis gyvenimo įspūdžių apdorojimas, išlaikant formalų mąstymo teisingumą.

2. Lėtinė psichozė, pasireiškianti laipsniškai besivystančio įvairaus turinio susisteminto interpretacinio kliedesio forma (persekiojimai, pavydai, išradimai, reformizmai ir kt.), kai nesumažėja intelektas, nėra ryškių asmenybės pokyčių ir išsaugomos įgytos žinios.

▫️Atkreipsime dėmesį į 2 šių apibrėžimų elementus. Pirma, pacientas išlaiko FORMALŲ MĄSTYMO TEISINGUMĄ. Praktiškai tai reiškia, kad žmogus gali išlikti savo darbo profesionalu, spręsti sudėtingas problemas ir daugeliui niekaip neišduoti savo diagnozės. Antra, paranoja yra žmogų supančios tikrovės reiškinių INTERPRETACIJOS KLAUSIMAS. Kaip žinoma, tas pats įvykis dėl skirtingų priežasčių gali būti interpretuojamas įvairiai. Ir ši aplinkybė teikia viltį kenčiantiems nuo paranojos – GALIMA IŠMOKTI interpretuoti faktus KONSTRUKTYVIAI!

▫️Tarp ekspertų nėra vieningos nuomonės dėl paranojos priežasčių. Žinoma, yra veiksnių, kurių mes negalime kontroliuoti. Tačiau Biblijoje suformuluotas moksle ir gyvenime gerai žinomas principas, „ką žmogus sėja, tą ir pjaus“ (Galatams 6:7), kalba apie bet kokios minties, žodžio ir elgesio pasekmių neišvengiamumą. Jeigu žmogus į ką nors fiksuoja savo dėmesį, tam tikru būdu reaguoja į išorinius dirgiklius, per nervų sistemą praeina elektromagnetinis impulsas; kiekvieną sekantį kartą tokia reakcija lemia nervinių skaidulų konfigūracijos pokyčius; jie tiesiogine prasme susilieja pagal pasikartojančią reakciją. Dėl to žmogaus kūne, nervų sistemoje atsiranda “IŠMINTI TAKAI”, kurie iš anksto nulemia automatinę reakciją, sukuria mąstymo tipą.

▫️Gera žinia ta, kad galime pasinaudoti net ne specialistams prieinamais ištekliais, kad neišprotėtume. Analizuodami į jutimo organus patenkančios informacijos apdorojimo parametrus, atlikdami atitinkamą mąstymo proceso profilaktiką, galime išmokti konstruktyvių tikrovės interpretavimo būdų ir apsaugoti save, o neretai ir išsigydyti nuo esamų sutrikimų.

▫️Ši sielovados mokykla vadinama kognityvine terapija. Jos esmė – mąstymo stereotipų analizė ir taisymas. Išmintingojo Saliamono knygoje parašyta: „kaip jis galvoja savo širdyje, toks jis ir yra (Patarlių 23:7). Reiškia, KEISDAMI MINTIS – KEIČIAME ŽMOGŲ. Apaštalas Paulius ragina: „…pasikeiskite, atnaujindami savo mąstymą“ (Romiečiams 12:2).

Ką Šventasis Raštas kalba apie mąstymo profilaktiką, galinčią apsaugoti nuo paranojos, susijusios su reakcija į aplinkinius?

✅ 1. LAIKYKITĖS APLINKINIŲ NEKALTUMO PREZUMPCIJOS

Nekaltumo prezumpcija (iš lot. Praesumptio – prielaida) – tai principas, pagal kurį kaltinamasis laikomas nekaltu, kol neįrodyta jo kaltė.

Biblija išreiškia šį principą taip: „Ar leidžia mūsų Įstatymas pasmerkti žmogų, jeigu jis pirmiau neištardytas ir nėra žinoma, ką jis padaręs?“ (Jono 7:51). Nekaupkite žmogaus sąskaitoje neįrodytų kalčių! Jeigu atsiranda negeras įtarimas, pasikalbėkite su žmogumi, išsiklausinėkite jo, ką jis turėjo omenyje, pasižiūrėdamas į jus, pasakydamas ar padarydamas kažką, kas jums pasirodė įtartina. Labai dažnai, pabendravus, artėjanti paranoja išnyksta.

✅ 2. FORMUOKITE TEIGIAMĄ NUOMONĘ APIE KITUS

Vienas iš pagrindinių Biblijos įsakymų yra meilė artimiesiems, meilė „visa tiki, viskuo viliasi“ (1 Korintiečiams 13:7), t. y. laikosi geriausios motyvų, žodžių, minčių ir žmonių poelgių interpretacijos.

„Meilė visada tiki geriausiu žmoguje. Dažnai būna taip, kad mes padarome žmones tokiais, kokiais juos laikome“ (William Barclay).

✅ 3. NESIKONCENTRUOKITE Į NEIGIAMUS APLINKINIŲ POELGIUS

Kitoje Saliamono knygoje parašyta: „Pagaliau nekreipk dėmesio į visa, ką žmonės kalba […] Juk savo širdyje žinai, kad dažnai esi keikęs kitus“ (Mokytojo 7:21-22). Apaštalas Petras šia tema rašė: „Visų pirma turėkite meilės vieni kitiems, nes meilė uždengia nuodėmių gausybę“ (1 Petro 4:8). Net jei buvo blogis jūsų atžvilgiu, atleiskite žmogui dėl savo sveikatos, nesinešiokite sieloje nuodų!

Užuot eikvoję energiją galvodami apie žmonių blogį, vadovaukitės apaštalo Pauliaus raginimu: „mąstykite apie tai, kas teisinga, garbinga, teisu, tyra, mylėtina, giriama, apie visa, kas dorybinga ir šlovinga“ (Filipiečiams 4:8). Mūsų pasirinkimas, į ką nukreipsime dėmesį. Reiškia mąstymo modelį turime galią rinktis.

? Būkite sveiki ir laimingi!

Autorius: Vitalij Olijnik

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/paranoyya/

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM