Gripas yra ūminė kvėpavimo takų infekcija, kurią sukelia gripo virusai. Ši liga dažnai pasireiškia šaltuoju metų laiku ir plinta labai greitai per oro lašelius, kai sergantis asmuo čiaudi, kosėja ar net kalba. Nors gripas kartais painiojamas su peršalimu, tai yra rimtesnė liga, galinti sukelti pavojingų komplikacijų.
Gripo komplikacijos ir rizikos grupės
Gripo komplikacijos gali būti lengvos, tokios kaip sinusitas ar vidurinės ausies uždegimas, tačiau kai kuriais atvejais jos tampa pavojingos gyvybei.
Dažniausios rimtos komplikacijos:
- Plaučių uždegimas (pneumonija): Dažniausia ir pavojingiausia gripo komplikacija. Ji gali būti sukelta tiek gripo viruso, tiek bakterijų.
- Širdies ir kraujagyslių problemos: Gripas gali paūminti esamas širdies ligas ar sukelti širdies raumens uždegimą (miokarditą).
- Kvėpavimo nepakankamumas: Ypač pavojinga vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiems lėtinėmis kvėpavimo sistemos ligomis.
Rizikos grupės:
- Maži vaikai (ypač iki 2 metų).
- Vyresni nei 65 metų asmenys.
- Nėščios moterys.
- Žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis (cukriniu diabetu, astma, širdies ar inkstų ligomis).
- Silpną imunitetą turintys asmenys (pvz., dėl vėžio gydymo ar imunodeficito ligų).
Kada reikia kreiptis į gydytoją?
Nors gripas dažnai praeina be komplikacijų, svarbu žinoti, kada būtina medicininė pagalba. Kreipkitės į gydytoją, jei pastebite:
- Aukštą temperatūrą (>39 °C), kuri išlieka ilgiau nei 3 dienas.
- Sunkumą kvėpuoti arba dusulį.
- Stiprius krūtinės skausmus arba spaudimo jausmą krūtinėje.
- Staigų simptomų pablogėjimą po laikino pagerėjimo.
- Sumišimą, mieguistumą ar sąmonės sutrikimus.
- Stiprią dehidrataciją (pvz., sumažėjęs šlapinimasis, burnos džiūvimas, galvos svaigimas).
Vaikams gripo požymiai, reikalaujantys pagalbos:
- Greitas arba sunkus kvėpavimas.
- Lūpų ar veido pamėlynavimas.
- Atsisakymas gerti skysčius.
- Nuolatinis dirglumas arba vangumas.
Elgesys, didinantis komplikacijų riziką
Net ir jauniems bei sveikiems žmonėms gripas gali sukelti komplikacijų, jei nesilaikoma tinkamų ligos valdymo principų.
- Subalansuotas poilsis ir fizinis aktyvumas: Per didelis fizinis aktyvumas sergant gripu gali dar labiau nusilpninti organizmą ir padidinti komplikacijų, tokių kaip plaučių uždegimas ar širdies raumens uždegimas, riziką, todėl svarbu rasti pusiausvyrą tarp poilsio ir lengvo judėjimo, kad išvengtumėte per ilgo gulėjimo ar pernelyg intensyvaus aktyvumo.
- Nepakankamas skysčių vartojimas: Dehidratacija apsunkina organizmo kovą su virusu.
- Savigyda: Neteisingai vartojami vaistai arba antibiotikai, kurie neveikia virusų, gali pabloginti būklę.
- Grįžimas į darbą ar mokyklą per anksti: Ne tik padidėja komplikacijų rizika, bet virusas platinamas ir kitiems.
Kaip apsisaugoti nuo gripo?
- Higiena: Dažnas rankų plovimas, paviršių dezinfekcija.
- Sveikas gyvenimo būdas: Tinkama mityba, fizinis aktyvumas ir kokybiškas miegas stiprina imunitetą.
- Skiepai: padeda išvengti gripo ir jo komplikacijų. Skiepai nuo gripo gali būti aktualūs:
- Žmonėms, priklausantiems rizikos grupėms, t.y. turintiems didesnę tikimybę susirgti sunkiomis gripo komplikacijomis.
- Tiems, kurie dažnai bendrauja su rizikos grupių asmenimis ir nori apsaugoti juos nuo infekcijos.
Gripas nėra tik „stipresnis peršalimas“. Laiku pastebėjus pavojingus simptomus ir kreipiantis į gydytoją, galima išvengti rimtų komplikacijų.
Šaltiniai:
- Centers for Disease Control and Prevention (CDC). (n.d.). Influenza (Flu). https://www.cdc.gov/flu/
- World Health Organization (WHO). (n.d.). Influenza. https://www.who.int/
- Fowlkes, A., et al. (2014). Incidence of medically attended influenza during pandemic and post-pandemic seasons through the influenza vaccine effectiveness network, 2010–2012. Clinical Infectious Diseases, 58(1), 19-27. https://academic.oup.com/cid
- Nicholson, K. G., et al. (2003). Influenza. The Lancet, 362(9397), 1733-1745. https://www.thelancet.com/
0
20
20
