Sveikos gyvensenos tinklalapis
Pakankamas skysčių vartojimas ir tinkama patalpų oro drėgmė yra būtini kvėpavimo takų, ypač nosies ir apatinių kvėpavimo takų gleivinės imunitetui užtikrinti.
Saugokite savo sveikatą. Sveika gyvensena – tai ilgalaikė investicija į gerą savijautą ir tvarią sveikatą.
Šaltiniai:
WHO: Influenza, an Unpredictable Threat
Dry air and mucous membrane immune response
The Common Cold: How We Catch It and Treat The Symptoms
Gripas yra ūminė kvėpavimo takų infekcija, kurią sukelia gripo virusai. Ši liga dažnai pasireiškia šaltuoju metų laiku ir plinta labai greitai per oro lašelius, kai sergantis asmuo čiaudi, kosėja ar net kalba. Nors gripas kartais painiojamas su peršalimu, tai yra rimtesnė liga, galinti sukelti pavojingų komplikacijų.
Gripo komplikacijos ir rizikos grupės
Gripo komplikacijos gali būti lengvos, tokios kaip sinusitas ar vidurinės ausies uždegimas, tačiau kai kuriais atvejais jos tampa pavojingos gyvybei.
Dažniausios rimtos komplikacijos:
Rizikos grupės:
Kada reikia kreiptis į gydytoją?
Nors gripas dažnai praeina be komplikacijų, svarbu žinoti, kada būtina medicininė pagalba. Kreipkitės į gydytoją, jei pastebite:
Vaikams gripo požymiai, reikalaujantys pagalbos:
Elgesys, didinantis komplikacijų riziką
Net ir jauniems bei sveikiems žmonėms gripas gali sukelti komplikacijų, jei nesilaikoma tinkamų ligos valdymo principų.
Kaip apsisaugoti nuo gripo?
Gripas nėra tik „stipresnis peršalimas“. Laiku pastebėjus pavojingus simptomus ir kreipiantis į gydytoją, galima išvengti rimtų komplikacijų.
Šaltiniai:
Peršalimo ligos yra viena iš labiausiai paplitusių sveikatos problemų pasaulyje. Jos dažnai siejamos su šaltesniu oru, nors iš tikrųjų pagrindinė priežastis yra virusai, ne šaltis.
Kas sukelia peršalimo ligas?
Labiausiai paplitę peršalimo ligas sukeliantys virusai yra:
1. Rinovirusai – atsakingi už 30–50 % atvejų.
2. Koronavirusai – kai kurie tipai taip pat sukelia įprastą peršalimą.
3. Adenovirusai ir paragripo virusai – retesni sukėlėjai.
Šie virusai perduodami per oro lašelius (kosint, čiaudint), tiesioginį kontaktą su sergančiuoju arba per užterštus paviršius.
Kokios būna peršalimo ligos?
Peršalimo ligos gali pasireikšti skirtingomis formomis, priklausomai nuo paveikto kvėpavimo sistemos segmento:
1. Rinitas – nosies gleivinės uždegimas, pasireiškiantis sloga ir nosies užsikimšimu.
2. Faringitas – gerklės skausmas ir paraudimas.
3. Sinusitas – prienosinių ančių uždegimas, kuris gali sukelti galvos skausmą ir spaudimo jausmą veide.
4. Laringitas – balso stygų uždegimas, dėl kurio gali atsirasti užkimimas ar net balso netekimas.
Kuo peršalimo ligos skiriasi nuo gripo?
Ir gripas, ir peršalimas yra kvėpavimo takų infekcijos, tačiau juos sukelia skirtingi virusai ir turi skirtingus simptomus:
1. Simptomų stiprumas:
– Peršalimas paprastai pasireiškia lengvais simptomais: sloga, čiauduliu, lengvu gerklės skausmu.
– Gripas pasireiškia staiga ir stipriai: aukšta temperatūra, stiprus nuovargis, raumenų skausmas.
2. Komplikacijos:
– Peršalimas retai sukelia komplikacijas.▫
– Gripas gali sukelti rimtas komplikacijas, tokias kaip plaučių uždegimas.
3. Trukmė:
– Peršalimas dažniausiai trunka 5–7 dienas.
– Gripo simptomai gali trukti iki dviejų savaičių.
Kaip apsisaugoti nuo peršalimo ligų?
1. Higiena:
– Dažnai plauti rankas muilu.
– Vengti liesti veidą, ypač akis, nosį ir burną.
– Dezinfekuoti dažnai liečiamus paviršius.
2. Imuniteto stiprinimas:
– Sveikai maitintis, gausiai vartoti vaisius ir daržoves.
– Išlikti fiziškai aktyviems.
– Pakankamai miegoti ir vengti streso.
3. Apsauga nuo kontakto:
– Vengti artimo kontakto su sergančiais.
– Jei sergate, kosėkite ir čiaudėkite į alkūnės linkį.
Šaltiniai:
Atsiradus naujoms sunkioms ligoms, tokioms kaip atipinei pneumonijai ar Covid-19, specialistai kuria naujas vakcinas ir gydymo metodus. Mes nežinome, kokios ligos gali atsirasti. Tačiau galime naudoti tai, ką gydytojai sėkmingai naudojo prieš 100 metų, kai gripas plito visame pasaulyje.
Seni 1918 metų įrašai apie pandemiją rodo, kad šiandien mažai žinomas būdas kovoti su gripu, buvo gana efektyvus. Jis gali padėti ir mums šiandien. Medikai nustatė, kad sunkiai sergantys gripu pacientai, kurie buvo lauke, pasveikdavo dažniau nei esantys patalpose.
Gryno oro ir saulės spindulių derinys neleido daugeliui pacientų mirti ir plisti infekcijai tarp medicinos personalo. Tam yra mokslinis pagrindas.
Tyrimai rodo, kad GRYNAS ORAS ir SAULĖS ŠVIESA:
Naikina kenksmingus mikrobus, padėdami išvalyti orą. Daugelis žinomų bakterijų sunaikinamos per 2 valandas, veikiant ultravioletiniams spinduliams. Oro dezinfekavimas vyksta esant gerai ventiliacijai. Būtent todėl anksčiau ligoninėse buvo aukštos lubos ir didžiuliai langai. Atradus antibiotikus, senos žinios ir patirtis buvo pamiršti, tačiau, labai gaila, kenksmingos bakterijos tampa vis atsparesnės antibiotikams.
Inaktyvuoja (daro neveiklų) gripo virusą. Saulės šviesa naikina bakterijas, sukeliančias plaučių uždegimą ir kitas infekcijas. Pirmojo pasaulinio karo metu karo chirurgai užkrėstoms žaizdoms gydyti naudojo saulės šviesą. Jie žinojo, kad tai puiki dezinfekavimo priemonė.
Saulės šviesa skatina vitamino D gamybą. Žemas vitamino D kiekis sukelia kvėpavimo takų infekcijas ir gali padidinti imlumą gripui. Šis vitaminas taip pat dalyvauja kalcio apykaitoje ir kaulų formavime. Norėdami pakankamai gauti vitamino D, šviesiaodžiai žmonės, gyvenantys vidutinio klimato sąlygomis, saulėtomis dienomis turi pabūti saulėje 15 minučių. Tamsiaodžiai, norėdami gauti tą patį vitamino D kiekį, saulėje turėtų būti šiek tiek ilgiau.
Be to mokslininkai kalba ir apie kitas saulės spindulių GYDOMĄSIAS savybes:
Jie padidina bendrą limfocitų kiekį, o tai žymiai sustiprina imuninės gynybos mechanizmą; normalizuoja kraujospūdį ir sumažina cholesterolio kiekį kraujo plazmoje.
Sumažina cukraus kiekį kraujyje, kas, tikriausiai, susiję su kasos beta ląstelių stimuliacija ir efektyvesne insulino gamyba, o taip pat su fermento stimuliacija, kuris padeda kepenims pašalinti iš kraujo gliukozę ir laikyti atsargoje glikogeno pavidalu.
Gerina nuotaiką, tikriausiai dėl padidėjusios endorfinų gamybos. Šviesa daugumai žmonių sukelia vidinio komforto ir nervų-raumenų atsipalaidavimo būseną.
Gerina hormonų gamybą. Pavyzdžiui, melatoninas gaminamas vienoje mažiausių organizme, kankorėžinėje liaukoje, esančioje smegenyse. Jis atsakingas už normalų miegą. Saulės šviesa blokuoja melatonino gamybą, kuri pradeda didėti tik sutemus. Priešingas poveikis pasireiškia kito hormono, kortizolio, atveju. Natūralus kortizolio lygis žmogaus organizme didžiausias ankstyvą rytą, o jo kritimas prasideda arčiau nakties, kas sukelia žmogui mieguistumą.
Skatina kalorijų deginimą ir mažina viršsvorį. Saulės šviesai veikiant skydliaukę, padidėja tiroksino gamyba, o tai pagerina medžiagų apykaitos procesų eigą organizme.
Reguliuoja savalaikį paauglių lytinį brendimą, stimuliuodama hipofizę ir lytines liaukas.
Apsaugo nuo naujagimių geltos. Neišnešiotų naujagimių gelta tampa tikra bėda. Saulės šviesa (arba kvarcinė lempa) mažina gelta sergančiųjų naujagimių bilirubino kiekį kraujyje palengvindama jo pašalinimą per inkstus.
Priešakyje dar beveik visa vasara. Maksimaliai išnaudokite visas saulės ir gryno oro teikiamas naudas, tačiau būkite išmintingi, venkite saulės nudegimų ir kitų kenksmingų pasekmių odai ir akims.
Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/virusy-i-lechenie-solntcem/
