Herpes išbėrimas po ligos: priežastys ir natūralūs gydymo būdai

Herpes išbėrimas (paprastai sukeltas herpes simplex viruso – HSV-1) dažnai pasirodo virusinės infekcijos pabaigoje dėl šių priežasčių:

1. Imuninės sistemos susilpnėjimas

Kovodamas su virusine infekcija (pvz., gripu ar peršalimu), organizmas išnaudoja daug energijos ir resursų. Nusilpus imuninei sistemai, aktyvuojasi latentiniai virusai, tokie kaip herpes simplex virusas, kuris daugelį metų gali išlikti organizme ir „miegoti“. Kai organizmo gynyba susilpnėja, herpes virusas atsinaujina ir sukelia pūslelinę ant lūpų ar nosies.

2. Stresas organizmui (karščiavimas, uždegimas, dehidratacija)

Aukšta temperatūra ir uždegiminiai procesai gali išprovokuoti HSV-1 aktyvavimą. Jei buvo stiprus karščiavimas (pvz., 39–40 °C), tai gali tapti „trigeriu“ herpeso paūmėjimui.

3. Nuovargis ir miego trūkumas

Po ligos organizmui reikia laiko atsigauti. Jei nepavyksta gerai pailsėti, tai gali sudaryti palankias sąlygas herpesui suaktyvėti.

4. Kitų ligų ar vaistų poveikis

Kartais pūslelinę gali paskatinti antibiotikai (jei buvo antrinė bakterinė infekcija), nes jie gali pakeisti organizmo mikrobiotą ir netiesiogiai paveikti imunitetą. Taip pat, jei ligos metu buvo mažiau valgoma, suvartojama mažiau cinko ar vitaminų (ypač B grupės ir C), tai gali paskatinti HSV aktyvumą.

Kaip išvengti pūslelinės po ligos?

  • Pailsėti ir atkurti organizmo atsargas (miegas, subalansuota mityba).
  • Gerti pakankamai skysčių, kad organizmas greičiau atsistatytų.
  • Vengti tiesioginių saulės spindulių ant lūpų, nes UV spinduliai gali dar labiau aktyvuoti herpes virusą.
  • Jei herpes dažnai kartojasi, galima vartoti specialius tepalus su acikloviru (pvz., Zovirax).

Natūralios priemonės herpes išbėrimams gydyti:

1. Arbatmedžio aliejus

  • Turi antivirusinių ir priešuždegiminių savybių.
  • Gali būti tepamas tiesiai ant pūslelių (sumaišytas su baziniu aliejumi, pvz., kokosų ar alyvuogių).

2. Cinko tepalas

  • Padeda greičiau sugyti odai ir gali slopinti herpes viruso dauginimąsi.
  • Tepamas tiesiai ant pūslelių.

3. Propolio ekstraktas

  • Bičių produktas, pasižymintis antivirusinėmis savybėmis.
  • Tepamas ant išbėrimų, kad pagreitintų gijimą.

4. Alyvuogių lapų ekstraktas

  • Turi stiprų antivirusinį poveikį.
  • Gali būti vartojamas vidiniu būdu arba tepamas ant pažeistos vietos.

5. Česnakas

  • Natūralus antivirusinis ir antibakterinis produktas.
  • Supjaustytą česnako skiltelę galima trumpam pridėti prie pūslelių (bet gali dirginti odą).

6. Medus

  • Drėkina pažeistą vietą ir padeda greičiau atsinaujinti odai.
  • Tepamas tiesiai ant išbėrimo.

7. Ramunėlių ar melisos nuovirai

  • Ramunėlės mažina uždegimą, o melisa turi antivirusinių savybių.
  • Nuovirą galima naudoti kaip kompresą ant pūslelių.

Kaip išvengti viruso perdavimo kitiems?

  • Neliesti pūslelių rankomis – jei palietėte, iškart nusiplaukite rankas su muilu.
  • Nenaudoti bendrų daiktų – lūpų balzamo, rankšluosčių, stalo įrankių ar puodelių.
  • Vengti bučinių ir artimo kontakto su kitais žmonėmis, ypač su vaikais ir asmenimis su susilpnėjusia imunine sistema.
  • Jei įmanoma, dėvėti kaukę – ji padeda išvengti rankų kontakto su veidu ir lūpomis, kas gali sumažinti viruso plitimo riziką.
  • Keisti dantų šepetėlį po herpeso paūmėjimo, nes virusas gali likti ant šerelių ir vėl suaktyvėti.

Tikimės, kad ši informacija bus naudinga tiems, kurie susiduria su herpes viruso paūmėjimais po ligos! Būkite sveiki 🙂

Papildoma literatūra ir šaltiniai

Apsauga nuo virusinių infekcijų

Pakankamas skysčių vartojimas ir tinkama patalpų oro drėgmė yra būtini kvėpavimo takų, ypač nosies ir apatinių kvėpavimo takų gleivinės imunitetui užtikrinti.

Saugokite savo sveikatą. Sveika gyvensena – tai ilgalaikė investicija į gerą savijautą ir tvarią sveikatą.

Šaltiniai:

WHO: Influenza, an Unpredictable Threat

Dry air and mucous membrane immune response

The Common Cold: How We Catch It and Treat The Symptoms

Gripas: kada jis tampa pavojingas

Gripas yra ūminė kvėpavimo takų infekcija, kurią sukelia gripo virusai. Ši liga dažnai pasireiškia šaltuoju metų laiku ir plinta labai greitai per oro lašelius, kai sergantis asmuo čiaudi, kosėja ar net kalba. Nors gripas kartais painiojamas su peršalimu, tai yra rimtesnė liga, galinti sukelti pavojingų komplikacijų.

Gripo komplikacijos ir rizikos grupės

Gripo komplikacijos gali būti lengvos, tokios kaip sinusitas ar vidurinės ausies uždegimas, tačiau kai kuriais atvejais jos tampa pavojingos gyvybei.

Dažniausios rimtos komplikacijos:

  • Plaučių uždegimas (pneumonija): Dažniausia ir pavojingiausia gripo komplikacija. Ji gali būti sukelta tiek gripo viruso, tiek bakterijų.
  • Širdies ir kraujagyslių problemos: Gripas gali paūminti esamas širdies ligas ar sukelti širdies raumens uždegimą (miokarditą).
  • Kvėpavimo nepakankamumas: Ypač pavojinga vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiems lėtinėmis kvėpavimo sistemos ligomis.

Rizikos grupės:

  • Maži vaikai (ypač iki 2 metų).
  • Vyresni nei 65 metų asmenys.
  • Nėščios moterys.
  • Žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis (cukriniu diabetu, astma, širdies ar inkstų ligomis).
  • Silpną imunitetą turintys asmenys (pvz., dėl vėžio gydymo ar imunodeficito ligų).

Kada reikia kreiptis į gydytoją?

Nors gripas dažnai praeina be komplikacijų, svarbu žinoti, kada būtina medicininė pagalba. Kreipkitės į gydytoją, jei pastebite:

  • Aukštą temperatūrą (>39 °C), kuri išlieka ilgiau nei 3 dienas.
  • Sunkumą kvėpuoti arba dusulį.
  • Stiprius krūtinės skausmus arba spaudimo jausmą krūtinėje.
  • Staigų simptomų pablogėjimą po laikino pagerėjimo.
  • Sumišimą, mieguistumą ar sąmonės sutrikimus.
  • Stiprią dehidrataciją (pvz., sumažėjęs šlapinimasis, burnos džiūvimas, galvos svaigimas).

Vaikams gripo požymiai, reikalaujantys pagalbos:

  • Greitas arba sunkus kvėpavimas.
  • Lūpų ar veido pamėlynavimas.
  • Atsisakymas gerti skysčius.
  • Nuolatinis dirglumas arba vangumas.

Elgesys, didinantis komplikacijų riziką

Net ir jauniems bei sveikiems žmonėms gripas gali sukelti komplikacijų, jei nesilaikoma tinkamų ligos valdymo principų.

  • Nesubalansuotas poilsis ir fizinis aktyvumas: Per didelis fizinis aktyvumas sergant gripu gali dar labiau nusilpninti organizmą ir padidinti komplikacijų, tokių kaip plaučių uždegimas ar širdies raumens uždegimas, riziką, todėl svarbu rasti pusiausvyrą tarp poilsio ir lengvo judėjimo, kad išvengtumėte per ilgo gulėjimo ar pernelyg intensyvaus aktyvumo.
  • Nepakankamas skysčių vartojimas: Dehidratacija apsunkina organizmo kovą su virusu.
  • Savigyda: Neteisingai vartojami vaistai arba antibiotikai, kurie neveikia virusų, gali pabloginti būklę.
  • Grįžimas į darbą ar mokyklą per anksti: Ne tik padidėja komplikacijų rizika, bet virusas platinamas ir kitiems.

Kaip apsisaugoti nuo gripo?

  • Higiena: Dažnas rankų plovimas, paviršių dezinfekcija.
  • Sveikas gyvenimo būdas: Tinkama mityba, fizinis aktyvumas ir kokybiškas miegas stiprina imunitetą.
  • Skiepai: padeda išvengti gripo ir jo komplikacijų. Skiepai nuo gripo gali būti aktualūs:
    • Žmonėms, priklausantiems rizikos grupėms, t.y. turintiems didesnę tikimybę susirgti sunkiomis gripo komplikacijomis.
    • Tiems, kurie dažnai bendrauja su rizikos grupių asmenimis ir nori apsaugoti juos nuo infekcijos.

Gripas nėra tik „stipresnis peršalimas“. Laiku pastebėjus pavojingus simptomus ir kreipiantis į gydytoją, galima išvengti rimtų komplikacijų.

Šaltiniai:

  1. Centers for Disease Control and Prevention (CDC). (n.d.). Influenza (Flu). https://www.cdc.gov/flu/
  2. World Health Organization (WHO). (n.d.). Influenza. https://www.who.int/
  3. Fowlkes, A., et al. (2014). Incidence of medically attended influenza during pandemic and post-pandemic seasons through the influenza vaccine effectiveness network, 2010–2012. Clinical Infectious Diseases, 58(1), 19-27. https://academic.oup.com/cid
  4. Nicholson, K. G., et al. (2003). Influenza. The Lancet, 362(9397), 1733-1745. https://www.thelancet.com/

Peršalimo ligos: priežastys, skirtumai

Peršalimo ligos yra viena iš labiausiai paplitusių sveikatos problemų pasaulyje. Jos dažnai siejamos su šaltesniu oru, nors iš tikrųjų pagrindinė priežastis yra virusai, ne šaltis.

Kas sukelia peršalimo ligas?

Labiausiai paplitę peršalimo ligas sukeliantys virusai yra:

1. Rinovirusai – atsakingi už 30–50 % atvejų.

2. Koronavirusai – kai kurie tipai taip pat sukelia įprastą peršalimą.

3. Adenovirusai ir paragripo virusai – retesni sukėlėjai.

Šie virusai perduodami per oro lašelius (kosint, čiaudint), tiesioginį kontaktą su sergančiuoju arba per užterštus paviršius.

Kokios būna peršalimo ligos?

Peršalimo ligos gali pasireikšti skirtingomis formomis, priklausomai nuo paveikto kvėpavimo sistemos segmento:

1. Rinitas – nosies gleivinės uždegimas, pasireiškiantis sloga ir nosies užsikimšimu.

2. Faringitas – gerklės skausmas ir paraudimas.

3. Sinusitas – prienosinių ančių uždegimas, kuris gali sukelti galvos skausmą ir spaudimo jausmą veide.

4. Laringitas – balso stygų uždegimas, dėl kurio gali atsirasti užkimimas ar net balso netekimas.

Kuo peršalimo ligos skiriasi nuo gripo?

Ir gripas, ir peršalimas yra kvėpavimo takų infekcijos, tačiau juos sukelia skirtingi virusai ir turi skirtingus simptomus:

1. Simptomų stiprumas:

– Peršalimas paprastai pasireiškia lengvais simptomais: sloga, čiauduliu, lengvu gerklės skausmu.

– Gripas pasireiškia staiga ir stipriai: aukšta temperatūra, stiprus nuovargis, raumenų skausmas.

2. Komplikacijos:

– Peršalimas retai sukelia komplikacijas.▫

– Gripas gali sukelti rimtas komplikacijas, tokias kaip plaučių uždegimas.

3. Trukmė:

– Peršalimas dažniausiai trunka 5–7 dienas.

– Gripo simptomai gali trukti iki dviejų savaičių.

Kaip apsisaugoti nuo peršalimo ligų?

1. Higiena:

– Dažnai plauti rankas muilu.

– Vengti liesti veidą, ypač akis, nosį ir burną.

– Dezinfekuoti dažnai liečiamus paviršius.

2. Imuniteto stiprinimas:

– Sveikai maitintis, gausiai vartoti vaisius ir daržoves.

– Išlikti fiziškai aktyviems.

– Pakankamai miegoti ir vengti streso.

3. Apsauga nuo kontakto:

– Vengti artimo kontakto su sergančiais.

– Jei sergate, kosėkite ir čiaudėkite į alkūnės linkį.

Šaltiniai:

  1. Turner, R. B. (2001). The common cold: Causes and treatments. Journal of Clinical Virology, 19(2), 87-92.
  2. Eccles, R. (2005). Understanding the symptoms of the common cold and influenza. The Lancet Infectious Diseases, 5(11), 718-725.
  3. Centers for Disease Control and Prevention (CDC). Cold versus flu. Retrieved from https://www.cdc.gov/flu/symptoms/coldflu.htm.
RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM