VAIKAMS: Brangenybė, kurios nevertinam

Gydytojas Aloyzas pakvietė draugus vakarienei. Šiek tiek palaukęs vėluojančiųjų, pasakė:

– Bičiuliai, nusiplaukite rankas ir sėskime prie satalo.

Visi nubėgo nusiplaukti rankų. Lapiukas Pūkis paskutinis nusiplovė letenėles ir taip skubėjo, kad pamiršo užsukti čiaupą. Jis skubiai nusišluostė rankšluosčiu ir norėjo bėgti prie stalo, bet išgirdo Aloyzo balsą, kuris garsiai paklausė:

– Kas pamiršo užsukti čiaupą?

– A, – mostelėjo letenėle lapiukas, – tai aš.

– Greičiau užsuk čiaupą! Juk išteka mūsų lobis!

– Vanduo – mūsų lobis? – nustebęs perklausė lapiukas. – Jis gi liejasi ir nesibaigia.

– Tai nereiškia, kad galima juo švaistytis. Ar žinote, kaip vanduo patenka pas mus?

Visi sutriko ir niekas negalėjo atsakyti. O gydytojas vėl paklausė:

– Kas bus, jei vanduo iš čiaupo nustos tekėti?

Išsigandusi avelė Garbanė pratarė:

– To negali būti! Juk tada negalėsime nusiprausti, vaikščiosime purvini.

Visi pradėjo šūkčioti, pertraukdami vienas kitą: 

– Ir negalėsime gaminti maisto…

– Arbatos užsikaisti…

– Indus suplauti…

– Patalynę išskalbti…

– Ir net atsigerti negalėsime…

– Viskas teisingai, – ištarė Aloyzas. Vanduo patenka pas mus per vamzdžius iš upelių ir vandens saugyklų, ir dar iš žemės gelmių.

– Kaip iš žemės gelmių? – pasigirdo nustebę balsai.

– Ar jūs negirdėjote apie požeminius vandenis? Po žeme, labai giliai, yra vandens. Norėdami jį pasiekti, turite iškasti gilius šulinius. Žemėje gėlo vandens yra labai mažai – tik upėse ir po žeme. Mūsų organizmui kasdien reikia vandens, kad iš organizmo išplautų visokius nešvarumus, mikrobus, bakterijas; maitintų kiekvieną mūsų kūno ląstelę, kad smegenys galėtų gerai dirbti, nes jose vidutiniškai yra 85% vandens. Vandens reikia mūsų inkstams, ir kepenims. Jei gersime jo daug, būsime žvalūs, linksmi ir protingi. Dabar jūs supratote, kodėl vanduo tai mūsų lobis?

– Todėl, kad jo mažai, jis giliai po žeme, ir gauti jį iš ten sunku,- susimąstęs atsakė lapiukas Pūkis. – Aš supratau. Jei visi pamirš užsukti vandenį, tai jo liks dar mažiau. Aš daugiau niekada nepaliksiu atviro čiaupo.

– Šaunuolis, – pagyrė lapiuką gydytojas Aloyzas. – Mes galime dėkoti Dievui už tai, kad turime tokią brangenybę – vandenį. Saugokime jį ir niekada nepamirškime užsukti čiaupą.

Paruošta paga: 8doktorov.ru

VAIKAMS: Ko reikia ieškoti šaldytuve?

Kostui suskaudo pilvas. Mama į namus iškvietė gydytoją – katiną Aloyzą. Kai atvyko gydytojas su savo padėjėju šuniuku Kudliumi, juos pasitiko Kosto sesuo Vaida.

Jūs turite aštuonias sagas, – iškart išpyškino ji. Pasisukusi į Kudlių ji pridūrė:

– O tu turi dešimt sagų.

Į koridorių išėjo Kosto ir Vaidos mama:

– Mūsų Vaida mokosi skaičiuoti. – paaiškino ji. – Namuose jau viską suskaičiavo.

– Kiek skaičių žinai? – paklausė gydytojas Vaidos.

– Galiu suskaičiuoti iki šimto, – išdidžiai atsakė ji. – Iki mūsų durų 41 laiptelis.

– Kokia tu pastabi, – susižavėjo šuo Kudlius. – O kur ligonis?

– Jis kambaryje,- atsakė Vaida, – jam skauda pilvą. Šiandien jis 20 kartų ėjo prie šaldytuvo.

– O, ir tai suskaičiavai, – pagyrė mergaitę gydytojas, bet staiga, pasisukęs į ją, paklausė:

– Kiek kartų ėjo prie šaldytuvo? Dvidešimt?

Vaida linktelėjo.

– Kostuk, ko ieškojai šaldytuve?

Pasirodo, šaldytuve jis ieškojo pyragėlių, šokoladinių saldainių ir dešros.

– Obuolių neieškojai? – paklausė šuo Kudlius.

– Ne, saldainiai skanesni.

– O obuolys naudingesnis, – paprieštarovo šuo Kudlius.

– Draugai, nereikia ginčytis, geriau pasvarstykim, – įsiterpė gydytojas.

– Kodėl saldumynų norime labiau nei obuolių? Prie saldumynų mus traukia įprotis. Cukrus saldainiuose sukelia priklausomybę ir mums vėl ir vėl norisi suvalgyti ką nors skanaus. Bet tai labai blogas užkandis. Kodėl Kostukui skaudėjo pilvą? Nes be pusryčių, pietų ir vakarienės jis 20 kartų keliavo iki šaldytuvo. Nespėjęs susivirškinti, skrandyje ir žarnyne, maistas pradeda gesti. Vaikai, prisiminkite pačią svarbiausią taisyklę: tarp valgių turi praeiti 4 valandos. Aš žinau, Kostai, tu mėgsti žaisti futbolą. Ar galėsi žaisti visą dieną ir naktį? Ir naktį žaisi – nemiegoti. Tai neįmanoma! O mes savo skrandį priverčiame dirbti dieną ir naktį, jeigu prisivalgome dar ir prieš miegą.

– Ką gi man dabar daryti? – liūdnai paklausė berniukas.

– Reikia pamėgti naudingą maistą. Nevalgyk dažnai, valgyk lėtai. Nepamiršk fizinių pratimų, nes jie mus sustiprina ir padeda susivaldyti. Tada tavo skrandis bus sveikas ir pilvas neskaudės.

– Ir dar, – pridėjo Kudlius,- nepamiršk tarp valgių gerti vandenį. Jis reikalingas visiems organams tavo organizme.

Berniukas linktelėjo galva.

Kai gydytojas Aloyzas ir šuo Kudlius buvo beeinantys, prie jų pribėgo Vaida:

– Gydytojau, Kostas dvidešimt pirmą kartą priėjo prie šaldytuvo!

– Ir ko jis ten ieškojo? – paklausė gydytojas.

– Jis ieškojo obuolio, kad suvalgytų per vakarienę.

Gydytojas nusišypsojo ir mirktelėjo Kudliui.

O jūs, vaikai, ko ieškote šaldytuve?

Paruošta pagal: 8doktorov.ru

VAIKAMS: Stebuklas – žalumynai

Romas stovėjo prie veidrodžio. Jis apžiūrinėjo ir lietė savo klibantį dantį. Ir netikėtai dantis atsirado Romo rankose. – O, tokiu svarbiu įvykiu būtinai reikia pasidalinti su savo draugais!

Dovydą, Kristiną ir avelę Garbanę Romas surado darže. Jie ravėjo žalumynų lysvę.

– O man dantis iškrito, štai, žiūrėkite! – susijaudinęs Romas parodė savo iškritusį dantį.

Draugai jį apsupo.

– Greitai ir jums iškris dantys, – pasakė Romas ir visi nusijuokė.

– Taip, iškris! – pasigirdo gydytojo Aloyzo balsas. – O paskui išaugs nauji.

– O ką reikia daryti, kad antrieji (nuolatiniai) dantys būtų sveiki ir neiškristų? – susirūpinęs paklausė Romas.

Gydytojas neskubėdamas atsakė:

– Tam ir reikalinga burnos higiena. Ir dar – teisinga mityba.

Gydytojas apsižvalgė ir pamatė lysvę su žalumynais.

– Štai! – sušuko jis. – Tai gali tau padėti!

– Žolė? – nusistebėjo Romas. – Kaip ji gali padėti?

– Tai ne žolė! – įsižeidė avelė Garbanė. – Tai skanūs žalumynai. Man jie patinka, o labiausiai mėgstu petražoles. Gydytojau, papasakokite apie jas!

– Ir apie krapus papasakokite! – šūktelėjo Dovydas.

– Ir apie mano mėgstamą kalendrą, – pridėjo Kristina.

Visi susėdo tiesiog tarp lysvelių ir gydytojas Aloyzas pradėjo pasakojimą.

– Žalumynai stiprina mūsų kraujagysles. Prisotina mūsų organizmą vitaminais ir mikroelementais, tame tarpe kalciu, kuris, Romai, labai reikalingas tavo būsimajam dančiui.

– Petražolės mažina dantenų kraujavimą. O ant tvirtų dantenų dantis išaugs tvirtas. Petražolės stiprina mūsų širdį, inkstus ir šlapimo pūslę, nes turi daug kalio.

– Kai dėl konjunktyvito atsiranda akių uždegimas, padės krapų nuoviras. Krapai nuima ir galvos skausmą.

– Kalendra turi eterinių aliejų, kurie didina apetitą ir gerina miegą.

– Salierai ramina nervų sistemą, stiprina širdį, valo kraują.

– O štai bazilikai kovoja su peršalimu ir pagerina smegenų darbą, pagražina mūsų plaukus ir odą.

– Aloyzai, esu įsitikinęs, kad man išaugs sveikas dantis! Juk dabar būtinai valgysiu žalumynus, – nusišypsojo Romas.

O jūs, vaikai, kokius mėgstate žalumynus? Kokie žalumynai yra ant jūsų stalo?

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/chudo-zelen/

VAIKAMS: Lobių ieškojimas

Jeigu tavęs paprašytų pasakyti, kuris daiktas namuose yra didžiausias lobis, kaip tu atsakytumei? Pasiklausyk istorijos…

Buvo ūkanotas ir tamsus vakaras. Už lango kaip iš kibiro pliaupė lietus. Vaikai sužaidė visus žaidimus ir negalėjo sugalvoti, ką dar veikti. Tada mamai kilo puiki mintis: “Surenkime lobių paiešką”, – pasiūlė ji.

Vaikai mielai sutiko. Mama paaiškino, kad namuose reikia surasti patį vertingiausią daiktą. Šis daiktas nėra labai didelis ir nėra labai mažas.

– Žinau, tai senas senelio laikrodis, – pasakė Gustas.

– Ne. Šis daiktas yra stačiakampio formos, neužrakinamas, bet jame yra labai daug vertingo.

Skaistė tyliai stovėjo mąstydama. Kas tai galėtų būti? Brangiausias daiktas mūsų namuose? Dėžutės, stalčiai, krepšiaĩ, portfeliai ir… taip, žinoma, knygos! Ji skubotai peržvelgė knygų lentyną. Staiga ji pastebėjo Bibliją. „Štai jis!“ – mergaitė džiaugsmingai sugriebė ją ir nubėgo pas mamą.

– Skaistė nugalėjo! Tai pats brangiausias daiktas namuose. Tai auksiniai tiesos perlai. Ten yra daug išmintingų patarimų, kurie gali mus apsaugoti nuo klaidų ir parodyti kelią į Dangaus karalystę, – pasakė mama.

– Mama, – paprašė Povilas, – ar po vakarienės paskaitysi mums kokią nors Biblijos istoriją?

– Žinoma, – atsakė mama. – Mes atsiversime Bibliją ir džiaugsimės specialiai mums saugomais lobiais.

“Tavo žodis yra žibintas mano kojai ir šviesa mano takui.” (Psalmių 119:105)

Paruošta pagal Artūro Maksvelo knygą „Vakaro istorijos“ (https://sokrsokr.net/poisk-sokrovishch/)

VAIKAMS: Geras darbas

Berniukas Danielius labai norėjo padaryti kokį nors gerą darbą, tačiau į galvą ateidavo tik idėjos, kurių įgyvendinimui reikėjo tėvų pinigų. Bet mama kai ką sugalvojo…

Kartą žiemos vakarą Danielius sėdėjo savo kambaryje ir skaitė vaikišką Bibliją. Jis labai mėgo Biblijos istorijas. Šiandien jis skaitė apie pačią Jėzaus kelionės mūsų žemėje pradžią – Jo gimimą. Skaitydamas, kaip Marija ir Juozapas nerado vietos nakvynei, berniukas nuliūdo. Į kambarį įėjo mama. 

– Kas atsitiko, sūneli? Kodėl tu toks liūdnas?

– Mama, kaip gi taip? – paklausė Danielius. – Nejaugi Jėzaus laikais žmonės buvo tokie blogi, kad nė vienas iš jų nepriėmė šeimos, kuriai turėjo gimti kūdikis?

Mama atsiduso. 

– Sūneli, tais laikais namuose buvo labai ankšta, o į surašymą atėjo daug žmonių. Todėl niekas neturėjo laisvo kambario, kuriame Marija galėtų pagimdyti Jėzų.

– Aš būtinai pasistengčiau jiems padėti! – pasakė Danielius.

Mama paglostė berniuko galvą, o paskui pasakė:

– Žinai, tu gali tai padaryti tiesiog dabar!

– Bet kaip? Kristus dabar gi neieško namų! – nusistebėjo berniukas.

– Biblijoje sakoma, kad rūpindamiesi savo artimaisiais, mes parodome meilę Dievui. Tu gali ką nors padaryti dėl kitų ir taip padėsi Kristui.

– Mama, aš sugalvojau! – šūktelėjo berniukas. – Tu duok man pinigų, o aš nupirksiu dovanėles stokojantiems, kad ir mūsų kaimynei. Ji juk gyvena visai viena, ir jai bus malonu.

– Sūneli, žinoma, mes galime taip padaryti, bet tu juk pats nori parodyti gerumą ir ką nors padaryti artimiesiems, – pasakė mama ir ėmėsi savo reikalų.

Danielius apie šią problemą ilgai galvojo. Jis norėjo padovanoti senus mamos daiktus stokojantiems, bet mama pasakė, kad ji tai jau padarė pati.

– Nieko negaliu sugalvoti,- pasiskundė jis mamai. – Viskam man reikalinga tavo pagalba arba tavo pinigai.

– O jeigu padėtum mūsų kaimynei prieš šventes susitvarkyti namus? Ji pagyvenusi, ir jai tai daryti jau sunku, – pasiūlė mama.

– Bet aš taip nemėgstu valytis, mama! Tai taip nuobodu!

Mama nusišypsojo. 

– Matai, kartais norint padaryti ką nors gero kitiems, kuriems reikia pagalbos, reikia atsisakyti savo patogumo.

Tada berniukas suprato, kad dažnai žmonės nepadeda kitiems, nes tai nėra taip paprasta. Jis nuėjo pas kaimynę ir pasiūlė savo pagalbą. Jam nepatiko plauti grindis, bet Danielius žinojo, kad tai darydamas, daro gerą darbą Dievui. 

‘Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte’. (Mato 25:40)

Paruošta pagal: https://sokrsokr.net/dobroe-delo/

Arbūzas – gavinanti uoga

🍉 Atsikandus saldaus sultingo minkštimo, pajusti ARBŪZO sultis burnoje – tikras malonumas, ypač karštu oru.

🍉 Arbūzas malšina žmonių troškulį jau tūkstančius metų. Klaidžiojant dykumoje žydai troško melionų ir arbūzų, kuriuos valgė piramidžių šalyje. Egiptas ir Viduržemio jūros šalys šiandien išlieka pagrindiniais arbūzų augintojais.

🍉 Drėkina, remineralizuoja, šarmina, veikia kaip diuretikas ir laisvina vidurius. Arbūzas iš visų moliūginių augalų šeimos yra galingiausias DIURETIKAS.

🍉 Arbūzas skiriamas sergant INKSTŲ ir ŠLAPIMO takų ligomis (inkstų nepakankamumu, inkstų akmenlige, infekcija) ir visais atvejais, kai reikia pašalinti toksinus iš kraujo. Gydymas arbūzais gali būti atliekamas pakeičiant šviežius vaisius sultimis, kurias skrandis toleruoja geriau.

🍉 DIABETIKAI gerai toleruoja arbūzą dėl mažo cukraus kiekio. Kadangi jis suteikia tik 32 kcal/100 g ir greitai sukuria sotumo jausmą, jis yra naudingas mažinant ANTSVORĮ.

✅ Didelis gabalas arbūzo yra daug gaivesnis nei gėrimai buteliuose. VAIKAMS ypač naudingos gaivinančios ir mineralizuojančios arbūzų savybės. Neseniai tapo žinoma, kad arbūzuose yra tam tikras kiekis likopeno – karotinoido, kurio gausu pomidoruose. LIKOPENAS nudažo pomidorus ir arbūzus raudona spalva. Žmogaus organizme likopenas veikia kaip galingas ANTIOKSIDANTAS ir apsaugo nuo PROSTATOS VĖŽIO.

👉🏻ŠVIEŽIAS: Dažniausiai arbūzas valgomas šviežias. Nerekomenduojama jo valgyti desertui, nes jis, dėl didelio vandens kiekio, sulėtins virškinimą.

👉🏻SULTYS: Arbūzų sultys rekomenduojamos tiems, kurių skrandis silpnas, nes jose nėra maistinių skaidulų iš minkštimo, kurios gali būti sunkiai virškinamos.

🍉 Arbūzo sudėtis panaši į kitų moliūginių šeimos augalų: nors jame mažiau vitamino C, folio rūgšties, geležies ir kalio; bei šiek tiek daugiau beta karotino (provitamino A), vitamino B1 ir vitamino B6.

‼️ Svarbu ir saikas. Ir naudingus produktus valgykime saikingai, tinkamais kiekiais!

Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM