PASITIKĖJIMAS suteikiantis RAMYBĘ ir PILNATVĘ
Šiandien labiau nei bet kada žmonės turi galimybę padaryti savo gyvenimą komfortišku ir patogiu. Bet tai, deja, nesuteikia žmogui pilno pasitenkinimo. Dažnai žmonės patiria tokį prislėgtumą, stresą, skausmą, nusivylimą ir beviltiškumą, kad yra pasirengę rizikuoti savo sveikata ar net gyvybe dėl bet ko, kas galėtų jiems padėti.
Emocinis stresas gali būti fizinio susirgimo priežastimi. Nusivylimas, kartėlis, pyktis išsekina jūsų organizmą ir silpnina imuninę sistemą. Dievas žadėjo paimti mūsų naštą, jeigu Jam atiduosime. “Pavesk Viešpačiui savo rūpesčius ir Jis tave palaikys” (Psalmynas 55, 23).
Teigiamos emocijos, tokios kaip meilė, džiaugsmas, tikėjimas ir pasitikėjimas, padeda kūnui gaminti medžiagas, kurios stiprina imuninę sistemą ir apsaugo nuo daugelio ligų.Sielos ramybė daro gaivinančią ir stiprinančią įtaką. “Linksma širdis – geras vaistas, o niūri dvasia džiovina kaulus” (Pat.17,22).
Mūsų egzistavimo esmė – aukštesnio tikslo poreikis ir gyvenimo prasmės supratimas. Aukščiausias sveiko gyvenimo būdo tikslas – ne tik sveikata, ištvermė, bet ir dvasingumas. Daugelis praktiškai sveikų žmonių jaučia poreikį siekti kažko daugiau.
Protas – mūsų kūno valdymo centras. Kai jis nėra apsunkintas alkoholiu, rūkymu, neišsimiegojimu arba persivalgymu, kai mankštinamės, kvėpuojame grynu oru ir gauname pakankamai saulės šviesos, mes turėsime aiškų mąstymą. Sugebėsime priimti sveikus sprendimus, daryti pasirinkimus, leisdami Viešpačiui vadovauti mūsų gyvenimui.
Pasitikėjimas Dievu užpildo trūkstamą mūsų gyvenimo grandį. Tai užtikrina pilną visų žmogaus potencialių galimybių realizaciją, suteikia viltį ateičiai. Pasitikėjimas Dievu leidžia Jam mus vesti. Žmogui siekiant sveiko gyvenimo būdo, santykiai su Dievu dovanoja jam sėkmės raktą.
Kad pasitikėtume Juo, mes turime Jį pažinti. Skirkime tam laiko. Raskime laiko ramiems apmąstymams, atokiau nuo užimtumo ir įtemptos kasdienybės. Ištyrinėkime giliau visus savo gyvenimo aspektus. Skirkime laiko sustoti ir pagalvoti, kas iš tikrųjų svarbu.
Skirkite laiko Biblijos skaitymui. Biblija – ypatingas Dievo laiškas žmogui. Ji žinoma kaip priemonė stiprinanti protą, galinti suteikti naują viltį, nurodyti gyvenimo kryptį.
Pasitikėjimu grįstų santykių su tikruoju Dievu, mūsų Kūrėju, negalime laikyti nereikšmingais. Jie mūsų sveikatos PAGRINDAS.
Priemonė nuo nuovargio
Nuovargis – viena svarbiausių žmonijos problemų. Šiandien ne tik pagyvenę žmonės skundžiasi 
nemiga, bet ir 17 – 30 metų amžiaus. Atliekant 3000 savanorių stebėjimą, buvo tiriami tokie miego sutrikimai, kaip sunkus užmigimas, dažnas prasibudimas, mieguistumas dienos metu, košmarai, per daug ankstyvas atsibudimas ir miegas, nesuteikiantis poilsio.
Pasirodė, kad tik 36% savanorių neturėjo šių sutrikimų. Nemiga ir su ja susiję nemalonumai pasitaiko netgi ikimokyklinio amžiaus vaikams. Vokiečių mokslininkai išsiaiškino, kad 12% 4 – 5 metų amžiaus vaikų turi užmigimo problemą. Visame pasaulyje milijonai žmonių klausia: „Kodėl jaučiuosi taip nuvargęs, kaip atsikratyti šio nuovargio, ką galiu padaryti, kad mano miegas būtų pilnavertis?“
1993 metais laikraščiuose pasirodė straipsniai apie Masačusetso valstijos Technologijų Instituto tyrimo rezultatus. Mokslininkai nustatė, kad nedidelės dozės medžiagos, vadinamos melatoninu, pagerina miegą. Tai labai išpopuliarino melatoniną kaip maisto papildą ir jo paklausa augo iki 1994 metų, kada tapo žinomi nauji faktai.
Kas tai per medžiaga melatoninas? Tai nėra svetima mūsų organizmui medžiaga, o hormonas, kurį gamina mūsų smegenų liaukos. Jis neutralizuoja neigiamą laisvųjų radikalų, kai kurių kancerogenų, herbicidų ir radionuklidų poveikį. Melatoninas – geriausias iš visų žinomų antioksidantų.
Jis daug geresnis nei gerai žinomas vitaminas E, kuris neutralizuoja peroksido radikalus, kurie skatina piktybinių auglių atsiradimą. Šis hormonas padeda organizmui susidoroti ir su jau atsiradusiu piktybiniu augliu. Tyrimai parodė, kad melatoninas gali sulėtinti pieno liaukų vėžinių ląstelių augimą. Šiandien jau pripažįstama, kad melatoninas silpnina kasdieninį susidėvėjimą nuo perkrovų, kurias patiria mūsų organizmas.
Šis hormonas gali ne tik gydyti, bet ir pristabdyti tuos pasikeitimus, kuriuos mes paprastai vadiname senėjimu. Melatoninas padeda valdyti stresą. Šveicarų mokslininko Georgeso Maestroni ir jo kolegų tyrimai parodė, kad melatoninas padeda atsistatyti imuninei sistemai, kai ši yra nusilpusi nuo streso. Jis gali pakelti nuotaiką efektyviau nei populiarūs depresijos atveju naudojami preparatai.
Jis gali taip pat sumažinti cholesterolio lygį kraujyje. Tyrimai, kuriuos pravedė Honkongo mokslininkai parodė, kad melatoninas stimuliuoja natūralius cholesterolio transformavimo į tulžies rūgštis mechanizmus. Vokiečių mokslininkų tyrimų duomenimis, melatoninas sumažina cholesterolio gamybos lygį beveik 40%.
Melatoninas taip pat skatina kraujospūdžio mažėjimą ir pulso retėjimą, nes turi savybę stabdyti susijaudinimo procesus. Niujorko Alberto Einšteino medicinos koledžo gydytojas Reuven Sandik pravedė tyrimus susijusius su melatonino įtaka stabdant osteoporozę. Pasirodė, kad melatoninas dalyvauja kalcio apykaitos procese ir mažina kalcio „priešininko“ – hormono kortizolio lygį. Melatoninas taip pat veikia cheminių medžiagų, vadinamų prostaglandinais (PGs), grupę. Vienas iš specifinių prostaglandinų PGE2 skatina osteoporozės vystymąsi. Melatoninas blokuoja jo sintezę, tuo pačiu sumažina jo kiekį iki saugaus, napavojingo kaulams lygio. Atrodytų, kad šios nuostabios savybės turėtų užtikrinti šiam maisto papildui platų tarptautinį pripažinimą.
Tačiau Didžiojoje Britanijoje ir Kanadoje laisvas melatonino platinimas – uždraustas, o gydytojai išrašo jį tik ypatingais atvejais. JAV į melatoniną žiūri taip pat labai atsargiai. 1994 m. JAV Kongreso patvirtintu aktu melatoninas nėra laikomas efektyviu ir saugiu maisto papildu, nes gamintojai negali užtikrinti jo grynumą ir nustatyti tikslų kiekį gaminyje. Ištyrus melatoniną, kuris gaunamas iš mulų epifizės liaukų, 4 iš 6 gaminių neatitiko standartų.
JAV melatoninas yra pripažintas kaip maistinis priedas, tačiau įstatymas draudžia ant įpakavimo įvardinti jį kaip efektyvų ir saugų. Pavojus yra ir tame, kad labai sunku nustatyti reikalingą kiekį kiekvienam amžiui, o perdozavimas yra labai pavojingas. Per didelis melatonino kiekis gręsia nevaisingumu. Tačiau gera žinia mums yra ta, kad mūsų organizmas pats gali gaminti pakankamai melatonino. Jei norime padidinti jo kiekį, turime suprasti kaip mūsų organizmas jį gamina ir galėsime sudaryti sąlygas didesnei šio gyvybiškai svarbaus hormono gamybai.
Melatoninas gaminamas epifizės liaukoje – mažame organe, kuris pasislėpęs giliai tarp didžiųjų 
smegenų pusrutulių. Ši liauka yra kukurūzo grūdo dydžio ir turi mažyčio kankorėžio formą, todėl ir vadinama „kankorėžinė liauka“. Epifizė – tai ne tik melatonino fabrikas, bet ir epifalamino – baltymo, kuris didina mokymosi sugebėjimus ir lėtina senėjimą, serotonino – hormono, kuris mažina skausmą, gerina nuotaiką, ir arginino vazotocino baltymo, gerinančio gilų miegą.
Taip atrodytų supaprastintas melatonino gamybos procesas: epifizė paima iš kraujo amino rūgštį triptofaną, triptofanas perdirbamas į serotoniną, serotoninas perdirbamas į melatoniną. Melatoninas nėra sandėliuojamas organizme, todėl labai svarbu, kad jo gamyba vyktų kasdien. Senstant melatonino gamybos lygis mažėja, tačiau mūsų organizmas turi galimybę sulėtinti šį mažėjimą. Melatonino susidarymo procesas yra valdomas paros ciklo dienos ir nakties pasikeitimais.
Naktį melatonino gamyba padidėja 5 – 10 kartų. Didžiausias kiekis pagaminamas tarp antros ir trečios valandos naktį. Tačiau gamybos tempo didėjimas prasideda nuo 22 iki 24 val., todėl labai svarbu, norint padidinti melatonino gamybą, anksčiau gultis miegoti. (“Iki vidurnakčio miegas žymiai kokybiškesnis. Dvi gero miego valandos iki vidurnakčio yra žymiai geriau, nei keturios po vidurnakčio.” Ellen G.White) Kartais labai sudėtinga anksti atsigulus užmigti.
Neužmirškite vakarinės maldos, kaip nuo seno darydavo pamaldūs žmonės, kad eidami miegoti jaustumėte ramybę širdyje ir mylinčio Dievo apsaugą. „Kai gulsiesi miego, nereikės bijoti, kai ilsėsiesi, miegas tau bus saldus“ (Patarlių 3:24).
Tamsa yra dar viena svarbi melatonino gamybos sąlyga. Pasistenkite, kad miegamajame būtų kiek įmanoma tamsiau. Prieš gaminant melatoniną, epifizė pasigamina serotoniną. Šis hormonas gaminamas dienos metu, todėl dar vienas svarbus sėkmingos melatonino gamybos faktorius yra pakankamas dienos šviesos kiekis.
1988 m. suomių mokslininkai pastebėjo, kad jeigu organizmas gauna pakankamai natūralios šviesos dienos metu, tai pagerina melatonino gamybą naktį. Dirbtinis apšvietimas dienos metu neduoda tokio teigiamo poveikio, nes jo intensyvumas gerokai žemesnis nei natūralus apšvietimas.
Kiti didinantys melatonino lygį faktoriai
• Tyrimai parodė, kad fiziniai pratimai gali padidinti melatonino lygį. Pavyzdžiui, vienas iš tyrimų parodė, kad 1 val. mankštos su treniruokliu padidino melatonino lygį 2 – 3 kartus.
• Melatonino yra ir daugelyje maisto produktų. Štai daugiausiai turintys melatonino produktai (pikogramais 1 g produkto): avižos – 1796, kukurūzai – 1366, ryžiai- 1006, razinos – 583, pomidorai – 500, bananai – 460, miežiai – 368.
• Labai naudingas ir maistas, turintis daug triptofano, kurio reikia melatonino gamybai. Tyrimai su gyvūnais parodė, kad didelis L-Triptofano kiekis gali padidinti melatonino kiekį kraujyje 4 kartus. Įdomu, kad gyvūnai, kurie neturėjo epifizės liaukos, turėjo pakankamai melatonino. Tai rodo, kad žarnynas sugeba gaminti melatoniną iš maiste esančio triptofano. Produktai, kuriuose yra daugiausia triptofano (mg / 100 g): sojos sūris tofu – 747, moliūgų sėklos – 578, grūdų glitimas – 510, migdolai – 322, graikiški riešutai – 290.
• Vitaminas B6 gali padidinti melatonino lygį. Jis būtinas triptofano perdirbimo į serotoniną procesui. Maisto produktai, turintys daug vitamino B6 (mg / 100 g): saldžioji paprika – 2,22, abrikosai – 0,94, saulėgrąžos – 0,81, sezamas – 0,79, bananai – 0,58, graikiški riešutai – 0,56, lęšiai – 0,54, pupelės – 0,51.
• Galutiniam melatonino gamybos žingsniui reikalingi enzimai, vadinami NAT. Pagrindinė sąlyga, padedanti gamintis NAT enzimams – nuosaikumas valgant: spartietiška mityba (vegetariška ir saikinga).
• Trumpas pasninkas (ne daugiau kaip 1 diena) padidina melatonino kiekį žarnyne.
Šaltinis: Laikraštis „Ваши ключи к здоровью“ 2008 07
MIEGAS dalinamas į 2 pagrindines fazes:
• Aktyvusis miegas (su greitais akių judesiais);
• Gilusis miegas (be greitų akių judesių).
Nakties miegas bus kokybiškas, jeigu šios miego fazės keis viena kitą 3 – 4 kartus pe naktį. Paprastai gilusis miegas vyrauja pirmomis valandomis po užmigimo, o aktyvusis miegas – vėlesnėmis valandomis. Kiekviena iš šių 2 miego fazių turi savo fiziologinę funkciją. Giliojo miego fazė svarbi organizmo atsistatymui, todėl ji ilgėja po didesnio fizinio krūvio dienos metu. Šioje miego fazėje žmogaus organizmas atsipalaidavęs, arterinis kraujospūdis sumažėjęs, retesnis kvėpavimas, žemesnė kūno temperatūra; tuo metu kraujo apytaka raumenyse ir kituose organuose padidėja, o smegenyse sumažėja. Šios fazės metu atsistato visos fiziologinės organizmo sistemos.
Aktyvusis miegas išsiskiria greitais akių judesiais, nors mes esame „atsijungę“, smegenys yra labai aktyvios, kvėpavimas netolygus, dauguma žmonių tuo metu sapnuoja. Aktyvusis miegas padeda atsistatyti nervų sistemai ir formuotis emocinio ir mentalinio stabilumo būsenai. Šiuo periodu vyksta naujos informacijos smegenyse apdorojimas, pavyzdžiui, trumpalaikės atminties perdirbimas į ilgalaikę. Aktyvusis miegas turi įtaką kai kurių cheminių medžiagų, pavyzdžiui kortikosteroidų, sekrecijai. Laborotorinių tyrimų su gyvūnais metu, kai iš jų nakties poilsio dirbtinai buvo atimta aktyvioji miego fazė, buvo pastebėtas padidėjęs lytinis potraukis, lytiniai iškrypimai, polinkis į malonumų ieškojimą ir sumažėjęs rūpinimasis savo higiena. […]
Alkoholis ir didžioji dalis migdomųjų preparatų pažeidžia normalų miego cikliškumą ir ypač neigiamai veikia aktyviąją miego fazę, daro neigiamą įtaką jos atstatančiam efektui. Reguliarūs fiziniai pratimai ir pastovus miego grafikas yra 2 svarbiausi faktoriai, užtikrinantys kokybišką miegą ir organizmo atsistatymą. Tačiau nepamirškit, kad bet koks fizinis aktyvumas prieš miegą neturi būti intensyvus, nes kitaip tai padidins centrinės nervų sistemos aktyvumą ir sutrikdys miegą. […]
Kitas svarbus faktorius, veikiantis miego kokybę, yra vakarienė. Ji turėtų būti ankstyva ir lengva, o dar geriau, jeigu jos nebūtų visai. Jei eisime miegoti su pilnu skrandžiu, vis vien pabusime pavargę, nors ir miegotume 11 ar daugiau valandų. Pilnas skrandis trukdo miegoti, o miegas trukdo virškinti. Tai yra dviejų krypčių kelias į nuovargį.
Bet to, gausus valgis prieš miegą papildomai apkrauna širdį. Jis padidina riebalų kiekį cirkuliuojančiame kraujyje, todėl naktį gali ištikti širdies priepuolis. Beveik 52 % visų širdies priepuolių įvyksta naktinio poilsio arba miego metu. Net turėdami gerą sveikatą, neturėtume kurti bereikalingų rizikos veiksnių savo kūno veiklai. Mes pabusime daug geriau pailsėję po 7 ar 8 valandų miego, jei eisime miegoti tuščiu skrandžiu. Jei turime viršsvorį, praleidę vakarienę galėsime numesti dalį svorio.
Šaltiniai: U.Daisinger „Nebesnij obraz žizni sevodnia“ 2003, 151 – 153 psl.; V. Fosteris „Naujo gyvenimo pradžia“ 2002, 60 psl.
Ar įmanoma sutaupyti miego sąskaita?
Jau seniai žmonės užduoda sau klausimą: kam reikia tiek ilgai miegoti? Daugeliui atrodo, kad tai laiko švaistymas – trečdalį gyvenimo praleisti miegant.
Palyginus neseniai žmonės ėmė gailėti miegui laiko. Mokslininkai ištyrė, kad dar XX amžiaus pradžioje žmonės miegojo daugiau kaip 9 valandas. Apie 1960 – uosius miegui buvo skiriama daugiau kaip 8 valandos. Dabar žmonės miega apie 6 valandas. Mes nenoriai paliekame savo reikalus ir pramogas. Mus traukia darbas. Internetas, televizija taip pat gali mus užvaldyti. Kartais ir visai nakčiai.
Nėra kada miegoti
Apie 1920 m. Rusijoje masiškai paplito eksperimentai – kaip atsisakyti miego, kurių devizas buvo gyvenimas per daug trumpas, kad švaistyti jį miegui.
Ne kartą su savanorių grupėmis buvo atliekami eksperimentai, kurių tikslas – kuo ilgiau išsilaikyti be miego atliekant įvairias užduotis. Po paros eksperimento dalyvių atmintis pablogėdavo, o po 2 parų, jie pasidarydavo irzlūs, apatiški, po 3 parų atsinaujindavo įvairūs chroniški skausmai, žmonės prarasdavo valią, lengvai pasiduodavo įtaigai.
Kiek mums reikia miegoti?
„ 4 valandos vyrams, 5 – moterims, 6 – idiotams“, – sakydavo Napoleonas apie tai kiek sveika miegoti. Jis pats guldavo miegoti devintą valandą vakaro, o pirmą valandą nakties keldavosi jausdamasis žvalus ir pailsėjęs. Vinstonas Čerčilis ilgai miegančiųjų adresu taip pat išsakydavo užgaulias replikas, visus, miegančius ilgiau kaip 6 valandas per parą, vadindamas nepilnaverčiais. Į Čerčilio vadinamų „nepilnaverčių“ kategoriją pateko Einšteinas (profesorius buvo įpratęs miegoti pusę savo gyvenimo – per parą poilsiui jam reikėdavo 12 valandų).
Ką pataria gydytojai? Japonų medikai iš Nagojos universiteto atliko didžiulį eksperimentą su 110 000 žmonių, kuris tęsėsi 12 metų. Paaiškėjo, kad tie, kas miega 7 valandas per parą gyvena ilgiau nei visi kiti – ir tie, kurie miega 8 – 9 valandas, ir tie, kurie miega 6 valandas.
Dauguma medikų sutaria: moterims reikia miegoti šiek tiek ilgiau nei vyrams, o žiemos metu turėtumėm miegoti šiek tiek ilgiau nei vasaros metu. Kiek būtent miegoti – priklauso nuo individualių organizmo poreikių. Svarbiausia prisiminti, kad miegoti daugiau nei reikia beveik taip pat kenksminga, kaip ir miegoti per mažai. Medikai pataria miegoti 7 – 8 valandas per parą.
Gydytojai atkreipia dėmesį, kad paskutiniu metu vis labiau plinta „miego bulimija“ – kai žmonės, kuriems nuolat trūksta miego darbo savaitės bėgyje nusprendžia atsigriebti per išeigines. Toks poilsio režimas organizmui yra saviapgaulė ir gali turėti rimtas pasekmes.
Daug išmintingiau (nors galbūt ir sunkiau) gyventi vienodu ritmu tiek darbo dienomis, tiek išeiginėmis.
Moksliniai tyrimai:
• Didžiosios Britanijos mokslininkai baiminasi, kad miego stoka gali pagimdyti „zombių kartą“, kuri pakirs vakarų visuomenės galimybes pakilti į aukštesnį technologijų lygį. Žinomas britų chronobiologas profesorius Russell Foster iš Oksfordo universiteto pareiškė: „Problema tame, kad sutrumpėjęs miegas tiesiogiai kenkia tiems smegenų mechanizmams, kurie nulemia mūsų smegenų sugebėjimą atrasti kažką naujo“.
• Čikagos universiteto medicinos profesorė Eva Van Kauter atliko tyrimą, kuris įrodo, kad miego stoka turi poveikį leptino ir grelino hormonų balansui organizme. Šie hormonai atsako už alkio ir sotumo jausmus. Savanoriams, kurie miegojo vos 4 valandas dvi naktis iš eilės, šių hormonų lygis pasikeitė taip, kad sekančią dieną jie buvo linkę persivalgyti ir labiau norėjo saldaus ir krakmolingo maisto (sausainiai, pyragai) nei daržovių, vaisių ar pieno produktų. Tarp kitko, dar vienas medikų tyrimas parodė, kad statistiškai žmonės miegantys mažiau – sveria daugiau.
• Amerikos medikai nustatė, kad poilsis tiesiogiai susijęs su imunine organizmo sistema. Kuo daugiau esame neišsimiegoję, tuo mažiau mūsų kraujyje imuninės sistemos ląstelių. O tai jau yra daug rimčiau nei irzlumas, nesugebėjimas koncentruotis per mažai pailsėjus.
Šaltinis : Laikraštis „Vaši kliuči k zdorovju“, 2007 4
Sąmoninga mityba ir viršsvorio mažinimas
Ar žinote, ką reikėtų padaryti, kad neturėtumėte rūpesčių su viršsvoriu ir nereikėtų skaičiuoti kalorijų? Pakalbėkime apie sąmoningos mitybos principą, kuris padės jums kontroliuoti svorį.
Įsivaizduokite, kad atsisėdote valgyti. Pažiūrėkite į lėkštę. Jeigu jūs tikintis žmogus, padėkokite Dievui už maistą. Dar kartą apžvelkite viską, kas padėta ant stalo.
Atkreipkite dėmesį į maisto spalvą, tekstūrą, pasimėgaukite aromatu. Dabar paimkite truputį maisto ir pradėkite kramtyti, pajuskite skonį. Užduokite sau klausimą, ar maistas jums patinka? Dauguma žmonių net nesusimąsto ką valgo. Svorio metimo programose dažnai susiduriu su žmonėmis, kurie atvirai prisipažįsta, kad tik pradėję maitintis sąmoningai, jie pajuto maisto skonį, kai anksčiau jie tiesiog kimšo jį į burną, tarsi statybines medžiagas į sunkvežimį. Kas gi yra ta sąmoninga mityba ir kodėl ji tokia svarbi?
Valgome negalvodami
Štai jūs atsisėdote į fotelį, atidarėte kukurūzų dribsnių pakelį, o galbūt einate į darbą ir lukštenate saulėgrąžas. Ar yra tuo metu bent vienas momentas, kai jūs mąstote apie maistą. Imate galvoti ir nustojate kramtyti tiktai tada, kai kukurūzų dribsniai pakelyje baigiasi, ar saulėgrąžų maišelis ištuštėja. Jokio malonumo ar sotumo jausmo jūs nepajutote. Pakeliui į darbą jūs dar kažką nusipirkote, o namuose greičiausiai vėl atidarėte šaldytuvą. Pagaliau pasijutote sotūs, tačiau tas sotumas kažkoks keistas, greičiau panašus į persivalgymą, tarsi prikimštumėt save kažkuo.
Neigiamos emocijos ir maistas
Tai vienas iš svarbiausių dalykų, kurio negalime nepaisyti. Dauguma žmonių sėdasi prie stalo kartu su visomis savo neigiamomis emocijomis. Žinoma, apie jas jie ir galvoja, ne apie maistą. Tokiu atveju maistas tarnauja tam, kad užgesinti įtampą, atsiradusią dėl neigiamų emocijų. Kitaip sakant žmogus ieško paguodos valgyme. Neigiami prisiminimai automatiškai iššaukia refleksą: „ O kur mano šokoladukas?“ Dauguma žmonių maistu bando patenkinti savo emocinį badą. Dažniausiai tai baigiasi persivalgymu. Daugelis dietų, su kuriomis man teko susidurti, iš anksto pasmerkia jų mėgėjus pralaimėjimui, nes šios dietos nepritaikytos individualiems organizmo poreikiams. Sąmoninga mityba apjungia savyje fizinius, dvasinius ir socialinius ypatumus ir todėl labai sėkmingai padeda sumažinti viršsvorį.
Daugumai žmonių valgis susijęs su tam tikromis emocijomis. Dažnai girdime išsireiškimą: „Reikėtų kažkaip pasaldinti gyvenimą“, „Apkarto gyvenimas“, arba „Kažkokia rūgšti veido išraiška“. Tokiais atvejais darbo pertraukėlių metu dauguma moterų stengiasi „pasaldinti“ gyvenimą šokoladu ar pyragėliu, bet ne saldžia morka. Greičiau jos užsimanys arbatos su saldainiais. „Pasaldinkit man širdelę“, – pasakys jos, net jeigu tuo metu „sėdi“ ant kokios nors dietos.
Emocijos – svarbus faktorius. Visi turime problemų, kurias reikia spręsti. Tačiau svarbiausias principas, kurį reikėtų taikyti: nesusiekite savo emocinės būsenos su valgiu. Būtina atsisakyti tokio įpročio – šokoladu gintis nuo streso arba apdovanoti save buteliu alaus, riebiu kepsniu arba pyragaičiu už gerai atliktą darbą. Nebandykite taisyti savo blogą nuotaiką arba apvainikuoti gerą kenksmingais maisto produktais.
Maitintis sąmoningai – reiškia prieš kažką darant mąstyti. Užduokite sau klausimus: „Ar reikia tai valgyti? Ar aš alkanas?“ Valgiu pagrąžinti sunkią dieną – tikra nelaimė, kuri veda į viršsvorį.
Kaip pataisyti savo emocinę būklę?
• Mankštinkitės, užsiimkit sportu.
• Suraskit sau hobi. Gyvenime yra daug užsiėmimų, kurie suteiks jums malonumą!
• Mąstykite apie dvasinius dalykus, melskitės ir skaitykite Šventąjį Raštą, giedokite dvasines giesmes. Visi šie dvasiniai instrumentai pakylės jūsų sielą, suteiks vilties, optimizmo, padės pasijusti dėkingu už viską, kas įvyko jūsų gyvenime.
• Suraskite žmogų, su kuriuo galėtumėte pasidalinti savo išgyvenimais. Tai gali būti jūsų gyvenimo palydovas, draugas, kažkas iš tėvų, dvasinis vadovas. Taip jūs gausite paguodą, palaikymą, meilę.
Galbūt jūs surasite kitą, savo būdą.
Prieš suvalgydami kažką, paklauskite savęs ar tikrai esate alkanas ir ar nėra jūsų noras pavalgyti susijęs su jūsų nuotaika? Pasirinkite sąmoningą mitybą – tai patikimas kelias sumažinti ir kontroliuoti svorį.
Šaltinis: Andrej Prokopjev, Visuomeninės sveikatos apsaugos magistras, „Vaši kliuči k zdorovju” 2010 12 (Nr. 24)
