Praeitame straipsnyje išsiaiškinome, kodėl imunitetas negali dirbti efektyviai, kai mes dažnai patiriame stresą. Šį kartą aptarsime priemones, kurios padės išlaikyti pozityvų nusiteikimą ir išvengti ilgalaikio streso.
?? Pirmiausia išsiaiškinkime 2 svarbius dalykus:
– Imuninės sistemos neįmanoma priversti dirbti ar pataisyti medikamentų pagalba.
– Jos taip pat neįmanoma privesti dirbti specialiomis metodikomis.
❓O kaip galime padėti savo imuninei sistemai? Sukurti optimalią aplinką jos darbui! Pakeisti gyvenimo būdą: ką valgome, klausome, kalbame ir apie ką galvojame.
Peržvelkime svarbiausius momentus, kurie padės kontroliuoti streso lygį ir netrukdyti imuninei sistemai pernelyg dideliais streso hormonų kiekiais.
✔ APLINKA
Kiekvienas savo aplinkoje (savo socialiniame rate) turime žmonių, kurie labai lengvai pasiduoda panikai ir baimei. Taip pat turime žmonių, kurie pakankamai ramiai ir adekvačiai reaguoja į sukrėtimus. Dažniau bendraukime su žmonėmis, kurie mąsto blaiviai, nepasiduoda panikai. Kai bendraujame su tokiais žmonėmis, daromės panašūs į juos. Tyrimas sako, kad jei dauguma jūsų draugių išsiskyrusios moterys, o jūs vis dar santuokoje, skyrybų rizika jūsų šeimoje padidėja kelis kartus. Kodėl? Nes žmonės perduoda vienas kitam savo mąstymo stilių ir požiūrį į juos supančius įvykius. Bendravimui rinkimės tuos žmones, kurie gali padėti nusiteikti pozityviai.
✔ Apribokime NEIGIAMOS INFORMACIJOS srautą.
Gyvename tokiu metu, kai kasdien mus užgriūva didžiulis informacijos kiekis. Todėl būtina filtruoti tai, ką skaitome ir žiūrime. Geriausia – atsisakyti visko negatyvaus, kas blogai veikia mūsų protą. Pavyzdžiui, veiksmo filmai, melodramos, trileriai, siaubo filmai – tai nereikalinga, negatyvi informacija, kuri sužadina streso hormonų gamybą, o šie slopina imunitetą.
✔ Kiek įmanoma stenkimės nežiūrėti BLOGŲ NAUJIENŲ.
Tyrimas sako, kad jei nustosime žiūrėti blogas naujienas, visa aktuali ir svarbi informacija vis tiek mus pasieks.
✔ PRISIMINKIME GERUS DALYKUS.
Sukoncentruokime savo mintis į pozityvius, teigiamus momentus. Prisiminkime viską, kas buvo gerą mūsų gyvenime. Peržiūrėkime senas nuotraukas, kurios atgaivins pačius laimingiausius mūsų gyvenimo momentus. Vietoj negatyvios informacijos, duokime savo protui pozityvios. Atkreipkime dėmesį į gerus filmus apie gamtą, gyvūnus, – kaip nuostabiai sukurtas mūsų pasaulis. Pradėkite skaityti knygas, kurios padės jums tobulėti tiek profesionaliai, tiek dvasiškai.
✔ Padarykime eksperimentą – dviems savaitėms NUSTOKIME KRITIKUOTI.
Kai norėsis ką nors sukritikuoti, suraskime už ką galėtumėme padėkoti šiam žmogui. Ar tai būtų vyriausybė, ar jūsų vadovybė, šeima, kaimynai, ar vaikai. Patikėkite, kiekvienam iš jų galima už ką nors padėkoti.
✔ Pradėkime rašyti DĖKINGUMO DIENORAŠTĮ.
Dažniau dėkokime ir pagirkime savo artimuosius ir Dievą. Mums juk visada gyvenime kažko trūks. Mes turime pasirinkimą – galime būti nepatenkinti, erzintis, kad mums kažko trūksta. Arba galime būti dėkingi už tai, ką turime. Bet kokioje situacijoje ieškokime pozityvių dalykų. Daugelis žmonių, atsidūrusių mirtino pavojaus akivaizdoje, sako, kad tai padėjo jiems visiškai pakeisti savo gyvenimo prioritetus, ir jie tapo kitokie, geresni. Dėkingumo jausmas skatina endorfinų išsiskyrimą. O endorfinas – tai kortizolio antagonistas, jis atvirkščiai aktyvina mūsų imuninę sistemą, siųsdamas signalą, kad viskas bus gerai.
✔ Labai svarbu teisingai PASIRINKTI PRIORITETUS.
Žmonės dažnai patiria depresiją arba nerimą be priežasties dėl to, kad suvokia, jog yra dalykai, kurių jie negali pakeisti, bet praleidžia tai, ką pakeisti gali. Turime atkreipti dėmesį į tai, ką galime keisti. Pavyzdžiui, dabar, kai atvėso orai ir prasidėjo ligų sezonas, galime apsaugoti save – sustiprinti savo imunitetą, sukurdami jam geras sąlygas. Padidinkime fizinį aktyvumą, kad pagerėtų kraujotaka, ir leukocitai suaktyvėtų. Taip pat galime pasirinkti sveiką, pilnavertį maistą, valgyti daug augalinių produktų, daržovių ir vaisių. Tai duos tvirtumą ir gebėjimą kažką keisti. Tai, ko pakeisti negalime panašu į milžinišką uolą, ar kalną, kurį galime apeiti. Priimkime šią problemą, išmokime su ja gyventi, ir nustokime nerimauti dėl to, ko pakeisti negalime.
✔ Kartais būna naudinga tiesiog PAKEISTI APLINKĄ, išvažiuoti kažkur kelioms dienoms. Gal būt išjungti telefoną, internetą ir surasti laiko asmeniniems apmąstymams, maldai, bendravimui su Dievu.
✔ Mėgaukimės SAULĖS ŠVIESA ir GRYNU ORU. Tai pagerins mūsų nuotaiką, nuramins. Be to saulė dezinfekuoja, užmuša daug mikrobų.
✔ Užsiimkime FIZINIAIS PRATIMAIS.
Tai pagerins kraujo cirkuliaciją, mūsų liaukocitai greičiau nukeliaus į mūšio vietą. Deguonimi turtingas oras padės priimti išmintingus sprendimus, pagerins smegenų kaktinių skilčių veiklą. O kaktinės skiltys atsakingos už ramybę.
✔ Treniruoti RAUMENYS geriau atsipalaiduoja. Panašų poveikį turi MASAŽAS, jis gali nuimti įtampą ir sumažinti kortizolio kiekį kraujyje. Tyrimai sako, kad jei jūsų raumenys atsipalaidavę, negalite jausti įtampos. Nes stresas visada susijęs su raumenų įtampa. Panašų poveikį turi karšta vonia, pagulėję joje prieš miegą, lengviau užmigsime.
✔ Pasirūpinkime, kad NAKTĮ MIEGOTUME 7-8 valandas kokybišku nepertraukiamu miegu. Geriausia, jei eisime miegoti maždaug 9 valandą. Būtent šiuo metu padidėja hormono – melatonino gamyba. Melatoninas padeda atsistatyti, stiprina imunitetą ir suteikia pasitenkinimo jausmą.
✔ Suraskime GERŲ NAUJIENŲ šaltinį.
Žinoma, labai paprasta patarti vengti blogų naujienų, bet mes negyvename rojuje. Artimųjų mirtis, neištikimybė, finansiniai sunkumai, darbo praradimas, neišgydoma liga. Vis dažniau ir dažniau tai nutinka beveik kiekvieno žmogaus gyvenime. Ir tokiais momentais mums reikia kažko daugiau nei tik pozityvus mąstymas. Negalime atsiriboti nuo visų blogų naujienų, bet galime surasti gerų naujienų, ramybės ir vilties šaltinį. Yra net tokia knyga – ji vadinasi Evangelija. Išvertus iš graikų kalbos tai reiškia gera ar džiaugsminga žinia. Biblija mums pasakoja apie Dievą, kaip apie mylintį dangiškąjį Kūrėją. Kai mes tyrinėjame fiziologiją ir matome kaip sudėtingai ir tobulai sukurta vien tik mūsų imuninė sistema, bet kuriam nešališkam žmogui bus labai lengva įžvelgti tame genialaus ir mylinčio Kūrėjo ranką. Louis Pasteur – vienas mikrobiologijos ir imonologijos pradininkas, žmogus, kuris išrado vakciną nuo juodligės, choleros ir pasiutligės, sakė: “Kuo daugiau tyrinėju gamtą, tuo labiau stebiuosi Kūrėjo darbais. Tikras mokslas priartina žmogų prie Dievo, o žinių trūkumas atitolina nuo Jo.”
?? Kam mums reikalingas Dievas krizės metu? Kai žmogiškieji resursai pasibaigia ir liekame akis į akį su civilizacijos problemomis, epidemijomis, karais, ekologinėmis katastrofomis, suprantame, kad mūsų žmogiškų jėgų nepakanka. Labai sunku vienam nešti tokią naštą, kaip skyrybos, neištikimybė, artimojo paradimas, ar tiesiog realus susidūrimas su mirtimi. Tačiau Biblija pilna pažadų, kurie sako apie tai, kad Dievas įsikiš į mūsų planetos istoriją ir išspręs šias globalias žmonijos problemas, padarys galą karams, ligoms. Tyrimai sako, kad žmonės, kurie susidūrė su sunkiomis problemomis, ligomis, ir turėjo tvirtą tikėjimą, viltį Dieve, net būdami sunkesnės būklės, pasveikdavo ir atsistatydavo žymiai greičiai nei tie, kurie turėjo mažiau rizikos, tačiau buvo apimti panikos, nusivylimo ir depresijos, kadangi ilgalaiko streso hormonai lėtina išgijimą. Dievas gali duoti mums viltį, ir net jei susiduriame su mirties grėsme, Biblija atskleidžia, kad yra amžinasis gyvenimas. Todėl tikintis žmogus nebijo nei mirties, nei ligos, jis turi viltį, kad viskas mylinčio Dievo rankose. Mūsų Kūrėjas biblijoje ragina mus kreiptis į Jį: “Šaukis Manęs, ir Aš atsiliepsiu!” (Jeremijo 33:3)
?? Dievas kviečia mus maldai. Sergantiems, viltį praradusiems žmonėms, kenčianties nuo baimės, verta pasikliauti Dievu – maldoje ateiti pas Jį. Dvasiniai apmąstymai ir malda duoda didžiulę naudą, padeda atsitraukti nuo problemų, perjugti savo dėmesį į kažką kitą. Biblijoje yra labai daug pažadų, kurie padės mums išlaikyti ramybę, viltį ir džiaugsmą net pačiu sunkiausiu metu. O tai sumažins kortizolio kiekį mūsų kraujyje ir leis imuninėms ląstelėms dirbti visu pajėgumu.
Būkime sveiki ir laimingi ?
Paruošta pagal video paskaitą.
