Santykiai – Puslapis 12

2022-11-072022-11-06

Mylėti nepriklausomai nuo jausmų

Ar tai įmanoma? Pažvelkime kaip MEILĖ apibūdinta Biblijoje:

“Ir jei išdalyčiau vargšams visa, ką turiu, jeigu atiduočiau savo kūną sudeginti, bet neturėčiau meilės, nieko nelaimėčiau. Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi; meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta. Ji nesielgia netinkamai, neiško sau naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga, nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai. Ji visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria” (1 Korintiečiams 13:3-7).

Joks kitas reiškinys pasaulyje nesukelia tiek išankstinių nuomonių ir klaidingų vertinimų kaip meilė. Daugelis žmonių mano, kad meilė – tai šilti jausmai kitam žmogui, o jei nepatiriate gerų jausmų, palankumo ar užuojautos, tai jūs nemylite. Bet tai yra žmogiškosios, o ne krikščioniškos meilės apibūdinimas.

Kikščioniška meilė – ne paprasti jausmai. Tai sąmoningas požiūris į Dievą, savanoriškas apsisprendimas paklusti ir Jam tarnauti. Mylėti reiškia naudoti Dievo laisvos valios dovaną: kalbėti ar veikti kito žmogaus labui, nepaisant patiriamų jausmų. Tyra ir šventa meilė yra ne tik jausmas, bet ir principas. Didžiausias Dievo įsakymas nesako: “Turi pajausti meilę”, o “Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela, visomis jėgomis ir visu protu, o savo artimą, kaip save patį” (Luko 10:27). Mums reikia pasirinkti protu mylėti Dievą ir savo artimą.

Daugelis su sunkumais kovojančių krikščionių, rimtai susirūpinę tuo, ką jie jaučia Dievui. Daugelis patenka į neviltį ir nusivylimą; jiems atrodo, kad jie niekada nepatyrė tokio jausmų gilumo, kokį, jų nuomone, tikras krikščionis turėtų patirti Dievo atžvilgiu. Jie visą laiką patiria kaltės naštą, dėl to, kad nejaučia savyje ypatingos šilumos ir meilės Dievui.

Nors Dievas, kurio nematome, kartais gali atrodyti svetimas ir tolimas, vis tik galime jį mylėti labiau už bet ką kitą, pasirinkdami tai, kas Jam patinka, ir veikdami pagal savo vidinius įsitikinimus, nepriklausomai nuo jausmų. Tas pats Dieviškasis principas galioja ir žmonių santykiams. Mes galime savo prote tvirtai nuspręsti mylėti net tuos, kuriems nejaučiame nė menkiausios simpatijos, o tada išreikšti savo meilę žodžiais ir veiksmais, nepaisant savo jausmų. Tai yra Dieviškoji meilė. Ji žmonėms nesuprantama. Tai vadinama pamaldumo (dievotumo) paslaptimi. Kad ir kaip žmogus stengtųsi, be Dievo jis negalės jos sukurti savo širdyje. Ir vis dėlto, nepaisant to, Jėzus drąsiai mokė savo pasekėjus: “Mylėkite savo priešus”. Jo paliepimas užtikrina, kad galime mylėti net tuos, kuriems jautėme neapykantą. Jis suteiks mums jėgų su meile elgtis su visais žmonėmis taip, kaip Jis Pats elgiasi.

? Kokia neįkainojama dovana! Štai kas yra MEILĖ! Meilė visoje savo pilnatvėje. Meilė, išlaisvinta iš nepastovių jausmų vergystės. Tai lobis, kurį gali turėti visi Dievo vaikai.

Autorius: Duglas Kuper

Šaltinis: 8doktorov.ru

2022-11-06

2022-10-31

2022-10-202024-12-17

Dvasinė detoksikacija

Mūsų organizme pasigamina ne tik cheminiai toksinai. Yra ir kitų „toksinų“, blogesnių už cheminius, kurie kyla iš pačių žmogaus būties gelmių. Juos galima pavadinti „dvasiniais toksinais“, kurie griauna kiekvieno žmogaus vidinį pasaulį.

Šiais dvasiniais TOKSINAIS gali būti:

kaltės jausmas,

įsižeidimas,

kerštingumas,

neapykanta,

neigiamos mintys,

destruktyvios idėjos,

ateities baimė,

savikontrolės nebuvimas,

nesusivaldymas.

Visa tai mūsų protui yra pats tikriausias „svetimkūnis“, kuris turi būti pašalintas iš sąmonės dvasinio apsivalymo dėka. Jei to nedarysime, rizikuojame mirti dvasiškai.

Fizinis apsivalymas, per programas, sveikatinančias priemones, būtinas. Bet dvasinis apsivalymas dar svarbesnis. Fizinis valymas nuo toksinų duos mažai naudos, jei organizmas užterštas dvasiškai. Kam dėti pastangas turėti sveiką kūną, jei protą temdo neigiamos mintys?

Ar pavargstate SAVAITĖS pabaigoje? Aš – labai. Kasdieninės kelionės po 80 km į vieną pusę ir atgal, stresas už vairo, mokantis, darbe, besikaupiantis neišsimiegojimas… Visi viltingai laukiame savaitės pabaigos, kai galėsime pakrauti savo „išsikrovusias baterijas“.

Viena DIENA per savaitę, kurios neiššvaistote triukšmingoms pramogoms, nuo kurių vėl reikia atsigauti, nebėgiojate po turgų ir prekybos centrus, nepradedate generalinio valymosi ir maisto gaminimo (visa tai daroma iš anksto arba vėliau) – tai yra tai, ko kiekvienam iš mūsų trūksta.

Turiu gyvenimo TAISYKLĘ: šeštadienį (biblijinį šabą) – tabu visiems kasdieniniams rūpesčiams ir šurmuliui. Man, kaip tikinčiam žmogui, šabas yra ypatinga diena dvasinei detoksikacijai. Šią dieną stengiuosi atsijungti nuo minčių apie darbą, mokslus, įprastus reikalus. Mes su šeima šią dieną daugiau laiko skiriame dvasiniams apmąstymams, knygų apie emocinę ir moralinę sveikatą skaitymui. Šabas man – ramybės ir atsipalaidavimo nuo žemiško šurmulio oazė. Laisvas nuo įprastų reikalų, jis nepaprastai atstato emocines, protines, dvasines ir fizines jėgas. Juk efektyvesnis tas, kuris turi galimybę pailsėti.

Ką galime daryti, kad šabo dieną patirtume visą dvasinės detoksikacijos NAUDĄ?

Iš anksto pasirūpinti maistu ir tvarka, kad tam negaištume laiko.

Sutikti šią dieną kaip asmeninę ir šeimos šventę (įsivaizduokite, šventė kiekvieną savaitę!).

Eiti pasivaikščioti ir mėgautis gamta.

Skirti laiko dvasinės literatūros skaitymui. Aš rekomenduoju bestselerį Nr.1 – Bibliją.

Išanalizuoti praėjusią savaitę ir susitaikyti su tais, su kuriais buvo konfliktų. Jei atleisti sunku ar yra jausmų, su kuriais negalite susitvarkyti patys (baimė, pyktis, pavydas, vienatvė, priklausymas nuo maisto ar kažko kito) nebijokite prašyti savo Kūrėjo pagalbos. Ir apskritai, būtų puiku asmeniškai su Juo susipažinti jau dabar, žemiškame gyvenime. Nes Jis atleidžia, apvalo, atnaujina, pakelia naujam gyvenimui.

„Ateikite pas Mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti; Aš jus atgaivinsiu! Imkite ant savo pečių Mano jungą ir mokykitės iš Manęs, nes Aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą. Mano jungas švelnus, Mano našta lengva“ (Mato 11, 28–30).

Šaltinis: 8doktorov.ru

2022-08-01

Trys taisyklės įsižeidus

Įžeidimas:

??1. Neteisingai sukeltas kartėlis, sielvartas.
??2. Jausmas, sukeltas tokio kartėlio, nusivylimo.

Pirmiausia įžeidimo sąvoka gali apibūdinti tam tikrą įvykį. Antra, įsižeidimas tai vidinė individo reakcija į kažkokį įvykį.
✔️Įsižeidimas – dažniausia vertinimo dalykas, įvykių interpretacija.

▫️Kaip žinoma iš gyvenimo patirties šios dvi dimensijos – įžeidimas kaip faktas ir įsižeidimas, kaip vidinė reakcija – gali būti nesinchronizuotos. Tai yra, vieną žmogų gali įžeisti, bet jis neįsižeis, o kitas gali įsižeisti, nors niekas jo neįžeidė.

▫️Negatyvios emocijos, įskaitant įsižeidimą, sukelia neigiamas pasekmes ne tik santykiams ir psichikai, bet ir fizinei sveikatai to, kuris įsižeidžia ir nešioja pyktį savyje. Saliamonas rašo: “Žmogaus gerumas teikia gera jam pačiam, o negailestingas žmogus kenkia sau. Ramus protas teikia kūnui gyvastį, o pavydas pūdo kaulus.” (Patarlių 11:17; 14:30). Ir priešingai “Linksmas žvilgsnis pradžiugina širdį, o gera žinia suteikia stiprumo kaulams. Linksma širdis – geras vaistas, o niūri dvasia džiovina kaulus.” (Patarlių 15:30; 17:22) Kūno naikinimas, puvimas ir kaulų džiūtis tai labai stiprūs žodžiai, perteikiantys neigiamų emocijų pasekmes žmogaus kūno sveikatai.

▫️Saliamono aprašytos tezės žinomos šiuolaikiniam mokslui kaip psichosomatika. “Psichosomatika (psicho + graik. somatikos – kūniškas) plačiąja prasme tai medicinos terminas ligos atsiradimo, eigos ir pasekmių priežasčių paaiškinimui, kuriame ypatingas dėmesys skiriamas psichiniams faktoriams. Pasak psichosomatinės medicinos atstovų, apie 50% visų organinių susirgimų išsivysčiusiose šalyse turi psichogeninį charakterį. Be hipertenzijos, skrandžio opaligės, tirotoksikozės ir panašiai, psichosomatinėms ligoms taip pat priskiria bronchinę astmą, cukrinį diabetą, glaukomą, reumatoidinį artritą ir kt.“
✔️Tokiu atveju įsižeisti – reiškia pakenkti savo sveikatai!

KOKĮ SPRENDIMĄ SIŪLO BIBLIJA?

??1. Suformuokite brandų požiūrį į aplinkinius.

Šventasis Raštas ne kartą sako: „Iš tikrųjų žemėje nėra nė vieno žmogaus, kuris būtų toks teisus, jog tik gerai elgtųsi ir niekada nenusidėtų.“ (Mokytojo 7:20); Kaip parašyta: „Nėra teisaus, nėra nė vieno… Visi nuklydo, visi nuėjo vėjais; nėra, kas darytų gera, nėra nė vieno! (Romiečiams 3:10,12). Atitinkamai įžeidinėjimus iš aplinkinių pusės reikėtų priimti kaip įprastą reiškinį; įžeidimai- kasdienybė! Kaip sako liaudies išmintis: „Ką pasaulis išvydo, tą ir įžeidė“. Kadangi visi aplinkiniai yra nusidėjėliai, neprotinga stebėtis, kad jie atitinkamai ir elgiasi! Nenusivilia tas, kuris neidealizuoja!

??2. Pasikalbėkite su įžeidėju.

Dievo Žodis kviečia: „Nenešiosi širdyje neapykantos savo artimui. Nors tektų savo artimą ir pabarti, neužsitrauk per jį nuodėmės.“ (Kunigų 19:17); „Taigi, sergėkitės! Jei tavo brolis nusikalsta, pabark jį…“ (Luko 17:3).
Užuot nešioję priešiškumą savo širdyje, ženkite pirmąjį žingsnį ir pasikalbėkite su žmogumi. Galbūt įžeidėjas atgailaus ir paprašys jūsų atleidimo; galbūt jūs suprasite, kad įvyko nesusipratimas, kad žmogus neturėjo piktų ketinimų; galbūt pasitvirtins jūsų išvados; tačiau bet kuriuo atveju po pokalbio jums bus lengviau!

??3. Atleiskite įžeidusiam.

Jėzus Kristus mokė: „Eidami melstis, atleiskite, jei turite ką nors prieš kitus, kad ir jūsų Tėvas danguje jums atleistų jūsų nusižengimus.“ (Morkaus 11:25). Šie žodžiai nurodo, kad tikinčiajame įsižeidimas gali gyventi tik iki pirmos maldos.

✔️Jėzus kviečia atleisti būtent tada, kai meldžiamės, o ne tik tada, kai mūsų prašo atleidimo!

Orginale naudojamas graikų kalbos veiksmažodis afiemi – „atleisti“, reiškiantis „paleisti, pasiųsti, nusiųsti, leisti, mesti“ (Veismano žodynas). Užuot laikius nuoskaudos naštą, nešus ją, tempus ją, jūs galite nuspręsti ją nusimesti! Nesvarbu supranta žmogus ar ne, prašo atleidimo ar ne – atleidimas priklauso tik nuo jūsų. Padarykite sau dovaną! Pasakykite tai garsiai melsdamiesi, įvardindami įžeidėjus!

?Būkit palaiminti!

Autorius: Vitalij Olijnik

Iš užrašinės:

„Įsižeisti dėl bogų žodžių – reiškia sutikti su jais.” (Erian Šulc)

„Įsižeidimas tai visada tavo – ne jo biografijos faktas.” (Abšalom Podvodnyj)

„Jei esi įžeistas, priešui pasisekė.” (Konstantin Kušner)

„Pats saldžiausias kerštas – atleidimas.” (Rabinas Izraelis iš Ružino)

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/3-pravila-borbyi-s-obidoy/

2022-07-01