Kas T ląstelėms svarbu?
Mūsų imuniteto T ląstelių (limfocitų) pagrindinė užduotis – atpažinti mūsų organizmo priešus ir informuoti apie tai kitas imuniteto ląsteles.
T ląstelėms būtinas jūsų TEIGIAMAS mąstymas. Jeigu atlikote mėgstamus fizinius pratimus arba sėkmingai atlikote kažkokį darbą, ar skaniai pavalgėte, arba išgirdote iš savo sutuoktinio „Aš tave myliu“ – organizmas gamina endorfinus, t. y. laimės ir džiaugsmo hormonus.
Šie hormonai tai signalas visoms mūsų kūno ląstelėms, kad viskas yra gerai, viskas nuostabu. Tai meilės signalas. Kad gerai veiktų, T ląstelė turi nuolat gauti šį signalą.
Biblijoje 800 tekstų kalba apie džiaugsmą, o 25 – aiškūs nurodymai džiaugtis! Net pačiose blogiausiose situacijose stenkitės rasti priežastį džiaugtis. Negalvokite apie tai, ko neturite ar kad viskas blogai. GALVOKITE APIE TAI, KAD VISKĄ GALIMA PAKEISTI.
„Visuomet džiaukitės Viešpatyje! Ir vėl kartoju: džiaukitės!“ (Filipiečiams 4, 4)
Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/t-kletki-ne-vsegda-rabotayut/
MEILĖ NEMURMA
Šis straipsnis – iš Dievo meilei skirto ciklo, meilei, kuri gali atkurti visą žmogų: jo dvasią, sielą ir kūną. Straipsnio autorius apmąsto murmėjimą ir nepasitenkinimą. Ar jums pažįstamas toks įprotis? Ar yra būdas jo atsikratyti?
Viena labiausiai paplitusių išdidumo formų, į kurią mažiausiai kreipiama dėmesio, yra murmėjimas. Jis, kaip ir piktybinis navikas (vėžys), prasideda nuo mažų dalykų – priekabių, reiškiant teisingą nepasitenkinimą, bet mažina žmogaus dvasinį imunitetą priešintis blogio įtakai.
Jei nesuprantu viso murmėjimo pavojaus ir įsileidžiu jį į savo širdį, tada manyje išsiugdo „ypatinga dovana“: matyti ir pastebėti artimųjų klaidas bei trūkumus, taip pat ypatinga „išmintis“ kalbėti apie tai garsiai. Tai prilimpa prie manęs taip, kad nebekreipiu dėmesio į kitų pasipriešinimą, kurį sukelia mano išpuoliai, o mano širdyje išsikeroja ypatingas teisumo jausmas ir susireikšminimas. Tada iškreiptai matau viską: suprantu, kad tik aš geriausiai gaudausi gyvenime ir turiu išmintingų patarimų visiems gyvenimo atvejams; man patinka pamokyti žmones, ypač praeities įvykiuose, ir duoti jiems vertingų patarimų apie buvusias situacijas; gera jaustis teisiam visame kame ir turėti savo požiūrį, be to, teisingiausią visais klausimais. Turiu draugų, su kuriais aptariame visus įvykius nuo šeimos iki Amerikos, ir kartu su jais tampame visų pasaulio klausimų žinovais. O jei man pavyks sukurti savo YouTube kanalą, ten galėsiu realizuoti visus savo talentus ir įgyti šimtus prenumeratorių…
Deja, tuo pat metu vyksta keisti dalykai. Mano šeimos nariai ima manęs vengti, nebemėgsta su manimi leisti laiko, dažnai su manimi elgiasi šiurkščiai, kurstydami mano savigynos jausmą. Draugai nebekviečia manęs į svečius ir retai ateina pas mane. Jie net nesupranta, ką praranda mano asmenyje… Bet įvyksta baisiausia, kas netelpa man galvoje – mano šeima suyra! Lieku vienas..
Tokiais atvejais nėra nugalėtojų, nėra džiaugsmo, laimėjus mūšius. Kai subyra santykiai su vaikais ir žmonėmis, su kuriais tavo jausmai ir prisirišimai labai glaudūs, tada nepatiri laimės, kad jie tave paliko.
Išdidi širdis nepavargsta vis rasti savo ambicijų ir savo teisumo pateisinimus. Tačiau „Dievas išpuikėliams priešinasi, o nuolankiesiems duoda malonę“ (Petro pirmas laiškas 5, 5). Būti Dievo priešininku reiškia būti velnio pusėje. Labai niūri perspektyva. Jokios vilties. Bet norėdamas kažkaip praskaidrinti šį jausmą ir užgniaužti sąžinės balsą, imu daugiau skaityti Bibliją, daugiau melstis, lankyti dvasinius susirinkimus ir daryti gerus darbus. Ir tai man labai padeda, juk visų šių gerų darbų fone mano pasiteisinimai neatrodo tokie jau blogi, nes visas esu pasinėręs į religijos pasaulį.
Bet yra dalykų, kurių aš nesuprantu. Jei mano šeimos nariai man visa kuo pataikauja ir parodo absoliučią pagarbą bei klusnumą, tai aš vis tiek randu begalę jų elgesio ir požiūrio į gyvenimą trūkumų, ir tai mane erzina. Mėginu su tuo kovoti, bet negaliu, galiausiai emocijos sprogsta, nors po to trumpam susitaikome. Užsidedu „rožinius akinius“ ir nieko nepastebiu, bet tada visi „lipa man ant galvos“, mano namuose ramiai daro viską, ką tik nori. Ir vėl turiu paimti vadžias į savo rankas ir parodyti namiškiams jų vietą gyvenime. Niekas negali manęs suprasti, tačiau neginčytina, kad aš šias problemas suprantu geriau nei kiti, man labai patinka ši pozicija, ir nenoriu jos atiduoti.
Meilė nesididžiuoja, ji gerbia kito žmogaus nuomonę, net jeigu jam ji atrodo šiurkšti ir neteisinga. Meilė moka kukliai deklaruoti save ir savo privalumus. Tuo pat metu ji palieka žmogui teisę priimti savarankiškus sprendimus ir pasirinkimo laisvę.
Meilė nemurma, ji nemato prasmės murmėjimu išreikšti savo nesutikimą su artimojo nuomone, tačiau visada randa pateisinimą bet kokiems poelgiams, išskyrus nuodėmę, atsižvelgiant į dvasinį ir fizinį žmogaus vystymąsi.
Kai pas Jėzų buvo atvesta paleistuvė, Jis, nepateisindamas nuodėmės, pasmerkė visus kaltus bei nepatenkintus ir aiškiai nurodė, kad net tokioje situacijoje yra galimybė atgailauti ir palikti nuodėmę. Nusidėjėlei Kristus pasakė: „Nė Aš tavęs nepasmerksiu. Eik ir daugiau nuodėmių nebedaryk.“ (Evangelija pagal Joną 8, 11) Kokia meilė klystantiems, kaltiems ir nuodėmingiems žmonėms! Būtent taip elgiasi meilė. Ji suteikia galimybę geresniam poelgiui, o paskui atsitraukia ir laukia. Kartais tenka laukti labai ilgai. O būna, kad meilė taip ir nesulaukia kažkokių pokyčių ir išmintingų sprendimų, ir su skausmu širdyje palydi į paskutinę kelionę mirusius draugus, giliai sielvartaudama dėl praleistų galimybių.
Meilė siūlo gyvenimą, ji visada traukia žmones į gėrį, nes ji pati yra kiekvieno gero poelgio šaltinis. Ji prisiliečia prie užkietėjusių širdžių, leisdama joms pajusti besąlygiškos meilės saldumą, o paskui atsitraukia laukdama, kad ją pastebės, priims.
Meilė neišdidi, o murmėjimas svetimas jos prigimčiai. Ji kitaip reaguoja į gyvenimo išbandymus ir Šventajame Rašte randa patarimų, padedančių išstovėti ir nugalėti bet kokias pagundas.
Meilė gali viską Jėzuje Kristuje, kuris mus stiprina. Dievas išvaduoja apgautą sielą iš murmėjimo ir nepasitenkinimo pinklių. Jo malonės pakanka šiai nuodėmei išrauti. Tai skausminga ir kainuoja daug kančių, tačiau pergalė prieš šią nuodėmę yra labai vertinga ir duoda gerą vaisių – nuolankią ir romią dvasią. „Palaiminti romieji; jie paveldės žemę.“ (Evangelija pagal Matą 5, 5) Tikiu, meilė su džiaugsmu viso to mane išmokys.
Autorius: Аndrеj Каrpеkin
Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/lyubov-ne-vorchit/
PABUČIAVIMAI VIETOJ TABLEČIŲ
Prisilietimai ir apkabinimai mums yra nepaprastai svarbūs, nes jie turi didelę gyvybinę jėgą.
Pertraukomis tarp kryžiaus žygių Šventosios Romos imperatorius Frydrichas II Štaufenas (1194 – 1250) atliko žiaurų eksperimentą. Naujagimių “kontrolinė grupė” buvo atimta iš motinų, perduota auklėms ir įsakyta joms vykdyti “belaisviams” tik pačią bendriausią priežiūrą: maitinti ir maudyti, bet nesikalbėti su jais, nelepinti, nežaisti, neimti ant rankų.
Frydrichui buvo smalsu sužinoti, kokia kalba jie kalbės ir kaip jausis kūdikiai, niekada negirdėję žmogaus kalbos garsų, kurių nemylėjo, neparodė švelnumo, neglostė, nedainavo jiems lopšinių. Ir ką? Visi vaikai netrukus mirė.
O štai kita istorija – su laiminga pabaiga, kurią papasakojo gydytojas V. Krivenko: “Tarpžmogiškojo kontakto įtaka yra nesuvokiamai didžiulė. Kartais šis kontaktas pakeičia moderniausius vaistus. Laimei, man teko tuo įsitikinti pačioje savo medicininės praktikos pradžioje. Nedideliuose kaimo gimdymo namuose merdėjo neišnešiotas kūdikis. Vaikelis geso mūsų akyse! Vieną vakarą atsisėdau prie mirštančio vaiko ir, uždėjęs tris pirštus ant mažyčio jo kūnelio ties širdimi, pradėjau periodiškai daryti ritmiškus paspaudimus. Taip mes visą naktį prasėdėjome dviese. Apie trečią valandą nakties kūdikis staiga pastebimai suaktyvėjo: pamažu pradėjo ryškėti raumenų tonusas, kvėpavimas nebebuvo konvulsyvus (mėšlungiškas, su traukuliais)… Po dviejų savaičių vaiką ir jo mamą pasitiko laimingas tėvas.
Tik po to perskaičiau žurnale „Mokslas ir gyvenimas“ kaip skruzdėlės „reanimuoja“ savo gimines. Jos, prabėgdamos pro nukentėjusįjį, bando paliesti jį kojytėmis ar antenomis. Ši procedūra kartojama gana ilgai, kol visiškai pasveikstama. Prisilietimas tarsi pasako nukentėjusiam, kad jis reikalingas „bendruomenei“ ir tai verčia jį grįžti į gretas.
Abi šios istorijos liudija, kad lytėjimo kontaktas tarp žmonių (prisilietimai, glostymai, apkabinimai, glamonėjimai, masažas) yra nepaprastai svarbūs, nes jie turi didelę GYVYBINĘ jėgą.
KUO NAUDINGI PRISILIETIMAI
Majamio universiteto lytėjimo tyrimų instituto direktorius Tiffany Field tvirtina, kad malonūs prisilietimai prie kūno suteikia neįkainojamos psichologinės pagalbos, stiprina imunitetą, stimuliuoja centrinę nervų sistemą. Institute atlikti tyrimai nustatė ryšį tarp prisilietimų skaičiaus padidėjimo (pavyzdžiui, masažo metu) ir padidėjusio hemoglobino kiekio žmogaus organizme. Kadangi hemoglobinas yra kraujo pigmentas, kuris perneša deguonį iš kvėpavimo sistemos į audinius, padidėjęs jo kiekis stiprina visą kūną, įgalina IMUNITETĄ ir pagreitina PASVEIKIMĄ.
Paglostymas gali tapti puikia priemone, atitraukiančia dėmesį, nuo daugelio negalavimų ir žymiai SUMAŽINTI SKAUSMĄ. Taip instituto bendradarbis, skausmo kontrolės skyriaus vadovas daktaras Paul McCormick receptuose dažnai rašo: „5 apkabinimai per dieną“, „7 apkabinimai per dieną“, nepamirštant paskirti pacientams ir porą – trejetą bučinių.
Pagal instituto duomenis, neišnešioti naujagimiai, kurie kasdien masažuojami, greitai išmoksta judėjimo įgūdžių ir priauga svorio, palikdami gimdymo namus maždaug savaite anksčiau nei įprasta. Prisilietimas taip pat nuima stresines būsenas (ir ne tik kūdikiams!). Šį teiginį įrodo institute atlikti eksperimentai, kurių metu buvo nustatyta, kad po masažo naujagimių šlapime ženkliai sumažėja streso hormono – kortizolio kiekis, kurio tam tikra koncentracija gali sunaikinti ląsteles, kurios nepaprastai svarbios imuninei gynybai.
Prisilietimo kontaktas yra gyvybiškai svarbus vyresnio amžiaus žmonėms. McGill universiteto mokslininkai padarė išvadą, kad apsikabinimų neatsisakantys sutuoktiniai, turi didesnį atsparumą daugeliui ligų ir sensta lėčiau. O ir kas nenori atrodyti gražiau, tapti sveikesniu ir labiau subalansuotu. Tam padės toliau pateiktas „receptas“.
GROŽIO, SVEIKATOS IR RAMYBĖS RECEPTAS
Imame likusius metų mėnesius ir gerai juos išvalome nuo pavydo, neapykantos, nusivylimų, godumo, užsispyrimo, egoizmo, abejingumo. Kiekvieną dieną užpildome ne tik darbu, bet ir džiaugsmu, humoru, linksmybe. Pridedame tris pilnus (su kaupu) šaukštus optimizmo, didelę saują tikėjimo, šaukštelį kantrybės ir, galiausiai, žiupsnelį mandagumo ir padorumo visų kitų, ir svarbiausia – artimųjų atžvilgiu. Visą gautą mišinį iki viršaus užpilame MEILE!
Dabar, kai patiekalas paruoštas, mes jį papuošiame gerumo ir dėmesio gėlių žiedlapiais. Patiekiame kasdien su šiltų žodžių ir nuoširdžių šypsenų garnyru, sušildančių širdį ir sielą.
Autorius: Jelena Šėliagina medicinos mokslų kandidatas
Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/poczelui-vmesto-tabletok/
