Fiziniai pratimai gali pakeisti daugelį vaistų, tačiau joks vaistas pasaulyje negali pakeisti fizinių pratimų. (Angelo Mosso, italų fiziologas ir medikas)
Psichologijos daktarė Sonia Liubomirski apibendrino svarbiausius laimės srities tyrimus, siekdama išsiaiškinti, kokie veiksniai daro žmogų tikrai laimingu. Galiausiai buvo nustatyta 12 laimės raktų, iš kurių vienas yra fizinis aktyvumas. Tačiau, kaip kūno kultūra yra susijusi su laime?
Kartą kalbėjausi su darbo kolege.
– Jūs žinote,- tarė ji, – aš užsiimu vaikščiojimu.
– Vaikščiojimu? Ar seniai?
– Pradėjau dar mokykloje: kovojau su viršsvoriu, nes turiu polinkį į pilnumą. Išspręsti šią problemą man padėjo ne tiek dieta, kiek mankšta. Nuo to laiko išliko naudingas įprotis: ryte mankštintis, taip pažadinti savo organizmą, ir gauti žvalumo užtaisą visai dienai.
– Ir kaip jaučiatės?
– Labai gerai, beveik nesergu, o svoris visada normalus. (Tarp kitko, ji turi tris vaikus.)
– Kaip į tavo hobi reaguoja artimieji?
– Vaikai kartu su manimi daro mankštą, lanko sporto būrelius, važinėja dviračiais.
– Kiek laiko per dieną skiriate mankštai?
– Ryte – nedidelis apšilimas. O vakare nueinu 5-6 kilometrus (užtrunka 1,5 valandos). Einu reguliariai, bet kokiu oru. Aš labai vertinu šį laiką ir stengiuosi nepraleisti nė vienos dienos. Neseniai prie manęs prisijungė pagyvenęs vyras, patyręs insultą. Po kelių pasivaikščiojimų jis pasijuto geriau. Judėjimas – tai gyvenimas.
Poeto posakį „Visi amžiai paklūsta meilei“ drąsiai galima perfrazuoti taip: „Visi amžiai paklūsta fiziniams pratimams“. O kokią veiklą galima priskirti mankštai? Pirmiausia, tai ne šiaip bet kokia fizinė veikla, bet ir suplanuotos, specialiai sukurtos ir reguliariai kartojamos treniruotės, siekiant pagerinti sveikatą ir fizinį pasirengimą.
Specialistai rekomenduoja užsiimti įvairių rūšių pratimais, kurių bendras laikas būtų 2,5 val. per savaitę: greitas ėjimas, vandens aerobika, važiavimas dviračiu, tenisas (badmintonas), bėgimas 
, plaukimas, šokinėjimas per virvutę, pasivaikščiojimai. Įdomus faktas: mėgėjiška sodininkystė ir aktyvi sodo veikla (kasimas, dirvos purenimas, piktžolių naikinimas ir kt.) taip pat yra veiksmingi pratimai. Ar žinote, kokios mankštos rūšys yra pačios geriausios? Tai vaikščiojimas ir plaukimas.
Kuo fiziniai pratimai naudingi? Ar juos galima pavadinti panacėja nuo visų negalavimų? Spręskite patys. Mankšta gerina širdies, plaučių, raumenų, kaulų veiklą, mažina depresijos, koronarinės širdies ligos, insulto ir hipertenzijos riziką, yra efektyvi priemonė lieknėti ir palaikyti normalų svorį (numetus svorį) – ir tai tik nedidelis sąrašas, kuo naudingi fiziniai pratimai.
Prieš pradedant sistemingai mankštintis, labai svarbu gauti gydytojo leidimą.
Kaip geriausia PRADĖTI treniruotis?
1. Pradėkite nuo nedidelių krūvių. Stenkitės treniruotis po pusvalandį 4-5 dienas per savaitę.
2. Nustatykite užsiėmimų pradžios laiką ir trukmę. Laikykitės šio grafiko taip, lyg tai būtų darbas.
3. Jeigu jau reguliariai mankštinatės, padidinkite trukmę ir intensyvumą.
4. Pratimai yra kaip mitybos režimas. Svarbu būti nuosekliam. Jei kurią dieną negalėjote treniruotis, darykite tai kitą dieną.
Saikingi reguliarūs pratimai duoda daugiau naudos organizmui, nei intensyvūs ir ilgai trunkantys, bet reti.
Viena valanda vaikščiojimo kiekvieną dieną turės didesnį treniruojantį poveikį širdžiai, nei vaikščiojimas 3,5 valandos 2 kartus pers savaitę.
Duokite sau komandą: „Žengte marš!“. Pradėkite mankštintis neatidėliodami ir žingsniuokite visą likusį savo gyvenimą.
Paruošta pagal: https://sokrsokr.net/ot-boleznei-shagom-marsh/
1. SUMAŽINA streso lygį. Net patys geranoriškiausi žmonės patiria stresą namuose ar darbe. Dvejuose 2015 metais paskelbtuose tyrimuose, nustatyta, kad pagalba kitiems gali palengvinti kasdieninio streso poveikį jūsų fizinei sveikatai.
Taigi, KAS VYKSTA? Tiesiog, kai padedame kitiems, nieko nelaukdami mainais, mūsų smegenys išskiria dopaminą, seratoniną ir kitus hormonus, kurie sukuria vidinį džiaugsmo ir pasitenkinimo jausmą. 
