Pagerinkite savo psichinę ir emocinę sveikatą

▫️Psichikos sveikatos problemos dažnesnės nei manome. Dauguma žmonių vis dažniau darbą praleidžia dėl emocinių, o ne fizinių sveikatos problemų.

▫️Gera psichinė sveikata, proto ir kūno ryšio dėka, palaiko ir gerina fizinę sveikatą.

▫️30 metų trukusiame tyrime buvo stebimi 447 optimistiški ir pesimistiški žmonės. Paaiškėjo, kad optimistai gyveno ilgiausiai, o pesimistai mirė anksčiau už visus.

▫️Tyrimų rezultatai patvirtina, jeigu turite teigiamą požiūrį į gyvenimą ir esate kupini vilties, didesnė tikimybė, kad gyvensite geriau, ilgiau ir sveikiau.

✅ Dėkingumas

▫️Dėkingumas tai vienas iš veiksnių, labiausiai susijusių su gera psichine sveikata. Nereikėtų tai kas gyvenime gera laikyti savaime suprantamu dalyku. Dėkingumas parodo, kad vertinate tai, ką turite, vertinate praeities, dabarties palaimas ir tikitės, kad geriausia bus ateityje.

▫️Paprastas padėkos laiško parašymas labiau sumažina depresiją ir padidina laimės jausmą, nei bet kuri kita intervencija, kurias patyrė tyrimo dalyviai.

✅ Ką galite padaryti?

👉🏻1. Veskite dėkingumo dienoraštį: užrašykite 5 dalykus, už kuriuos esate dėkingas. Iš naujo išgyvenkite laimės jausmus, kuriuos jie jums atnešė.

👉🏻2. Išmokite džiaugtis akimirka, mėgautis šios dienos džiaugsmais ir galimybėmis.

👉🏻3. Kasdien mokykitės pamatyti už ką galite padėkoti Dievui.

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/psihicheskoe-i-emoczionalnoe-zdorove/

NUO LIGŲ ŽENGTE MARŠ!

▫️Fiziniai pratimai gali pakeisti daugelį vaistų, tačiau joks vaistas pasaulyje negali pakeisti fizinių pratimų. (Angelo Mosso, italų fiziologas ir medikas)▫️

🔹Psichologijos daktarė Sonia Liubomirski apibendrino svarbiausius laimės srities tyrimus, siekdama išsiaiškinti, kokie veiksniai daro žmogų tikrai laimingu. Galiausiai buvo nustatyta 12 laimės raktų, iš kurių vienas yra fizinis aktyvumas. Tačiau, kaip kūno kultūra yra susijusi su laime?

Kartą kalbėjausi su darbo kolege.

– Jūs žinote,- tarė ji, – aš užsiimu vaikščiojimu.

– Vaikščiojimu? Ar seniai?

– Pradėjau dar mokykloje: kovojau su viršsvoriu, nes turiu polinkį į pilnumą. Išspręsti šią problemą man padėjo ne tiek dieta, kiek mankšta. Nuo to laiko išliko naudingas įprotis: ryte mankštintis, taip pažadinti savo organizmą, ir gauti žvalumo užtaisą visai dienai.

– Ir kaip jaučiatės?

– Labai gerai, beveik nesergu, o svoris visada normalus. (Tarp kitko, ji turi tris vaikus.)

– Kaip į tavo hobi reaguoja artimieji?

– Vaikai kartu su manimi daro mankštą, lanko sporto būrelius, važinėja dviračiais.

– Kiek laiko per dieną skiriate mankštai?

– Ryte – nedidelis apšilimas. O vakare nueinu 5-6 kilometrus (užtrunka 1,5 valandos). Einu reguliariai, bet kokiu oru. Aš labai vertinu šį laiką ir stengiuosi nepraleisti nė vienos dienos. Neseniai prie manęs prisijungė pagyvenęs vyras, patyręs insultą. Po kelių pasivaikščiojimų jis pasijuto geriau. Judėjimas – tai gyvenimas.

🔹Poeto posakį „Visi amžiai paklūsta meilei“ drąsiai galima perfrazuoti taip: „Visi amžiai paklūsta fiziniams pratimams“. O kokią veiklą galima priskirti mankštai? Pirmiausia, tai ne šiaip bet kokia fizinė veikla, bet ir suplanuotos, specialiai sukurtos ir reguliariai kartojamos treniruotės, siekiant pagerinti sveikatą ir fizinį pasirengimą.

🔹Specialistai rekomenduoja užsiimti įvairių rūšių pratimais, kurių bendras laikas būtų 2,5 val. per savaitę: greitas ėjimas, vandens aerobika, važiavimas dviračiu, tenisas (badmintonas), bėgimas 🏃‍♂️, plaukimas, šokinėjimas per virvutę, pasivaikščiojimai. Įdomus faktas: mėgėjiška sodininkystė ir aktyvi sodo veikla (kasimas, dirvos purenimas, piktžolių naikinimas ir kt.) taip pat yra veiksmingi pratimai. Ar žinote, kokios mankštos rūšys yra pačios geriausios? Tai vaikščiojimas ir plaukimas.

🔹Kuo fiziniai pratimai naudingi? Ar juos galima pavadinti panacėja nuo visų negalavimų? Spręskite patys. Mankšta gerina širdies, plaučių, raumenų, kaulų veiklą, mažina depresijos, koronarinės širdies ligos, insulto ir hipertenzijos riziką, yra efektyvi priemonė lieknėti ir palaikyti normalų svorį (numetus svorį) – ir tai tik nedidelis sąrašas, kuo naudingi fiziniai pratimai.

🔹Prieš pradedant sistemingai mankštintis, labai svarbu gauti gydytojo leidimą.

Kaip geriausia PRADĖTI treniruotis?

👉🏻1. Pradėkite nuo nedidelių krūvių. Stenkitės treniruotis po pusvalandį 4-5 dienas per savaitę.

👉🏻2. Nustatykite užsiėmimų pradžios laiką ir trukmę. Laikykitės šio grafiko taip, lyg tai būtų darbas.

👉🏻3. Jeigu jau reguliariai mankštinatės, padidinkite trukmę ir intensyvumą.

👉🏻4. Pratimai yra kaip mitybos režimas. Svarbu būti nuosekliam. Jei kurią dieną negalėjote treniruotis, darykite tai kitą dieną.

✅ Saikingi reguliarūs pratimai duoda daugiau naudos organizmui, nei intensyvūs ir ilgai trunkantys, bet reti.

✅ Viena valanda vaikščiojimo kiekvieną dieną turės didesnį treniruojantį poveikį širdžiai, nei vaikščiojimas 3,5 valandos 2 kartus pers savaitę.

✔️ Duokite sau komandą: „Žengte marš!“. Pradėkite mankštintis neatidėliodami ir žingsniuokite visą likusį savo gyvenimą.

Paruošta pagal: https://sokrsokr.net/ot-boleznei-shagom-marsh/

SAVANORYSTĖ NAUDINGA SVEIKATAI

Savanorius koordinuojančių organizacijų duomenimis, Lietuvoje daugėja tiek teigiamai vertinančių savanorišką darbą, tiek įsitraukiančių į tokias veiklas. Net 87 proc. lietuvių mano, kad savanorystė yra gerbtina veikla, kuri labai naudinga visuomenei. Skaičiuojama, kad mūsų šalyje savanoriauja jau daugiau nei 20 proc. jaunų žmonių. Vis dar dažniausiai savanorystę renkasi 17-30 metų jaunimas, tačiau neatlyginta veikla sparčiai populiarėja ir tarp vyresnių žmonių. Ir tai puiku, nes pagalba kitiems žmonėms ne tik pagerina jūsų nuotaiką, bet gali pagerinti ir jūsų sveikatą.

Kuo gi savanorystė NAUDINGA?

👉🏻1. SUMAŽINA streso lygį. Net patys geranoriškiausi žmonės patiria stresą namuose ar darbe. Dvejuose 2015 metais paskelbtuose tyrimuose, nustatyta, kad pagalba kitiems gali palengvinti kasdieninio streso poveikį jūsų fizinei sveikatai.

👉🏻2. ATSISAKOMA vartoti alkoholį ir narkotikus. 2015 metais Oksfordo katalogas paskelbė apklausą apie prosocialų (prigimtinį gebėjimą padėti) elgesį, kuri parodė, kad paaugliai ir studentai, kurie savanoriauja, linkę vengti alkoholio ir narkotikų. Taip pat padidėja suspėjimo lygis.

👉🏻3. SUMAŽĖJA širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Savanorystė – geras būdas išeiti iš namų ir šiek tiek atsitraukti nuo ekranų. Dėl to gali sumažėti svoris ir cholesterolio kiekis kraujyje. 2013 metais atliktas tyrimas parodė, kad savanoriavę amerikiečiai dešimtokai, turėjo geresnius cholesterolio ir svorio rodiklius nei jų bendraamžiai.

👉🏻4. PAILGĖJA gyvenimo trukmė. 2013 metais žurnale „Psichologija ir senėjimas“ paskelbtame tyrime nustatyta, kad savanoriška veikla sumažino vyresnio amžiaus žmonių mirtingumą 25%, nepriklausomai nuo to, kokia buvo tiriamųjų sveikata prieš tyrimą.

👉🏻5. LAIMĖS hormono gamyba. Ar kada nors jūs patyrėte džiaugsmo jausmą, padėdamas kitiems? Daugelis tyrimų rodo, kad savanoriai mažiau linkę į depresiją, turi aukštesnę savivertę, yra funkcionalesni. Vienas iš tyrimų parodė, kad savanoriai, kurie teikė socialinę paramą kitiems žmonėms, galiausiai gavo daugiau nei tie, kurie gavo šią pagalbą.

✅ Taigi, KAS VYKSTA? Tiesiog, kai padedame kitiems, nieko nelaukdami mainais, mūsų smegenys išskiria dopaminą, seratoniną ir kitus hormonus, kurie sukuria vidinį džiaugsmo ir pasitenkinimo jausmą.

KASDIENINĖ PAGALBOS PORCIJA

Harvardo visuomenės sveikatos mokyklos mokslinis bendradarbis Eric. S. Kim, mano, kad tyrimai patvirtina mintį:

✅ Savanorišką veiklą gydytojas turėtų SKIRTI visiems pacientams taip pat dažnai, kaip ir gerai žinomą frazę „Valgykite daugiau daržovių ir daugiau judėkite“.

Paruošta pagal:

https://8doktorov.ru/volontyorstvo-polezno-dlya-zdorovya/

http://www.pvc.lt/…/546-savanoryste-itraukia-vis…

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM