Imunitetas – Puslapis 5

2021-03-15

SAULĖS ŠVIESA – gerai savijautai ☀️

Jūs tikriausiai sutinkate, kad saulė svarbi gyvybės žemėje palaikymui. Visuotinai žinoma, kad saulė teikia šilumą ir šviesą. Ji būtina augalų augimui. Kaip saulės šviesa veikia mūsų sveikatą?

Saulės šviesa naikina MIKROBUS. Štai kodėl vėdinant antklodes, pagalves ir tuos daiktus, kuriuos dažnai neplaunate, reikia padėti saulės atokaitoje. Kuo dažniau atidarykite langus savo namuose. Saulės šviesa sunaikins jūsų namuose esančias bakterijas ir neleis atsirasti pelėsiui.

Veikiant saulės šviesai, stiprėja IMUNINĖ SISTEMA ir padidėja organizmo priešinimasis infekcijoms. Baltųjų ląstelių, ypač limfocitų, skaičius kraujyje išauga. Taip pat ir antikūnių padaugėja. Tokia būsena tęsiasi tris savaites. Peršalimo tikimybę galima labai sumažinti, saulėje praleidžiant 10 minučių 2 kartus per savaitę. Be to įdegusi oda geriau atsispiria infekcijai.

Saulės šviesa STIPRINA KAULUS. Saulės spinduliams veikiant odą organizmas pasigamina vitaminą D, kuris padeda absorbuoti kalcį iš žarnyno ir panaudoja jį sveikų kaulų statybai. Saulės šviesa apsaugo nuo rachito ir padeda išvengti bei gydyti osteoporozę. Yra informacijos apie saulės šviesos trūkumo ir ėduonies atsiradimo ryšį.

RAUDONIEJI KRAUJO KŪNELIAI geriau funkcionuoja saulei veikiant organizmą. Padidėja jų sugebėjimas pernešti deguonį į ląsteles, tai padeda padidinti energijos lygį, ištvermę ir išvengti daugelio ligų.

CHOLESTEROLIS odoje virsta vitaminu D veikiant ultravioletiniams saulės spinduliams, dėl to sumažėja cholesterolio kiekis kraujyje.

Saulės šviesa stimuliuoja GERĄ SAVIJAUTĄ, pagerėja nuotaika. Kasdienis saulės vonių priėmimas padidins melatonino kiekį, kuris pagerina miegą. Daugumai žmonių saulės šviesa, ypač kartu su mankšta, svarbi priemonė užkirsti kelią ir gydyti ūmines ir lėtines depresijos formas. Pasinaudokit kiekviena galimybe pabūti saulės šviesoje, ypatingai rudens-žiemos debesuotų dienų periodu.

Saulės šviesa turi ir GYDOMŲJŲ SAVYBIŲ. Žaizdos odoje, kasdien trumpai pabuvus saulės šviesoje užgyja daug greičiau. Saulės šviesa mažina patinusių sanarių skausmą ir kai kuriuos priešmenstruacinio sindromo simptomus (PMS).

Žmonėms, kurie gauna pakankamai saulės šviesos, tikimybė susirgti krūties, storosios žarnos, priešinės liaukos VĖŽIU mažiausia.

Šiuo metu, kai pavasaris tik prasideda, NET IR APNIUKUSIOMIS DIENOMIS pasistenkime pabūti lauke. Dalis saulės spindulių ir pro debesis pasieks jūsų akis, tai skatins DŽIAUGSMO hormono seratonino gamybą. O vakare iš seratonino bus pagamintas melatoninas. Jis suteiks jums kokybišką MIEGĄ ir inicijuos ląstelių atsinaujinimą, tuo apsaugodamas jas NUO ONKOLOGIJOS.

2021-02-032021-02-04

Paprasti ir efektyvūs principai ir priemonės, kad būtume atsparesni ligoms!

Norite neužsikrėsti ligomis? Turėti geresnę sveikatą? Šis video kaip tik jums. Paklausykite ir išbandykite.

Informacija dalinasi Sveikatingumo centro „Naš Dom” Ukrainoje gydytoja Tatjana Ostapenko (šeimos gydytoja, fizioterapijos ir gydomųjų mankštų, mitybos ir gyvensenos medicinos specialistė, Amerikos gyvensenos medicinos draugijos narė).

Paskaitą originalia (rusų k.) rasite ČIA.

2021-02-022023-10-03

10 PRODUKTŲ, KURIE APGINS JŪSŲ PLAUČIUS

Svarbus klausimas, kaip apginti savo plaučius prieinamomis priemonėmis? Teisingai maitintis! Gydytojai sudarė sąrašą produktų, kurie padeda išsaugoti plaučių sveikatą. Tie patarimai šiandien labai aktualūs.

Geriausia profilaktika plaučių sveikatai tai – pilnavertis miegas, saikingi fiziniai krūviai ir subalansuota mityba.

10 produktų, kurie ne tik turtingi elementais, ginančiais kvėpavimo sistemą nuo įvairių susirgimų, bet ir daro mūsų gyvenimą skanesniu ir puikesniu:

1. OBUOLIAI

Valgykite daugiau obuolių! Vitaminų C, E ir beta-karotinų kompleksas palengvina kvėpavimą, sumažina respiratorinių susirgimų riziką, pagerina plaučių darbą. Valgykite obuolius kasdien, alergijos nuo jų beveik nebūna.

2. GRAIKINIAI riešutai ir LINŲ SĖMENYS

Graikiniai riešutai – turtingas Omega-3 riebiųjų rūgščių šaltinis. Jeigu kasdien suvalgysite saujelę graikinių riešutų, tikimybė susirgti astma ryškiai sumažėja. Be to, valgyti riešutų daugiau vis tiek nerekomenduojama. Naudokite sėmenis ir graikinius reišutus, ir jūsų plaučiai dirbs kaip laikrodis. O jeigu susirgtumėte, tai padės jiems greičiau pasveikti.

3. MĖLYNĖS

Sezoninės uogos nepaprastai naudingos organizmui. Bet plaučiams ypatingai svarbios mėlynės. Jose gausu vitamino C, kuris aktyviai kovoja su susirgimais, pažeidžiančiais kvėpavimo organus, pavyzdžiui pneumonija.

4. BROKOLIAI

Žmonės sako, kad produktai ypatingai naudingi tiems organams į kuriuos jie panašūs. Graikiniai riešutai – smegenims, pomidorai – širdžiai, brokoliai – plaučiams. Ir tai tiesa? Brokoliai turi daug folinės rūgšties, karotinoidų ir C vitamino kas padeda kovoti su uždegimais. Brokoliai – geriausias plaučių draugas.

5. KAJENO PAPRIKOS

Kajeno paprikų arbata – puikus šaltalankio su imbieru – patikrintos liaudiškos priemonės konkurentas. Kapsaicinas apsaugo kvėpavimo takų gleivinę, o beta-karotinas sumažina astmos riziką. Manoma, kad Kajeno paprika netgi padeda sumažinti plaučių vėžio riziką. (Perspėjimas: Aštrias paprikas verta vartoti tam tikrais gydymo tikslais. Kasdienis aštraus maisto vartojimas sukelia per didelį nervų sistemos stimuliavimą; atbukina skonio receptorius; skatina skrandžio sulčių išskyrimą, o jų perteklius gali sukelti stemplės deginimą.)

6. IMBIERAS

Neatsisakysime ir imbiero. Jis padeda apvalyti plaučius ir dalyvauja toksinų pašalinimo procese. O Amerikos mokslininkai imbierą laiko svarbiausiu plaučius stiprinančiu produktu.

7. BANANAI

Bananuose daug kalio. Jis būtinas normaliam kvėpavimo sistemos darbui. Daugybė mokslinių tyrimų įrodė – jeigu žmogaus, ypač vaiko, racione netrūksta kalio turinčių produktų, plaučių talpa bus didesnė ir jie gariau funkcionuos. Daug kalio špinatuose, saldžiose bulvėse, pupelėse.

8. ČESNAKAS

Į česnako sudėtį įeina medžiagos, valančios kvėpavimo organus nuo toksinų ir mažinančios kancerogenų neigiamą poveikį. Be to, česnakas pasižymi antiseptinėmis savybėmis, mažina uždegiminius procesus; plaučiuose taip pat.

9. POMIDORAI

Pomidoruose yra kalio, daug vitamino C. Taip pat likopino – medžiagos, kuri gerina kvėpavimo organų darbą – lobynas. Meilė pomidorams = plaučių sveikata.

10. CIBERŽOLĖ

Šis prieskonis turi priešuždegimines, imunitetą stimuliuojančias ir antioksidacines savybes. Sumalta ciberžolė – puiki kosulio gydymo priemonė.

Ir dar – gerkite kiek tik galite daugiau vandens! Vanduo – svarbiausias viso organizmo sveikatos palydovas. Jis pagerina metabolizmą, pagreitina kvėpavimo sistemos apvalymą nuo susikaupusių kenksmingų medžiagų, apsaugo nuo uždegimų. Gerkite bent 1,5 – 2 litrus vandens per dieną ir BŪKITE SVEIKI!

2021-01-282021-01-28

Hormonas D – nepelnytai sumenkintas iki vitamino lygio (1 dalis)

Šį kartą apie VITAMINĄ D.

KĄ REIKIA ŽINOTI APIE šį svarbų vitaminą – hormoną?

Vitaminas D, tai ne vienas vitaminas, o visa šeima: D1, D2, D3, D4, D5. D2 gauname su maistu, o D3 pasigamina saulei veikiant odą.

Kokią NAUDĄ duoda šis vitaminas:

veikia daugiau nei 40 skirtingų audinių

daro įtaką 30-ies genų aktyvumui

dalyvauja medžiagų apykaitoje (mineralų, angliavandenių, riebalų)

hormonų ir fermentų gamyboje

reguliuoja inkstų, kepenų, tulžies pūslės, nervų sistemos, kaulų-raumenų, širdies-kraujagyslių, virškinamojo trakto, imuninės sistemos darbą.

Vitaminas D yra protingas imuninės sistemos vadovas. Jis atlieka imunomoduliatoriaus vaidmenį, t.y. balansuoja visos sistemos ar tam tikro organo darbą; ten kur reikia sustiprinti – sustiprina, ten kur reikia sumažinti aktyvumą – sumažina.

Vit. D saugo nuo infekcijų, neleisdamas bakterijoms ir virusams prisitvirtinti prie ląstelių ir jiems daugintis mūsų organizme.

Slopina per daug audringą imuninės sistemos reakciją, galinčią pakenkti žmogui. Tokia reakcija būdinga koronaviruso infekcijos atveju.Imuninės ląstelės sugeba savyje sukaupti vitaminą D ir lokaliai dideliais kiekiais jį aktyvuoti. Ir tai labai stipriai padidina imuninių ląstelių aktyvumą, reaktyvumą kovoje su virusais ir bakterijomis. Tai padeda greičiau pasveikti ir išvengti komplikacijų. Todėl vit. D naudojamas COVID-19 infekcijos gydymui.

Vit. D Efektas:

reguliuoja arterinį kraujospūdį

gina centrinės nervų sistemos audinius

apgina nuo infekcijų

sumažina autoimuninių ir kaulų susirgimų riziką

10-30 minučių saulei veikiant veido, rankų odą (tarpe 10-14 val., gegužės-rugsėjo mėn.), vitamino D pasigamins tos dienos organizmo poreikiams. Jei norime sukaupti vitamino D atsargų, reikės išsinuoginti ir didesnį kūno plotą pašildyti saulėje. Net jeigu vit. D gauname su maistu ir pakankamai būname saulėje vasarą, mes galime sukaupti vitamino D atsargų tik maždaug mėnesiui.

GLOBALUS DEFICITAS!

Viskas priklauso nuo to, kokiose platumose gyvename. Visi gyventojai virš 42 lygiagretės gauna per mažai ultravioletinių spindulių (Lietuvos gyventojai esame gerokai šiauriau – 55 lygiagretėje). Todėl ir mūsų krašte nuo rugsėjo iki gegužės mėnesio vitamino D gamyba per odą yra nulinė. Tik 10-30 procentų gauname su tam tikru maistu, todėl maistas nepatenkins mūsų vit. D poreikių. Veikiant soliariumo spinduliais vit. D nesigamina. Todėl reikėtų naudoti D vitaminą papildomai. 80% Ukrainos gyventojų (Lietuvoje dar daugiau) turi vitamino D deficitą ir tik 4% turi pakankamai, nes naudoja papildomai.

Vitamino D aktyvavimui ir pasisavinimui daro neigiamą įtaką:

Inkstų ligos (inkstuose vyksta jo aktyvacija)

Įvairios virškinamojo trakto ligos

Viršsvoris

Hipertirozė

Piktybiniai dariniai

KOKIOS PASEKMĖS, esant vit. D deficitui? Gali išsivystyti:

hipertoninė liga

I tipo cukrinis diabetas

autoimuniniai susirgimai (išsėtinė sklerozė, reumatoidinis artritas)

centrinės nervų sistemos ligos (epilepsija, Parkinsono liga, Alzheimerio liga ir kt.)

infekcinės ligos (tuberkuliozė ir kt.)

onkologiniai susirgimai (krūties, gimdos, storosios, tiesiosios žarnos, prostatos ir kt.)

kaulų ligos (rachitas, osteoporozė, paradantozė, kariesas)

Jei organizme yra vit. D trūkumas ir pavyksta jo lygį PAKELTI 10-čia ng/ml:

17% mažėja bendras susirgimų vėžiu skaičius

29% mažėja bendras mirtingumas nuo piktybinių auglių

Jei vit. D lygis PAKANKAMAS:

50% sumažėja rizika susirgti ūminėmis kvėpavimo takų ligomis

beveik 4 kartus mažėja rizika susirgti infekcine pneumonija

82,2 % sergančiųjų COVID-19 buvo per mažas vit. D kiekis kraujyje, mažiau nei 20 ng/ml.

Norma 30-50 ng/ml (75-125 nmol/l)Trūkumas 20-30 ng/ml (50-75 nmol/l)

(ng/ml * 2,496 = nmol/l)

2020 10 mėn. Ispanijoje Kordobos mieste Karalienės Sofijos universitetinėje ligoninėje buvo atliktas tyrimas. Stacionare gydomi ligoniai, kurie sirgo sunkia COVID-19 forma, atsitiktine tvarka buvo padalinti į 2 grupes.

Vienai grupei (50 pacientų) kartu su bendru gydymu buvo duodamas aktyvus vit.D didelėmis gydomosiomis dozėmis. Iš jų tik 2% pateko į reanimaciją ir nė vienas nemirė.

50 % sergančiųjų iš antros grupės (26 pacientai), kuriai nebuvo duodamas vit. D, pateko į reanimaciją ir 8% iš jų mirė.

(TĘSINYS kitą dieną )

(Paruošta pagal Sveikatingumo centro „Naš Dom” Ukrainoje šeimos gydytojos, fizioterapijos ir gydomųjų mankštų, mitybos ir gyvensenos medicinos specialistės, Amerikos gyvensenos medicinos draugijos narės Tatjanos Ostapenkos paskaitą.)