Išsivadavimo iš alkoholio ir cigarečių istorija
Alokoholis ir cigaretės kiekvieną dieną daužo daugybės žmonių likimus. Tačiau priklausomybių, kurios griauna žmogų ir jo aplinką, galima atsikratyti! Apie tai ši istorija.
▫️Vaikystę praleidau Tatarstano respublikos Nižnekamsko rajono kaime. Augau ramus berniukas. Kai būdavo padarytos pamokos ir namų darbai, tėvams išleidus, su draugais rungtyniavome plaukime, mėgdavome žaisti futbolą, tinklinį.
▫️Po mokyklos įstojau į Kazanės aviacijos institutą. Du kursus mokiausi gerai, o trečiame kurse atsirado papildomų lėšų ir pradėjau gerti, už ką mane pašalino iš instituto. Tada pusę metų dirbau auto suvirintoju vienoje transporto organizacijoje ir po kurio laiko grįžau į institutą. Man patiko mokytis.
▫️Po kariuomenės vedžiau ir įsidarbinau Nižnekamske. Organizavome kooperatyvą. Dirbau statybos organizacijoje darbo apsaugos inžinieriumi. Ten tekdavo išgerti „už darbą, už sėkmę“, paskui „nuo nuovargio, po pirties, po šventės, po sielvarto“, per gimtadienius, minėjimus, po to jau tik spėk įpilti.
▫️Kai girtavau, mama visada sakydavo: Dievas viską mato. Kad ir kur bebuvau, prisimindavau jos žodžius. Vaikystėje mama manęs prašė persirašyti „Gyvąją pagalbą“ – 91 Psalmę ir „Tėve mūsų” maldą. Turėjau šiuos žodžius su savimi, bet aš negalvojau apie jų prasmę. Tik vėliau supratau, kad tardamas juos, aš kreipiuosi į Dangiškąjį Tėvą.
▫️Prisimenu, mano tėvas kažkada pasijuokė iš mamos, kad ji tiki Dievą. Tada ji atsakė: „Prisimeni, kaip tu kariavai? Kai šalia švilpė kulkos ir tave tik sužeidė, nes mes meldėmės už tave“. Visa tai liko mano atmintyje.
▫️80-90 – aisiais metais atsirado daug literatūros įvairiom temom. Aš kažko ieškojau. Buvau pas budistus, skaičiau musulmonų ir krikščionišką literatūrą. Kartą dvi merginos padovanojo man knygą apie Jėzų. Perskaičiau kelis puslapius ir supratau, kaip Jėzus mus myli, kad Jis mirė už mane ir parodė, kaip reikia gyventi. Bet, perskaitęs knygą, ją užverčiau ir padėjau į šalį geresniems laikams.
▫️Mirė artimieji, mama sirgo onkologine liga, aš išgyvenau draugų išdavystę ir klausiau Dievo: „Jeigu Tu esi, kodėl planetoje tiek daug blogio?“ O pats vis daugiau gėriau.
▫️Paskui sužinojau, kad mano žmona ir du vaikai lanko Biblijos pamokas, ir nusprendžiau nueiti pasižiūrėti. Prisimenu, kad atėjau išgėręs. Jaunuolis taip gerai kalbėjo apie Bibliją, o prieš tai moterys gražiai giedojo apie Jėzų. Man tapo taip ramu sieloje ir aš pasilikau. Po to studijavau Danieliaus knygą, vėliau buvau pakrikštytas. Pamenu, po krikšto ėjau gatve, žiūrėjau į gamtovaizdį ir stebėjausi: koks tyras dangus ir kokie gražūs lapai.
▫️Pradėjau lankyti bažnyčią, studijuoti Bibliją. Žinojau, kad turiu nebegerti. Alkoholis aptemdo mintis, geri draugai atsitraukė, žmona vos nepaliko, darbe nemalonumai, pareigas apleidau, vaikus reikia mokyti. Supratau, kad aš pats dėl to kaltas ir ėmiau prašyti Dievo, kad išgelbėtų mane nuo girtavimo.
▫️Po to kelis mėnesius negėriau, bet panorėjau save išbandyti. Praeidamas pro įstaigą, prekiaujančią alkoholiu, nusprendžiau užeiti ir išgerti bokalą alaus, bet nusipirkau vyno, ir su savimi dar pasiėmiau butelį degtinės. Bėgo savaitės, o aš negalėjau sustoti. Taip stipriai mane užkabino, kad supratau – mirštu. Supratau, kad gydymas neilgam. Taip buvo mano pažįstamiems, kurie važiavo pas močiutę – žiniuonę. To užteko dviems – trims – penkiems metams ir vėl – girtuoklystė.
▫️Nuėjau į mišką, atsiklaupiau ir prašiau, kad Dievas man atleistų ir išgydytų nuo alkoholizmo, sakydamas: „Aš nusikaltau Tau, žmonai ir vaikams, man negalima gerti. Aš žudau save“. Prisiminiau Dievo pažadus iš Biblijos: „Net jaunuoliai pailsta ir pavargsta, vaikinai klupte klumpa, bet tie, kurie pasitiki VIEŠPAČIU, atgaus jėgas, pakils tarsi erelių sparnais, ir nepavargs bėgdami, nepails eidami“ (Pranašo Izaijo knyga 40: 30-31).
▫️Po maldos pasijutau lengviau. Grįžau namo ir nuėjau miegoti. Kitą dieną nuėjau į darbą, įkišau ranką į kišenę, kad pasiimčiau cigaretę ir pagalvojau: „Manęs juk netraukia, kam rūkyti? Nerūkysiu“. Ir išmečiau cigaretes. Taip Dievas visam laikui išlaisvino mane iš šių priklausomybių.
Vasilij Matrosov, Nižnekamskas, Tatarstanas
Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/istoriya-otkaza-ot-alkogolya-i-kureniya/
Psichinis stabilumas krizės metu (tęsinys – 2 dalis)
Tęsiame vakar pradėtą temą…
4. GYVENKITE PILNAVERTĮ GYVENIMĄ.
Nesustokite. Labiau mylėkite. Palaikykite socialinius ryšius. Dėl savęs ir dėl kitų. Rūpindamiesi kitais, jūs padedate sau.
Daugiau kalbėkite. Kasdien kalbėkitės su žmonėmis, kurie jums kažką reiškia. Jeigu gyvenate vienas, pokalbiams su giminėmis ar draugais panaudokite telefoną ar kompiuterį. Jei gyvenate su kuo nors, skirkite šiek tiek laiko pokalbiams veidas į veidą, akis į akį. Ir prisiminkite: kalbėkite su Dievu, kaip su tėvu, mama, draugu, pagalbininku ir gelbėtoju. Gal būt atėjo laikas gilesniems pokalbiams?
Sukurkite malonią aplinką. Plaukite ne tik rankas. Plaukite veidą, plaukus, kūną, drabužius, indus, grindis. Palaikydami išorinę švarą, geriau jausitės.
Daugiau judėkite. Vaikščiokite bent 30 minučių per dieną. Jeigu negalite išeiti į lauką, atsistokite ir judėkite kas valandą, darykite pratimus. Jeigu jums trūksta įkvėpimo sportuoti uždarose patalpose, galite atrasti daugybę mankštų programų internete.
Leiskite saulei jus sušildyti. Saulė apšviečia ne tik dangų, bet ir protą. Mėgaukitės dienos šviesa kiekvieną dieną, net jei galite pasėdėti tik prie lango.
Gerai maitinkitės. Skirkite laiko pilnavertei mitybai. Kas pasakė, kad negalite puotauti kasdien? Mėgaukitės maistu 2-3 kartus per dieną, geriausia su kuo nors. Neužkandžiaukite. Nuvalykite dulkes nuo kulinarinių knygų ir pabandykite pasigaminti naujų patiekalų. Valgykite daug daržovių, vaisių ir kitų visadalių produktų.
Miegokite pakankamai. Eikite miegoti taip anksti, kad ryte jaustumėtės pailsėję. Jeigu jaučiatės labai pavargę, galite po pietų nusnūsti, bet ne ilgiau kaip 30 minučių.
Dažniau juokitės. Humoras – geras būdas sumažinti skausmą ir nuimti įtampą. Tai suaugusiems skirtas pajuokavimo būdas. Raskite tai, kas jums atrodo juokinga ir pasidalinkite su kuo nors.
Verkite, kai jaučiate būtinybę. Verkimas taip pat geras būdas atsipalaiduoti ir pranešti kitiems apie jūsų kančią. Mes nekaltiname vaikų, kai jie verkia, kai jiems reikia pagalbos ir palaikymo. Taip pat neturėtume kaltinti suaugusiųjų. Būkite gailestingi sau ir kitiems. Visada parodykite gailestingumą.
Nepiktnaudžiaukite*. Nepiktnaudžiaukite televizijos programų žiūrėjimu. Nedirbkite per daug. Neskaitykite daug naujienų. Nepersivalgykite. Nepasiduokite pykčiui ar nusivylimui.
5. GYVENIMAS – NE TIK PANDEMIJA. PRISIMINKITE TAI.
Neleiskite virusui užkrėsti visą jūsų gyvenimą. Gyvenime ir pasaulyje yra daug svarbesnių dalykų už virusą. Būkite dėkingi už viską.
Rūpinkitės kitais. Nesusitelkite visiškai į save ir savo asmeninę padėtį. Šiandien daugeliui žmonių reikia pagalbos. Pagalvokite, kam galėtumėte padėti šeimoje, draugams, kolegoms, bažnyčioje ir visuomenėje. Kiekvieną dieną stenkitės kam nors padėti.
Viskas galėjo būti ir blogiau. Net jei atsitiko kažkas neigiamo, ne viskas prarasta.
6. YRA VILTIS. PRIIMKIT JĄ.
Krizė praeis. Žmonija praeityje patyrė ir išgyveno rimtesnius išbandymus. Ir mes išgyvensim.
Kol yra gyvybė, yra ir viltis. Ir kaip krikščionys mes suprantame, kad net mirtyje turime viltį. Mes galime kentėti, bet nereikia nusivilti. Mes ne vieniši.
Ir mes žinome, kad „mylintiems Dievą… viskas išeina į gera“ (Biblija, laiškas Romiečiams 8:28).
„O dabar šitaip kalba VIEŠPATS, kuris tave sukūrė, Jokūbai, kuris tave padarė, Izraeli: Nebijok, nes Aš išpirkau tave; pašaukiau tave vardu, ir tu esi Mano“ (Pranašo Izaijo knyga 43:1).
„Ar gyvename, Viešpačiui gyvename, ar mirštame, Viešpačiui mirštame. Taigi, ar gyvename , ar mirštame, esame Viešpaties“ (Romiečiams 14:8).
Jeigu pastarosiomis dienomis nerimavote dėl emocinės tuštumos ir nuobodulio, tai aukščiau išsakytų minčių turėtų pakakti, kad rastumėte užsiėmimą ir net patirtumėte laimę.
* Prieš tai tekste skaitėtė: NEPIKTNAUDŽIAUKITE. Tačiau iš tikrųjų yra dalykų kuriais net reikia piktnaudžiauti: „meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė, romumas, susivaldymas. Tokiems dalykams nėra įstatymo“ (Biblija, laiškas Galatams 5: 22-23). Jų gausa saugoma dangiškame lobyne, paruošta išlieti tiems, kurie pasiruošę ją priimti iš visų palaimų Kūrėjo. „Tad ir Aš jums sakau: prašykite ir jums bus duota; ieškokite ir rasite; belskite ir jums bus atidaryta. Kiekvienas, kas prašo, gauna, kas ieško, randa ir beldžiančiam atidaroma“ (Evangelija pagal Luką 11: 9-10). Kiekvieną dieną maldoje dėkokite Dievui už visus gerus dalykus jūsų gyvenime ir apskritai pasaulyje. Atneškite Jam visas savo baimes ir nerimą. Tas, Kuris laiko Visatą Savo rankose, galės pasirūpinti jūsų problemomis ir poreikiais. Atiduokite Jam viską ir įsikibkite į Jo ranką. Tvirtai laikykitės Jo, eidami per viską, kas jūsų laukia, žingsnis po žingsnio ir diena po dienos.
Pandemija sukėlė precedento neturinčią krizę, bet ji sukėlė ir precedento neturinčių galimybių. Galimybę gyventi taip, kaip turėtumėte gyventi: palaikyti santykius su savimi, kitais žmonėmis ir Dievu. Diena po dienos susitelkite į geresnį tarnavimą aplinkiniams žmonėms ir Dievui, todėl, kad tame yra Jo maloninga valia mums.
Autorius: Torben Bergland, medicinos mokslų daktaras, psichiatras
Brangieji, visapusiškai saugokime save ir mums brangius žmones 
.
Straipsnio 1 dalį rasite ČIA.
Laisvas nuo nusikaltimų ir narkotikų
Vitalijus augo protingas ir aktyvus berniukas, tačiau, patekęs į gatvę, tapo nusikaltėliu, priklausomu nuo narkotikų, ir dalį savo gyvenimo praleido kalėjime. Bet ten jis buvo išgelbėtas ir išgydytas. Vitalijus pats papasakojo apie keičiančią Dievo meilę.
Kai mokiausi pradinėse klasėse, žiūrėjau filmus su Žanu Klodu van Damu (Jean-Claude Van Damme) ir panašius, svajojau išmokti kovos menų, gatvėje mokiausi daryti salto ir piruetus. Kartą į mūsų mokyklą atėjo geografijos ir kūno kultūros praktikantas. Jis buvo kikbokso vyriausiojo trenerio asistentas. Aš užsiprašiau į kikbokso sekciją. Dalyvavau varžybose ir parodžiau gerus rezultatus.
Šeimoje buvo pastovios problemos su patėviu. Būdamas 15 metų išėjau iš namų, mečiau mokyklą. Tuo metu dar pradėjau šokti breiko šokius. Mūsų mieste patekau į geriausią komandą, mus kvietė į visus koncertus. Anksti paragavau šlovės ir su tuo susijusių “gyvenimo malonumų”. Mes šokome naktiniuose klubuose, ten pamačiau banditus ir užsidegiau šia nusikaltėlių pasaulio romantika. Tai, ką mačiau per televizorių, dabar mačiau realybėje. Be to, mane traukė brolybės idėja, kurios man trūko, nes turiu tris seseris ir augau be tėvo. Taip patekau į nusikaltėlių gaują. Mane, pasirodo, dar varžybose pastebėjo ir gatvėje pasižymėjau tvirtais kumščiais. Palaidojau daug draugų ir pats daug kartų per stebuklą išlikau gyvas.
Norėjau viską išbandyti. Neturėjau tikslo kaupti pinigus. Dievo neieškojau. Kartais melsdavausi, nueidavau į bažnyčią. Mano protą užtemdė pasaulio filosofija, bet sužinoti tiesą norėjau.
Buvau 6 ar 7 kartus teistas, bet 2022 metais, jei Dievas duos, šie teistumai, teismo sprendimu, bus panaikinti. Bausmę atlikau penkerius metus. Galėjau sėsti visam laikui, bet brolija mane išpirko. Paskui du kartus trumpam kalėjau už narkotikų laikymą ir vartojimą.
7 metus vartojau narkotikus – taip gyvenau. Apsvaigęs nuo narkotikų, nenorėjau prablaivėti, nemačiau prasmės. Nusivyliau pasauliu, savimi, gyvenimu, meile, mama – viskuo. Nenorėjau gyventi ir 2007 metais šešis kartus smeigiau sau peiliu. Šlovė Viešpačiui, Jis išsaugojo mano gyvybę ir šį kartą. Po šio įvykio supratau, kad neturiu teisės atimti kažkam gyvybės net ir sau, tačiau toliau lėtai žudžiausi narkotikais, nenorėjau priimti šio pasaulio realybės.
Apimtas eilinės nevilties 2018 metais meldžiausi: “Viešpatie, kodėl aš vis dar gyvenu? Kodėl aš toks bevertis vis dar gyvas? Tiek kartų galėjau nudvėsti kaip šuo, mane galėjo užmušti. Kodėl tu mane išlaikei, kam aš reikalingas šiame pasaulyje?” Tuo metu paskutinį kartą “sėdėjau” už narkotikus. Po šios maldos pagalvojau: “Viešpatie, gal Tu vėl nori mane nuo kažko apsaugoti”, ir nusprendžiau, kad reikia visa tai palikti. Mečiau cigaretes, narkotikus, alkoholį, nešvankias kalbas.
Pradėjau skaityti Bibliją ir Viešpats man parodė kitką – ne tai, ką siūlo šio pasaulio filosofija, o tai, ką jis mums paliko – lobį Savo gyvojo žodžio puslapiuose. Tada mano gyvenimas pradėjo keistis. Skaitydamas Bibliją, pradėjau elgtis taip, kaip ten parašyta. Kalėjime susipažinau su tikinčiu žmogumi. Mes su juo pradėjome švęsti sabatą, nes iš Biblijos supratau, kad tai Dievo garbinimo diena, kurią Jis paliko kaip kūrimo paminklą garbinimui ir bendravimui su Juo.
Penktadienį mane išleido, o šeštadienį atėjau į bažnyčią. Ten lankiau Biblijos kursus ir buvau pakrikštytas. Pradėjau pasakoti žmonėms apie Dievą, mokiau juos Biblijos. Bažnyčioje pradėjau giedoti chore. Viešpats padovanojo man galimybę rašyti giesmes. Nuo tada palaikau asmeninį ryšį su Dievu.
Kuo arčiau Dievo, tuo labiau supratau, kad laiką, kurį skiriu darbui, galiu pašvęsti tarnauti Dievui ir žmonėms. Dievui skyriau pirmą vietą savo gyvenime. Labai noriu tapti tarnautoju, todėl išvažiavau į kitą miestą kaip evangelistas ir mokysiuos, kad gaučiau vidurinį išsilavinimą. Ateityje noriu tapti pastoriumi.
Viešpats išgydė mane nuo sunkių ligų, kuriomis susirgau vartodamas narkotikus. Dabar esu visiškai sveikas, nuteisintas Kristuje ir, dėka Dangiškojo Tėvo malonės ir meilės, gyvas! Šlovė ir dėkingumas Kūrėjui už Jo meilę ir kantrybę mums, nusidėjėliams!
O Dievo atsakymas į mano maldą: “Myliu tave, todėl tu gyvas“.
Vitalij Ovčinikov
Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/svoboden-ot-prestuplenij-i-narkotikov/
