Geri darbai – yra dviguba palaima…

Kai protas laisvas ir laimingas dėl gerai atliktos pareigos jausmo ir dėl pasitenkinimo, suteikus laimės kitiems, tuomet džiugus, pakilus pojūtis įlieja naujos gyvybės į visą esybę.

Užuot nuolat reikalavę sau užuojautos, ligoniai tesiekia užjausti kitus. Tegul jūsų silpnumo ir kančių bei skausmo našta būna atiduota gailestingajam Išgelbėtojui. Atverkite savo širdis Jo meilei, ir tegul ji liejasi ant kitų. Atminkite, kad visus ištinka sunkūs išbandymai, didelės pagundos, todėl jūs galite padaryti kažką, kad palengvintumėte tas naštas. Išreikškite padėką už turimas palaimas; parodykite, jog vertinate jums rodomą dėmesį. Pripildykite savo širdis brangiais Dievo pažadais, kad galėtumėte pasinaudoti šio lobyno žodžiais, guosdami ir stiprindami kitus. Tada jus apgaubs gelbėjanti ir pakylėjanti atmosfera. Tegul jūsų tikslas būna laiminti aplinkinius, ir jūs rasite būdus, kaip būti naudingiems ir jūsų pačių šeimos nariams, ir kitiems.

Jeigu kenčiantieji negalią užmirštų save ir domėtųsi kitais; jeigu jie laikytųsi Viešpaties įsako tarnauti tiems, kurie labiau už juos vargsta, tuomet jie suprastų pranašiško pažado tikrumą: „Tada tartum aušra užtekės tavo šviesa, ir tavo žaizda bus greitai užgydyta.“

Ištrauka iš E. Vait knygos „Gydymo tarnystė“, 185 p.

Sielos ir kūno sveikatos stiprinimas…

Tai yra pozityvi pareiga pasipriešinti melancholijai, apmaudžioms mintims ir jausmams – tokia pati pareiga kaip malda. Jeigu esame susaistyti su Dangumi, tai kaip galime lyg minia raudotojų, murmėtojų ir besiskundžiančiųjų keliauti į Tėvo namus?

👉🏻 Pagal gamtos dėsnį, mūsų MINTYS ir JAUSMAI įgauna drąsos ir sustiprėja, jeigu mes leidžiame jiems pasireikšti. Kaip žodžiai išreiškia mintis, taip mintys SEKA paskui žodžius. Jeigu labiau išreikštume savo tikėjimą, daugiau džiaugtumės palaimomis, kurias mes turime – didįjį Dievo gailestingumą ir meilę, – mes turėtume dar daugiau tikėjimo ir patirtume didesnį džiaugsmą. Jokia kalba negalės išreikšti, joks ribotas protas negalės suvokti palaiminimų vaisių, jei vertinsime Dievo meilę ir gerumą. Net žemėje mūsų džiaugsmas gali būti neišsenkantis lyg šaltinis, niekada nesilpstantis, nes jis maitinamas nuo Dievo sosto ištekančiomis srovėmis.

Todėl pratinkime savo širdis ir lūpas šlovinti Dievą už Jo neprilygstamą meilę. Mokykime savo sielas turėti viltį ir tvirtai laikytis Golgotos kryžiaus spindinčios šviesos. Niekada mums nedera užmiršti, jog esame dangaus Karaliaus vaikai, Galybių Viešpaties sūnūs ir dukterys. Tai mūsų privilegija – ramiai pasitikėti Dievu.

„Jūsų širdyse teviešpatauja Kristaus ramybė… Būkite dėkingi!“ (Kolosiečiams 3, 15) Užmiršdami savo sunkumus ir keblumus, šlovinkime Dievą už galimybę gyventi Jo vardo šlovei. Tegul gaivūs kiekvienos naujos dienos palaiminimai žadina mūsų širdyse šlovinimą už šiuos Jo meilingo rūpesčio ženklus. Kai atmerkiate akis rytą, dėkokite Dievui, kad Jis globojo jus naktį. Dėkokite Jam už ramybę širdyje. Rytą, dieną ir vakare tegul padėka lyg saldus aromatas kils į dangų.

Ištrauka iš E. Vait knygos „Gydymo tarnystė“, 179–180 p.

Kai Dievo meilės saulė apšviečia…

– Kristus yra gyvenimo Šaltinis.

Daugumai reikėtų turėti aiškų supratimą apie Jį; kantriai ir jautriai, tačiau uoliai, žmonės turi būti mokomi, kaip visa esybė gali atsiverti gydančiai Dangaus jėgai.

Šaltinis: E. Vait „Gydymo tarnystė“, 176 psl.

Širdgėla, susirūpinimas – pamažu palaužia…

Tie, kurių PROTAS ir KŪNAS sunegalavęs, turi žiūrėti į KRISTŲ, kaip į jų sveikatos Atkūrėją. Jis sako: „Aš gyvenu ir jūs gyvensite.“ (Jono 14, 19)

Tai ir yra gyvenimas, apie kurį reikia kalbėti ligoniams, pasakoti jiems, kad Kristus suteiks jiems savąją gyvybę, jeigu jie tikės Juo kaip Gydytoju, jeigu jie su Juo bendradarbiaus, laikydamiesi sveikatos nuostatų, sieks tobulo šventumo ir pagarbiai Jo bijos. Kai mes taip pristatome jiems Kristų, mes perduodame jiems jėgą, stiprybę, tai, kas vertinga ir ateina iš Aukštybių. Tai ir yra teisingas kūno ir sielos gydymas.

Šaltinis: E. Vait „Gydymo tarnystė“, 171–173 psl.

Ilgalaikio streso įtaka sveikatai

Koks ryšys tarp streso, dvasinio ir emocinio gyvenimo, ir sveikatos, tame tarpe ir stuburo sveikatos? Ogi – tiesioginis. Šiame straipsnyje tai aptarsime.

Stresas – gerai ar blogai? Stresas – tai organizmo savigynos reakcija, universalus apsaugos mechanizmas.

  • Mūsų nervų sistema, pajutusi pavojų, tuoj pat siunčia signalą – pertvarkyti kiekvienos organizmo ląstelės darbą gynybai. Pas mus yra specialūs hormonai – endorfinas ir kortizolis – tai raktiniai hormonai, kurie paleidžia organizme dvi priešingo režimo veiklas. Organizmas gali dirbti vienu iš šių režimų: gyvenimo ir vystymosi arba gynybos ir apsaugos režimu. Gyvenimui šiame nuodėmės pasaulyje reikalingas ir vienas, ir kitas. Augimo ir vystymosi režimas leidžia organizmui augti, atsistatyti; o apsaugos režimas reikalingas pavojaus atveju, kad organizmas nežūtų. Svarbu suprasti, kad organizmas negali būti tuo pačiu metu ir viename, ir kitame režime. Jis arba ginasi nuo pavojaus, streso būsenoje, arba, kai viskas gerai, auga ir atsistato.
  • Nervų sistemoje yra keletas principinių apsaugos sistemų.

– Pirmoji – streso sistema (adrenalininė), ji gina mus nuo išorinės grėsmės.

– Antroji sistema – imuninė, ji gina nuo pavojaus organizmo viduje. Imuninės sistemos užduotis: surasti priešą viduje arba tarp savų, ir sunaikinti.

Bet kai yra išorinė grėsmė, nervų sistema priversta prislopinti imuninę sistemą.

  • Mūsų smegenyse yra pagumburis, kuris surenka visą informaciją iš vidaus ir iš išorės. Pagumburis, gavęs informaciją apie pavojų, paleidžia adrenalininę sistemą. Jis siunčia signalus per kraują hormonų pagalba, ir per nervines skaidulas, per stuburo smegenis į antinksčius. Antinksčiai išskiria į kraują specialius hormonus, kurie neša signalą kiekvienai ląstelei, kad pertvarkytų savo darbą gynybai. Šiame režime organizmas pradeda slopinti imuninę sistemą, kad jos energiją nukreiptų streso reakcijai.
  • Kai ląstelė gauna streso signalą, ji pradeda kurti specialius baltymus, kurie apgaubia ląstelėje pačius svarbiausius dalykus, kad juos apsaugotų. Tokioje būsenoje ląstelė gali išgyventi šią problemą. Bet kai kažką supakuojame ir padedame, nėra galimybės tuo naudotis. Jei ląstelė ilgai bus tokioje būsenoje, nebus augimo ir vystymosi. O regeneracija ir pasveikimas organizme įmanomi tik augimo ir vystymosi režime.
  • Stresas mūsų organizme įsijungia kaip atsakas į kažkokius fìzinius faktorius. Bet didžioji dalis streso, kurį patiriame, yra psichogeninės kilmės. Jis susijęs su tuo, kad kažkam įvykus, mums pasirodo, kad tai problema. Ir kai mums atrodo, kad tai kelia grėsmę, pagumburis įjungia streso reakciją. Problema ne tai, kas atsitiko, bet tai – kaip mes tai įvertinome. O vertiname pagal savo pažiūrų ir įsitikinimų sistemą, kuri gyvena mūsų galvoje. Čia problemos šaknis!

!!! Pati didžiausia problema mūsų organizmui, kai streso reakcija nebekontroliuojama ir vietoj to, kad mus gintų, kam ji ir skirta, pradeda dirbti prieš mus. Praktiškai visos žinomos ligos, kurios šiandien paplitusios tarp žmonių, susijusios su lėtiniu stresu. O kaip išspręsti problemą, jeigu mes nenorime susitaikyti su kaimynu ar kaimyne? Nusprendėme niekada neatleisti. Dievas davė mums pasirinkimo laisvę. Kai mes supykę ar įsižeidę, organizmas karo būsenoje. Visą šį laiką mūsų organizme nedirba atsinaujinimo ir atsistatymo režimai.

Kaip tikėjimas susijęs su sveikata?

Biblija labai daug kalba apie meilę, atleidimą, dėkingumą… Pvz., „Linksma širdis – geras vaistas, o niūri dvasia džiovina kaulus“ (Patarlių 17, 22). Taip, niūri dvasia, lėtinis stresas, kortizolis – išjungia regeneracijos režimą – tarpslanksteliniai diskai, kremzlės, kaulai pradeda irti, atrofuojasi raumenys.

Tik tada, kai Dievas ateina į mūsų gyvenimą ir dovanoja mums Savo meilę, kai mūsų širdyse apsigyvena Meilė ir Ramybė, tik tada įmanomas tikras streso sprendimas. Biblijoje labai daug pasakyta: “atleiskite, nebijokite, džiaukitės, pasitikėkite Dievu.” Tikroje sveikatos atstatymo programoje, ir ypatingai kai kalbame apie stuburą, tarp visų sveikos gyvensenos principų pats svarbiausias – pasitikėjimo Dievu ir streso valdymo principas. Be jo, išgijimas tiesiog neįmanomas.

  • „Žinokite, kad net visi jūsų galvos plaukai suskaityti. Tad nebijokite! Jūs vertesni už daugybę žvirblių.“ (Luko 12, 7)
  • „Aš jums palieku ramybę, duodu jums savo ramybę. Ne taip aš ją duodu, kaip duoda pasaulis. Tenebūgštauja jūsų širdys ir teneliūdi!“ (Jono 14, 27)
  • „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti; aš jus atgaivinsiu!“ (Mato 11, 28)

Pilną vaizdinę informaciją rasite video PASKAITOJE.

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM