Koks mitybos elementas pavojingiausias širdžiai ir kraujagyslėms? Dauguma atsakytų: riebalai. Ir apsiriktų. Didesnis pavojus širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimui – cukrus. Pagrindinė šios dienos temos mintis – cukrus labai pavojingas jūsų širdžiai ir kraujagyslėms. Ir stuburo sveikatai jis daug pavojingesnis nei riebalai. Tai mūsų mitybos raciono PARAZITAS.
Centrinė nervų sistema valdo mūsų organizmo gyvenimą. Ji siunčia nurodymus visoms kūno dalių ląstelėms:
nerviniais signalais,
įvairiais hormonais.
Gliukozė, arba paprastai vadinamas cukrus kraujyje, – tai universalus kuras visoms ląstelėms. Kad visos ląstelės, ypač smegenų, dirbtų normaliai, kritiškai svarbus pastovus gliukozės lygis kraujo plazmoje.
Jeigu gliukozės kiekis kraujyje labai sumažėja arba padidėja, smegenys siunčia signalus ir išskiriami hormonai, kurie subalansuoja gliukozės kiekį.
Insulinas nukreipia gliukozę į vietas, kur ji bus panaudota arba saugoma. Insulinas – riebalų kaupimą skatinantis hormonas. Giminingas jam hormonas gliukagonas turi priešingą poveikį: reikalui esant išlaisvina į kraują gliukozės atsargas. Insulinas atsakingas už išsaugojimą, o gliukagonas atvirkščiai – už panaudojimą. Kartu jie sukuria pastovų balansą.
Augalinis maistas, kurį Kūrėjas pradžioje numatė žmogui, buvo subalansuotas geriausiai. Visadalių nerafinuotų augalinių produktų sudėtyje daug angliavandenių, ir tuo pačiu daug ląstelienos. Ląsteliena reguliuoja angliavandenių įsisavinimą kraujyje. Kuo maistas natūralesnis, su didesniu ląstelienos kiekiu, tuo lėčiau išskiriama gliukozė.
Tačiau, jei valgome rafinuotą, stipriai apdorotą ir cukrumi ar kitais rafinuotais angliavandeniais pagardintą maistą, – cukraus kiekis kraujyje pašoka kaip raketa. Kasa išskiria didžiulį kiekį insulino, kad greičiau išstumtų šį cukrų iš kraujo ir išgelbėtų jūsų smegenis.
Jei aktyviai judame, raumenų ląstelės cukrų panaudoja kaip energijos šaltinį. Bet jei didžiąją dienos dalį sėdime, raumenų ląstelės pradeda priešintis insulino poveikiui ir nebepriima cukraus. Tada insulinas jį nukreipia į riebalines ląsteles sandėliavimui.
Tačiau jei ilgą laiką valgome daug rafinuoto maisto ir nejudame, net ir riebalų ląstelės persisotina ir pradeda priešintis. Jos tampa atsparios insulinui. Tai jau 100%-inė rezistencija insulinui. Tai kelias į II tipo diabetą.
Pastoviai didelis insulino kiekis visada paliks pasekmes. Insulinas susijęs su daugybe šiuolaikinių taip vadinamų civilizacijos ligų:
išeminė širdies liga,
stenokardija,
hipertenzija,
diabetas,
policistinių kiaušidžių sindromas,
įvairūs uždegiminiai susirgimai,
vėžys.
Tai virš dviejų trečdalių visų mirčių priežasčių. Insulinas ne tik prikemša jūsų ląsteles cukrumi, nutukindamas, bet taip pat užrakina riebalines ląsteles ir padaro svorio metimo problemą nepaprastai sunkiai išsprendžiamą.
Jeigu jūsų organizme yra bent mažiausias polinkis insulino rezistencijai, tai vienas iš efektyviausių veiksmų, nukreiptų į išeminės širdies ligos rizikos sumažinimą, tai insulino lygio kontrolė. Kokiu būdu? Kontroliuojant tai, ką valgote.
1. Padidėjęs insulino kiekis padidina trigliceridų kiekį kraujyje.
2. Padidėja kraujospūdis.
3. Sumažėja taip vadinamo gerojo cholesterolio, kuris susijęs su nereikalingo cholesterolio pašalinimu iš mūsų organizmo, kiekis.
Vyro, kurio liemens apimtis didesnė nei 100 cm arba moters daugiau nei 90 cm, organizmas tikriausiai insulinui priešinasi. Netgi jei šie skaičiai vyrams 92 cm, moterims 80 – tai jau abdominalinio (centrinio) tipo nutukimas. Tai priežastis rimtai susirūpinti.
Supraskime: rezistencija insulinui, tai ne tai, kas atsitinka tik su kažkuo kitu – ne su mumis.
Gera naujiena – insulino rezistencija nėra negrįžtama.
Kaip nustatyti savo širdies ir kraujagyslių ligų riziką? Padarykite biocheminį kraujo tyrimą iš venos. Paskaičiuokite trigliceridų ir didelio tankio lipoproteinų (taip vadinamo gerojo cholesterolio) santykį. Šis santykis idealiu atveju turi būti 1:1. Jei trigliceridų santykis su didelio tankio lipoproteinais didesnis nei 2, tai jau rimta priežastis pradėti nerimauti. Jei didesnis nei 3, tai rodo labai didelę širdies ir kraujagyslių ligų riziką, ir tikriausiai pas jus bus insulino rezistencija.
Padidėjęs gliukozės kiekis turi dar vieną problemą. Cukrus yra lipnus, o baltymai glotnūs. Kai kraujyje per daug cukraus, jis pradeda chemiškai jungtis su baltymų molekulėmis. Šis procesas vadinasi glikacija. Kai jie susijungia, baltymai taip pat tampa lipniais ir pradeda visur strigti. Tuomet pažeidžiamos kraujagyslės, kapiliarai. Todėl žmonėms, sergantiems diabetu, kuriems pastoviai padidėjęs cukraus kiekis kraujyje, ir ypač, jeigu jie jo nekontroliuoja, naikinamos smegenų kraujagyslės, akių tinklainė, naikinamos širdies, inkstų kraujagyslės, kenčia pėdos; oda praranda jautrumą.
Padidėjęs cukraus kiekis susijęs su tarpslankstelinių diskų degeneracijos procesais, padažnėjusiais stuburo kanalo stenozės atvejais.
Anksčiau, kol nebuvo žinomas būdas, kaip iš augalų išskirti cukrų, išvalyti jį, šios problemos nebuvo. Kaip metai iš metų kyla cukraus vartojimas (skaičiai nurodyti vienam žmogui):
1700 m. – tik 1 arbatinis šaukštelis žmogui per dieną (1,81 kg per metus).
1800 m. – 1,5 valgomo šaukšto per dieną (10,2 kg per metus).
1900 m. – jau virš 7-ių valgomų šaukštų per dieną (40,8 kg per metus).
2009 m. šis skaičius pasiekė net 15 valgomų šaukštų per dieną (81 kg per metus).
Lietuvoje per metus 1 žmogus suvartoja vidutiniškai apie 40 kg cukraus.
Bet koks cukrus, perdirbtas pramoniniu būdu, ir maistas, turintis cukraus, yra išvalytų rafinuotų angliavandenių koncentratas. Visi šie produktai mūsų organizmui pavojingi, o pastovus jų naudojimas sukelia daugybę ligų.
Viršsvoris – tai genų problema. Mūsų organizme yra specialus genas, kuris kontroliuoja svorį. Šis genas sukuria specialią medžiagą suliesėjimui – leptiną. Kai leptino genas riebalinėse ląstelėse nedirba, žmogus pradeda storėti. Tik leptinas gali išvesti riebalus iš riebalinės ląstelės.
Jeigu nedarote fizinių pratimų:
Raumenų ląstelėse sumažėja mitochondrijų (ten riebalai sudeginami kaip kuras).
Išsijungia leptino genas.
Sveika dieta svarbi. Bet pratimai daug svarbesni! Pratimai įjungia visus svarbius ir reikalingus genus.
Tik, prašau, nesilaikykite įvairių dietų, nebadaukite. Stengtis greitai atsikratyti nereikalingų kilogramų apgaulinga. Kai laikotės dietos, neturite energijos judėti. Kai nedarote pratimų, jūsų kapiliarai ir mitochondrijos pradeda irti.
Neįsijungia leptino genas, kuris turi išstumti šiuos riebalus iš riebalinių ląstelių. Pavyzdžiui, jei laikydamiesi dietos numetėte 10 kg svorio, tai reiškia, kad praradote 7 kg raumenų ir tik 3 kg riebalų. Praradote raumenis, vienintelę vietą, kur šie riebalai gali būti sudeginti. Suprantate kokią kvailystę padarėte?
O riebalinės ląstelės, patyrusios badą, ima kaupti atsargas. Ir žmonės po tokių dietų dažniausiai dar labiau pilnėja.
Tiesiog mėgaukitės sveiku gyvenimo būdu: sveika mityba, pratimais, pasitempimais; minimumas pridėtinių riebalų, rafinuoto cukraus. Jei nuolat mankštinsitės ir teisingai maitinsitės, po kažkiek laiko atsiras tiek daug raumenų, daug kapiliarų juose, daug mitochondrijų ir jie taip aktyviai degins riebalus, kad lieknėsite visas 24 valandas per parą, netgi miegodami. Tada Dievas prisilies prie jūsų leptino geno ir jį įjungs. Jis įjungs jūsų kapiliarų, mitochondrijų genus, jie bus patikimai kontroliuojami, ir tada sužinosite, kad Jis geriausias Gydytojas.
Būkite sveiki!
(Gydytojas chirurgas sveikos gyvensenos specialistas Aleksej Jagello)
Noriu palinkėti jums geros sveikatos. Naudokitės gauta informacija savo labui 
.
Pilną vaizdinę informaciją rasite video paskaitoje ?? ČIA.
Septintąją paskaitą „Gaisras kraujagyslėse“ (iš serijos Sveikas STUBURAS) rasite ?? ČIA.
Šeštąją paskaitą „Kaip gi gyvybės šaltinis“ (iš serijos Sveikas STUBURAS) rasite ?? ČIA.
Penktąją paskaitą „Stuburo atstatymo programa“ (iš serijos Sveikas STUBURAS) rasite?? ČIA.
Ketvirtąją paskaitą „Surakino nugarą“ (iš serijos Sveikas STUBURAS) rasite ?? ČIA.
Trečiąją paskaitą „Kam žmogui raumenys“ (iš serijos Sveikas STUBURAS) rasite ?? ČIA.
Antrąją paskaitą „Karališka laikysena“ (iš serijos Sveikas STUBURAS) rasite ?? ČIA.
Pirmąją paskaitą „Gyvybės ašis – stuburo sandara“ (iš serijos Sveikas STUBURAS) rasite ?? ČIA.
Paprikose mažai baltymų, angliavandenių ir praktiškai nėra riebalų, todėl jų kaloringumas mažas. Turi nedaug B grupės vitaminų, vitamino E ir visų biologiškai vertingų elementų. Tačiau du jos sudėtyje esantys vitaminai nusipelno ypatingo dėmesio:
Paprikos ODELĖ ne visada gerai virškinama žmonėms su jautriu skrandžiu. Kad pašalintumėte odelę, nesupjaustytą įdėkite į orkaitę ir kepkite, kol odelė pradės atsiskirti. Tada įdėkite į šaltą vandenį, tai palengvins odelės pašalinimą.
Praturtinkite savo mitybą saldžiosiomis paprikomis, mėgaukitės Dievo dovanomis ir būkite sveiki!!
