Bulvės – antroji duona

Pakalbėkime apie bulves. Ką naujo galime apie jas pasakyti? Daugelis Lietuvoje jas mėgsta. Sveikos gyvensenos šalininkai neretai žiūri į jas su nepasitikėjimu. Ar tikrai bulvės gali pakenkti mūsų sveikatai?

Bulvės atkeliavo pas mus iš Peru dar 1534 metais, kai ispanų konkistadoras Fransiskas Pisaras Sevilijoje iškrovė pirmąjį šių daržovių krovinį. Prireikė dar 200 metų, kad jos taptų kasdieniu europiečių patiekalu. Bulvės Europos šalyse buvo vertinamos labai įvairiai. Vokietijoje jomis šėrė gyvulius, Ispanijoje vadino valgomais akmenimis, o Prancūzijoje jas kaltino net maro platinimu. Tačiau ilgainiui, ypač kelerius metus neužderėjus javams ir gresiant badui, bulvės buvo įvertintos kaip nereikli, lengvai auginama, derlinga daržovė. Šiandien auginama apie 1300 bulvių rūšių.

Bulvė ne tik skani, bet ir labai maistinga daržovė

Lengviau yra išvardyti, ko bulvėse trūksta, nei kokių vertingų medžiagų jos turi. Bulvėse mažai riebalų, vitamino E, kalcio, nėra provitamino A ir vitamino B12. 

Bulvė vertinga angliavandeniais ir baltymais.

Angliavandeniai bulvėse sudaro 16,4 %, iš kurių didžiąją dalį sudaro krakmolas, o likusią dalį – gliukozė, fruktozė ir sacharozė. Bulvių krakmolas lengvai virškinamas, todėl jis nesukelia vidurių pūtimo.

Baltymai sudaro tik 2,07 %, tačiau jie labai vertingi, nes turi visas pagrindines amino rūgštis, reikalingas augimui. Bulvėse yra daug amino rūgšties lizino, todėl šios daržovės labai dera su grūdiniais produktais, kuriuose lizino trūksta.

Iš vitaminų bulvėse daugiausia yra vitamino C, 100 g žalių bulvių – apie 30 mg. Savo laiku mitybos praturtinimas bulvėmis tapo galinga priemone Europoje kovojant su skorbutu (liga, susijusia su vitamino C trūkumu). Dalies vitamino C prarandama bulves verdant, todėl geriausia jas gaminti virš garų. Kepant bulves, vitamino C prarandama daugiausia. Be to, kepant jos praranda vandenį, kurio vietą užima riebalai. Jie gali sudaryti net 15–30 % keptos bulvės masės. Todėl keptos bulvės turi net 500–600 kcal/100 g. Jei lyginsime su žaliomis bulvėmis, tai pastarosiose yra tik 79 kcal/100 g. Be to, bulvės linkusios sugerti daug druskos. Būtent keptos bulvės užtraukė šiai vertingai daržovei neigiamą reputaciją.

Iš kitų vitaminų bulvėse yra gausu B1 ir B6. Dėl didelio kalio (543 g/100 g/30 % dienos normos) ir mažo natrio kiekio bulvės idealiai tinka žmonėms, turintiems aukštą kraujospūdį. Be to, bulvėse gausu geležies, mangano, fosforo, magnio, cinko, vario.

Bulvėse yra apie 1,6 % tirpios ląstelienos.

Bulvės naudingos:

Bulvės labai naudingos sergantiems skrandžio ligomis. Turintiems aukštą rūgštingumą patariama prieš valgį išgerti kelis valgomus šaukštus žalių bulvių sulčių. Jos neutralizuos skrandžio rūgštį. Prieš spaudžiant sultis, kaip ir prieš verdant bulves, jas patartina nuskusti. Gaminti su lupena galima nebent ekologiškai išaugintas bulves. Dėl skrandžio rūgštį neutralizuojančio poveikio bulvės padeda pajusti sotumą. Šis šarminantis bulvės poveikis perduodamas į kraują ir aptinkamas net šlapime. Dėka minkštos tekstūros bulvės neapkrauna skrandžio, todėl suteikia jam galimybę pailsėti.

Bulvės turi ir raminantį poveikį, nes jose mažais kiekiais esantys benzodiazepinai, kurie plačiai naudojami farmacijos pramonėje raminamųjų vaistų gamyboje, padeda skrandžiui atsipalaiduoti. Tai naudinga žmonėms, kenčiantiems nuo skrandžio spazmų.

Būtent dėl šių išvardintų savybių bulvės ypač tinka esant padidėjusiam rūgštingumui, sergant gastritu, opalige, skrandžio neuroze ir kitomis virškinamojo trakto ligomis. Žinoma, visos šios geros savybės neduos teigiamo poveikio, jei bulvės bus kepamos. Tada bulvė iš naudingos pavirsta žalinga. Būtent keptos bulvės, kaip jau buvo minėta, užtraukė šiai nuostabiai Dievo dovanai tokią baisią reputaciją. 

Sergant podagra, inkstų akmenlige, metaboline acidoze, kai organizme per daug šlapimo rūgšties, bulvės taip pat yra labai naudingos, nes padeda pašalinti kenksmingas rūgštis, tuo palengvindamos inkstų darbą. 

Be to, tas sotumo pojūtis, kurį suteikia bulvės, apsaugo nuo persivalgymo, o tai gali apsaugoti nuo nutukimo. O dėl B grupės vitaminų lengviau įsisavinami bulvėse esantys angliavandeniai ir mineralinės medžiagos, todėl audiniuose nesikaupia skysčiai.

Norint kuo labiau išsaugoti naudingąsias bulvių savybes, jas virkite garuose arba nedideliame kiekyje vandens, prieš įdėdami bulves vandenį užvirkite. Po virimo likusį vandenį neišpilkite, galima jį išgerti arba naudoti sriuboms ruošti. Nereikėtų ilgai laikyti nuskustų bulvių pamerktų vandenyje, nes vandenyje ištirps nemažai maistingųjų medžiagų. Pavasarį bulves geriau gaminti be lupenų ir nuskusti jas šiek tiek storiau nei įprastai, nes jose kaupiasi nuodinga medžiaga solaninas, kurios koncentracija dar labiau padidėja, kai bulvės pradeda dygti. Pažaliavusių bulvių nenaudokite maistui, nes jose yra daug solanino. 

Tikiuosi, kad padėjau jums naujai atrasti šią mums tokią įprastą daržovę. Taip pat svarbu prisiminti, kad mityba turi būti įvairi, subalansuota ir saikinga!  

Be abejonės, bulvės turi daug naudingų savybių, nors anksčiau dėl neišmanymo žmonės į jas žiūrėjo įtariai. Kažkas panašaus vyksta ir mūsų dvasiniame gyvenime. Greitai prie kažko priprantame ir nenorime nieko keisti ar mokytis. Kai mums suteikiama didesnė tiesos šviesa, neretai mes iš karto ją atmetame. Pagalvokime apie tai, galbūt šiandien Viešpats nori vesti mus į gilesnį tiesos supratimą. Neatmeskime jos, o priimkime su dėkingumu, kaip patiekalą iš skaniai pagamintų bulvių. „Paklausykite Manęs, ir valgysite tai, kas gera… Ateikite pas Mane ir rūpestingai klausykitės, kad turėtumėte gyvenimą. Aš sudarysiu su jumis amžinąją Sandorą, remdamasis savo ištikimąja meile Dovydui.“ (Izaijo knyga 55, 2-3)

Būkite sveiki ?

Maistas širdžiai – STENOKARDIJA

Krūtinės angina (stenokardija) – trumpalaikis skausmas krūtinėje, kuris atsiranda, kai širdies raumuo gauna nepakankamai deguonies. Pagrindinė priežastis – vainikinių (širdies) arterijų susiaurėjimas (aterosklerozė). Dėl arterijų susiaurėjimo sutrinka kraujo, reikalingo širdies plakimui, pritekėjimas į širdies raumenį.

Krūtinės angina tai stiprus spaudžiantis skausmas kairėje krūtinės pusėje, plintantis į kairę ranką. Dažniausiai tai atsiranda po fizinio krūvio, stiprių emocijų ar stresinės situacijos. Skirtingai nuo širdies priepuolio, krūtinės angina praeina ir paprastai nesukelia ilgalaikės žalos širdžiai. Skausmas paprastai trunka kelias minutes, jei krūtinės angina užsitęsė ilgiau nei 20 min, gali būti įtariamas miokardo infarktas – kvieskite greitąją pagalbą.

?? Krūtinės anginos RIZIKOS veiksniai:

– Vainikinių arterijų arterosklerozė (susiaurėjimas ir sukietėjimas). Dažniausia aterosklerozės priežastis tai mityba, kurioje mažai augalinio maisto ir daug sočiųjų riebalų. Kitos priežastys yra rūkymas ir mankštos trūkumas.

– Polinkis į spazmus arba lygiųjų raumenų (nevalingų raumenų) susitraukimus. Būtent iš tokių raumenų sudarytos arterijų sienelės. Šiuos spazmus išprovokuoja magnio ir kitų maistinių medžiagų trūkumas.

?? MITYBA

Mityba turi didelę įtaką vainikinių arterijų būklei ir veiklai.

✔ Valgykite DAUGIAU:

Vynuogės

Graikiniai riešutai

Svogūnai

Pilno grūdo kruopos

Miežiai ir kviečiai

Bulvės

Persikai

Braškės

Moliūgai

Cukinijos

Anakardžiai

Mangai

? SVOGŪNAI apsaugo nuo aterosklerozės, skystina kraują ir gerina kraujotaką vainikinėse arterijose.

✔ Valgykite MAŽIAU arba ATSISAKYKITE:

Prisotinti riebalai – tai daugiausia gyvūniniai riebalai

Natris (pagrindinis šaltinis – druska)

Saugokime savo sveikatą ir būkime sveiki ?.

Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

Kaip pagerinti skrandžio ir kepenų veiklą

Per šventes neretai valgome daugiau nei įprastai, todėl kepenims ir skrandžiui reikia ypatingos priežiūros.

?? KЕPENYS

Toksinų, atsirandančių vartojant prastos kokybės riebalus, vaistus ir alkoholį, poveikį galima sumažinti derinant tam tikrų rūšių vaisių ir daržovių sultis.

Valymą reikėtų pradėti nuo kepenų – organo, atsakingo už daugelio kraujyje cirkuliuojančių toksinų filtravimą. Būtent kepenys neutralizuoja alkoholį, vaistus, pesticidus ir kitus teršalus. Dėl šiuolaikinio gyvenimo būdo ir perdirbtų maisto produktų kepenys dar labiau apkraunamos, todėl gali prasidėti kepenų uždegimas.

Kai kurie kepenų uždegimo požymiai:

▫️nuovargis,

▫️energijos trūkumas,

▫️odos bėrimas.

✔ Geriausiai kepenis valo raudonųjų KOPŪSTŲ, MORKŲ ir OBUOLIŲ sultys. Tyrimai parodė, kad šios sultys turi savybę detoksikuoti ir apsaugoti ląsteles. Jos ne tik mažina kepenų uždegimą, bet ir padeda skrandžiui kovoti su rėmeniu ir gastritu, stiprina organizmo gynybinius mechanizmus ir saugo nuo vėžio.

?? SKRANDIS

Daržovių sultys apsaugo skrandį, tačiau būtina atsisakyti ir dirgiklių – alkoholio, tabako ir kavos.

▫️KOPŪSTŲ sultyse yra natūralių ingredientų, kurie apsaugo skrandžio gleivinę ir skatina apsauginių gleivių gamybą. Kopūstuose esanti medžiaga, gydanti skrandžio opas, praėjusiame šimtmetyje buvo vadinama vitaminu U. Šiandien ji chemiškai identifikuota ir vadinama aminorūgštimi S-metilmetioninu.

▫️Veiksmingai saugo skrandį ir MORKOS, o jose esantis vitaminas A padeda atkurti pažeistas skrandžio gleivinės ląsteles.

▫️BULVĖSE gausu krakmolo, kuris neutralizuoja per didelį rūgštingumą.

☑️ Daržovių sultis rekomenduojama vartoti prieš valgį po pusę stiklinės arba stiklinę. Vartojimo trukmė gydymo tikslais: 2-4 savaitės.

Pagal George’o Pamplonos-Roger knygas

„Sveikas maistas“, „Sveiki gėrimai“

Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“, „Sveiki gėrimai“

Šaltinis: 8doktorov.ru

Bulvių pyragas

(porcija  4 – 5 žmonėms)

Tešlai:

Aliejaus   –   85 ml  (aš naudojau alyvuogių Extra Virgin)

Vandens   –   85 ml  (labai šalto, ledinio)

Druskos   –   0,3 a.š.

Miltų aukšč.r. arba 1 rūšies   –   apie 350 ml (200 g)
Suplakti kokteilinėje – blenderyje pirmus 3 produktus. Kuo šaltesnis vanduo, tuo bus geresnė tešla. Suplaktą skystį supilti į indą su miltais ir išminkyti tešlą. Jei per minkšta, pridėti truputį miltų. Jei per kieta – išminkyti. Kad patikrinti ar tešla paruošta ar ne, ją reikia iškočioti. Jei ji neplyšta, vadinasi tešla gerai paruošta. Ši tešla, jei ją gerai išminkyti ir iškepti, bus traški.

Įdarui:

Bulvių   –   1,2 kg  (nuskusti, supjaustytų plonais griežinėliais, kaip bulvių traškučiams)

Druskos   –   1 a.š. (6 g)

Padažui:

Anakardžio riešutų   –   0,5 stikl.  (arba saulėgrąžų, – kad saulėgrąžos nepatamsėtų,

kartu suplakite ¼ svogūno arba mažą morką)

Vandens   –   220 ml

Druskos   –   1 a.š.(6 g)

Česnako   –   3 skiltelės

Citrinos sulčių   –   1 v.š.

Aliejaus   –   2 v.š.  (aš naudojau alyvuogių Extra Virgin)

Petražolių   –   saujelė

Bulvių krakmolo   –   1 v.š.

Iškočioti plonai tešlą, dėti į skardą su aukštais kraštais. Skardos dydis maždaug 25*35cm. Tolygiai ant tešlos paskirstyti bulves, gerai permaišytas su druska. Visus padažo produktus, išskyrus patražoles ir krakmolą, suplakti blenderyje iki vientisos masės. Išjungti, įdėti patražoles ir krakmolą. Vėl suplakti, ne daugiau 5 sekundžių. Bulves pilnai apipilti padažu. Kepti orkaitėje 200º C temp. apie 60 min.

Bulvių pyragą patiekite su šviežiomis daržovėmis arba Jūsų mėgstamomis daržovių salotomis. Skanaus 🙂

Receptą atsispausdinti galite ČIA.

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM