Stresas ir mūsų sveikata

Koks ryšys tarp streso, dvasinio ir emocinio gyvenimo, ir stuburo sveikatos? Ogi – tiesioginis. Šiame straipsnyje tai aptarsime.

Stresas – gerai ar blogai? Stresas – tai organizmo savigynos reakcija, universalus apsaugos mechanizmas.

▫️ Mūsų nervų sistema, pajutusi pavojų, tuoj pat siunčia signalą – pertvarkyti kiekvienos organizmo ląstelės darbą gynybai. Pas mus yra specialūs hormonai – endorfinas ir kortizolis – tai raktiniai hormonai, kurie paleidžia organizme dvi priešingo režimo veiklas. Organizmas gali dirbti vienu iš šių režimų: gyvenimo ir vystymosi arba gynybos ir apsaugos režimu. Gyvenimui šiame nuodėmės pasaulyje reikalingas ir vienas, ir kitas. Augimo ir vystymosi režimas leidžia organizmui augti, atsistatyti; o apsaugos režimas reikalingas pavojaus atveju, kad organizmas nežūtų. Svarbu suprasti, kad organizmas negali būti tuo pačiu metu ir viename, ir kitame režime. Jis arba ginasi nuo pavojaus, streso būsenoje, arba, kai viskas gerai, auga ir atsistato.

▫️ Nervų sistemoje yra keletas principinių apsaugos sistemų.

– Pirmoji – streso sistema (adrenalininė), ji gina mus nuo išorinės grėsmės.

– Antroji sistema – imuninė, ji gina nuo pavojaus organizmo viduje. Imuninės sistemos užduotis: surasti priešą viduje arba tarp savų, ir sunaikinti.

Bet kai yra išorinė grėsmė, nervų sistema priversta prislopinti imuninę sistemą.

▫️ Mūsų smegenyse yra pagumburis, kuris surenka visą informaciją iš vidaus ir iš išorės. Pagumburis, gavęs informaciją apie pavojų, paleidžia adrenalininę sistemą. Jis siunčia signalus per kraują hormonų pagalba, ir per nervines skaidulas, per stuburo smegenis į antinksčius. Antinksčiai išskiria į kraują specialius hormonus, kurie neša signalą kiekvienai ląstelei, kad pertvarkytų savo darbą gynybai. Šiame režime organizmas pradeda slopinti imuninę sistemą, kad jos energiją nukreiptų streso reakcijai.

▫️ Kai ląstelė gauna streso signalą, ji pradeda kurti specialius baltymus, kurie apgaubia ląstelėje pačius svarbiausius dalykus, kad juos apsaugotų. Tokioje būsenoje ląstelė gali išgyventi šią problemą. Bet kai kažką supakuojame ir padedame, nėra galimybės tuo naudotis. Jei ląstelė ilgai bus tokioje būsenoje, nebus augimo ir vystymosi. O regeneracija ir pasveikimas organizme įmanomi tik augimo ir vystymosi režime.

▫️ Stresas mūsų organizme įsijungia kaip atsakas į kažkokius fìzinius faktorius. Bet didžioji dalis streso, kurį patiriame, yra psichogeninės kilmės. Jis susijęs su tuo, kad kažkam įvykus, mums pasirodo, kad tai problema. Ir kai mums atrodo, kad tai kelia grėsmę, pagumburis įjungia streso reakciją. Problema ne tai, kas atsitiko, bet tai – kaip mes tai įvertinome. O vertiname pagal savo pažiūrų ir įsitikinimų sistemą, kuri gyvena mūsų galvoje. Čia problemos šaknis!

❗️ Pati didžiausia problema mūsų organizmui, kai streso reakcija nebekontroliuojama ir vietoj to, kad mus gintų, kam ji ir skirta, pradeda dirbti prieš mus. Praktiškai visos žinomos ligos, kurios šiandien paplitusios tarp žmonių, susijusios su lėtiniu stresu. O kaip išspręsti problemą, jeigu mes nenorime susitaikyti su kaimynu ar kaimyne? Nusprendėme niekada neatleisti. Dievas davė mums pasirinkimo laisvę. Kai mes supykę ar įsižeidę, organizmas karo būsenoje. Visą šį laiką mūsų organizme nedirba atsinaujinimo ir atsistatymo režimai.

👉🏻 Kaip TIKĖJIMAS susijęs su SVEIKATA?

Biblija labai daug kalba apie meilę, atleidimą, dėkingumą… Pvz., „Linksma širdis – geras vaistas, o niūri dvasia džiovina kaulus“ (Patarlių 17:22). Taip, niūri dvasia, lėtinis stresas, kortizolis – išjungia regeneracijos režimą – tarpslanksteliniai diskai, kremzlės, kaulai pradeda irti, atrofuojasi raumenys.

🧡 Tik tada, kai Dievas ateina į mūsų gyvenimą ir dovanoja mums Savo meilę, kai mūsų širdyse apsigyvena Meilė ir Ramybė, tik tada įmanomas tikras streso sprendimas. Biblijoje labai daug pasakyta: “atleiskite, nebijokite, džiaukitės, pasitikėkite Dievu.” Tikroje sveikatos atstatymo programoje, ir ypatingai kai kalbame apie stuburą, tarp visų sveikos gyvensenos principų pats svarbiausias – pasitikėjimo Dievu ir streso valdymo principas. Be jo, išgijimas tiesiog neįmanomas.

👉🏻”Žinokite, kad net visi jūsų galvos plaukai suskaityti. Tad nebijokite! Jūs vertesni už daugybę žvirblių.” (Luko 12:7)

👉🏻”Aš jums palieku ramybę, duodu jums savo ramybę. Ne taip aš ją duodu, kaip duoda pasaulis. Tenebūgštauja jūsų širdys ir teneliūdi!” (Jono 14:27)

👉🏻”Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti; aš jus atgaivinsiu!” (Mato 11:28)

Pilną vaizdinę informaciją rasite video paskaitoje „SIAUBAS KAULUOSE” 👉🏻 ČIA.

Kitos paskaitos iš serijos Sveikas STUBURAS:

12 paskaitą „Genetinis faktorius” rasite 👉🏻 ČIA.

11 paskaitą „Osteoporozei NE” rasite 👉🏻 ČIA.

10 paskaitą „Jūsų arterijų išvalymas – 2 dalis ” rasite 👉🏻 ČIA.

9 paskaitą „Jūsų arterijų išvalymas – 1 dalis“ rasite 👉🏻 ČIA.

8 paskaitą „Mirtis su saldžiu prieskoniu“ rasite 👉🏻 ČIA.

7 paskaitą „Gaisras kraujagyslėse“ rasite 👉🏻 ČIA

6 paskaitą „Kaip gi gyvybės šaltinis“ rasite 👉🏻 ČIA

5 paskaitą „Stuburo atstatymo programa“ rasite👉🏻  ČIA

4 paskaitą „Surakino nugarą“ rasite 👉🏻 ČIA.

3 paskaitą „Kam žmogui raumenys“ rasite 👉🏻 ČIA.

2 paskaitą „Karališka laikysena“ rasite 👉🏻 ČIA.

1 paskaitą „Gyvybės ašis – stuburo sandara“ rasite 👉🏻 ČIA.

Kaip padėti sau nerimastingu mastu

Paprasti žingsniai jūsų sveikatos palaikymui ⠀

Nerimas, panika dar niekam nepadėjo. Svarbu išmokti susitvarkyti ir padėti sau. Ką galime padaryti? ⠀

▫️1. Išgyvenkite savo jausmus, tai yra pripažinkite juos. Tai efektyviausias būdas su jais susitvarkyti. Neramu, baisu, skauda. Visos jūsų emocijos yra legalios. Neslopinkite jų. Užrašykite savo jausmus ant popieriaus, nupieškite. ⠀

▫️2. Stenkitės išlaikyti įprastą rutiną. Tai yra tai, ką galite kontroliuoti, kas padeda jausti tvirtą pagrindą ir turi raminantį poveikį, kuris jus stabilizuoja. Jei apleisite savo įprastus reikalus, psichika tik pablogės. ⠀

▫️ 3. Atskirkite tai, ką galite kontroliuoti ir ko negalite. Kur jūsų atsakomybė, o kur ne. Darykite tai, ką galite padaryti. Patikėkite viską Dievui, ypač tai ko negalite kontroliuoti. Jėzus patikino savo mokinius: “Ir štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos.” (Mato 28:20) Mes dažnai nerimaujame dėl dalykų, kurių negalime pakeisti, o tai, ką galime padaryti, apleidžiam.

▫️4. Apribokime informacijos srautą, prisiminkite, kad šiuo metu vyksta informacinis karas. Skirkite laiką, kada skaitysite naujienas. Likęs laikas – darbui ir poilsiui. Nuo nenutrūkstamo informacijos srauto tik pykins, augs nerimas, kuris privers dar intensyviau sekti naujienas. Tai – užburtas ratas, iš kurio išeiti galima tik valios pastangomis, tvirtai apsisprendus. ⠀

▫️5. Neįnikite į nesveiką maistą. Jus gali traukti saldumynai, bandelės, saldainiai. Tačiau neverta slopinti streso netinkamu maistu. Menkavertis maistas nesuteiks jums jėgų, reikalingų atsigauti. Valgykite sveikiau, pilnavertiškiau. Sočiai, maistingai, skaniai. Stresas tikrai ne dietų, badavimo ir apribojimų metas – bus per sunku. ⠀

▫️6. Jei užplūsta stresas, adrenalinas – neišgyvenkite to ramiai sėdėdami. Pradėkite aktyviai judėti – tvarkykite namus, greitai pasivaikščiokite su šunimi, pasimankštinkite. Adrenalinas turi pasišalinti iš organizmo. Jei užstrigs, po kurio laiko gali pasireikšti ligomis. ⠀

▫️7. Galite papildyti savo mitybą papildais nervų sistemai. Tai gali būti magnis (padeda užmigti, palaiko nervų sistemą), B grupės vitaminai, lecitinas nervų sistemai, L-teaninas nerimui malšinti, vitaminas C ir cinkas imunitetui palaikyti. Arbatos vakarui: jonažolės – natūralus antidepresantas, ramunėlės padės atsipalaiduoti ir užmigti. ⠀

▫️8. Pakankamai miegokite. Eikit miegoti ne vėliau kaip vidurnaktį (idealu iki 10val.), laiką prieš miegą praleiskite be ekranų. Jei reikia, pamiegokite dienos metu. Tai svarbu. Pasirūpinkit savimi. ⠀

▫️9. Pašalinkite stimuliuojančius gėrimus, jie alina nervų sistemą. Dabar ne laikas kavai, juodajai arbatai ir alkoholiui. Tai nepadės, o tik pablogins jūsų savijautą. Gerkite tyrą vandenį ir atminkite, kad rytinis dušas ir mankšta atgaivina 100 kartų geriau nei kava.

▫️10. Kvėpuokite giliai. Kvėpuodami diafragma, stimuliuojame organus ir tai teigiamai veikia nervų sistemą. ⠀

▫️11. Apkabinkite artimuosius, augintinius. Bendraukite su jais, susisiekite. Jei reikia, paprašykite pagalbos arba suteikite ją, jei yra poreikis. Nesivelkite į konfliktus ir ginčus. ⠀

▫️12. Nevenkite džiaugsmo. Kai aplink daug kančios, atrodo, kad negalima džiaugtis. Tačiau žmogaus psichika yra pajėgi tuo pačiu metu patirti priešingas emocijas. Normalu nuoširdžiai džiaugtis net ir menkiausiais dalykais: saulės spinduliais, juokingu video su kačiuku ar skaniu maistu, ir tuo pačiu užjausti žmones, nerimauti dėl ateities.

▫️13. Būkite dėkingi. Dėkingumas – tai pozityvus požiūris į gyvenimą, leidžiantis kiekviename gyvenimo žingsnyje atrasti, už ką galima padėkoti. Tai padės sumažinti tiek nerimą, tiek stresą. Branginkime kiekvieną dieną, kiekvieną galimybę ir vienas kitą.

“Visuomet džiaukitės, be paliovos melskitės! Visokiomis aplinkybėmis dėkokite, nes to Dievas nori iš jūsų Kristuje Jėzuje.” (1 Tesalonikiečiams 5:16-18)

“VIEŠPATIES vardas – tvirtas bokštas; teisusis gali pabėgti į jį ir būti saugus.” (Patarlės 18:10)

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM