Maistas širdžiai: bananai – turtingi kaliu

Bananai yra populiariausi vaisiai pasaulyje po obuolių. Tai paaiškinama jo vartojimo paprastumu: bananą galima valgyti bet kur, be peilio ir servetėlės. Jis netgi supakuotas į natūralią, higienišką „pakuotę“ – žievelę, kuri apsaugo nuo užteršimo. Tačiau visų pirma bananas tai vienas maistingiausių ir labiausiai gydančių vaisių.

SAVYBĖS IR INDIKACIJOS:

– Bananuose daugiausia angliavandenių (iki 21%). Neprinokę bananai daugiausia susideda iš krakmolo. Kai jie sunoksta, krakmolas virsta cukrais: sacharoze, gliukoze ir fruktoze. Prinokusiuose bananuose lieka apie 1% krakmolo, o tai nekelia problemų, jei bananai gerai sukramtomi. Neprinokusiuose žaliuose bananuose yra daug krakmolo, kuris sunkiai virškinamas ir gali sukelti vidurių pūtimą (dujų kaupimąsi žarnyne) ir dispepsiją (virškinimo sutrikimus).

– Bananuose yra vitamino B6. Maždaug trys vidutinio dydžio bananai turi suaugusiam vyrui rekomenduojamą šio vitamino paros normą. Bananuose taip pat yra nemažai vitaminų C, B1, B2, E ir folio rūgšties.

– Bananuose gausu mineralų, tarp kurių išsiskiria kalis, magnis ir geležis. Dėl didelio kalio kiekio bananai yra vienas geriausių mineralų šaltinių; tik avokaduose ir datulėse kalio yra daugiau nei bananuose.

– Turi tirpių ir netirpių skaidulų, kurios suteikia bananams hipolipideminį (riebalų ir cholesterolio kiekį mažinantį) poveikį bei gebėjimą atpalaiduoti ir nuraminti žarnyną.

Bananai ypač naudingi:

  • Vainikinių arterijų ligos: bananas savo sudėtimi idealus vaisius sergantiems vainikinių arterijų ligomis (krūtinės angina, miokardo infarktu, aritmija, širdies nepakankamumu) ar kraujotakos sistemos sutrikimais (aukštas kraujospūdis, aterosklerozė).

– Daug kalio (100 g bananų – 396 mg kalio) ir be natrio (100 g – 1 mg). Mityba, kurioje gausu kalio ir mažai natrio, apsaugo nuo aukšto kraujospūdžio, aritmijos, insulto ir net kai kurių vėžio rūšių.

B grupės vitaminai, reikalingi energijos gamybai širdies raumenyje, taip pat magnis, kuris neleidžia progresuoti aterosklerozei ir apsaugo nuo širdies priepuolio.

– Gausu augalinės kilmės maistinių skaidulų, kurios mažina cholesterolio kiekį.

– Nedideli kiekiai serotonino, padedančio išplėsti kraujagysles.

  • Žarnyno sutrikimai: bananai vieni arba kartu su obuoliais veiksmingai stabdo viduriavimą tiek vaikams, tiek suaugusiems. Bananai yra veiksmingi tiems, kurie serga celiakija (žarnyno sutrikimu, kurį lydi viduriavimas ir maistinių medžiagų trūkumas dėl alergijos glitimui). Bananai, kartu su kukurūzais arba ryžiais – idealus maistas kenčiantiems nuo šios ligos.
  • Šlapimo rūgšties artritas ir podagra: bananai šarmina kraują, o tai padeda neutralizuoti ir pašalinti šlapimo rūgšties perteklių, kuris sukelia artritą ir podagrą.
  • Mažai natrio turinti dieta: Bananas yra idealus vaisius visais atvejais, kai reikalinga mažai natrio turinti dieta, nes bananai suteikia kalorijų, vitaminų ir kitų mineralų. Juos rekomenduojama valgyti sergant kepenų ciroze, ascitu (skysčių kaupimasis pilvo ertmėje), edema (skysčių susilaikymas audiniuose), kurią sukelia širdies ar inkstų nefritas, nefroze ir inkstų nepakankamumu.
  • Cukrinis diabetas: bananai nėra kontraindikuotini diabetikams, nors angliavandenių (cukrų pavidalu) suvartojimas turėtų būti kontroliuojamas. Kitaip nei rafinuotas (baltasis) cukrus, bananuose esantis cukrus pasisavinamas lėčiau ir nesukelia staigaus gliukozės (cukraus) kiekio kraujyje padidėjimo.

PARUOŠIMAS IR VARTOJIMAS:

ŠVIEŽI: tai idealus būdas vartoti bananus. Turime nepamiršti, kad visi bananai, vartojami šalyse, kuriose jie neauga, yra skinami neprinokę ir dirbtinai subrandinami sandėlyje. Dėl šio proceso tokiuose bananuose yra mažiau cukrų ir vitaminų nei ant medžių prinokusiuose bananuose.

TERMIŠKAI apdoroti: netenka daugumos vitaminų, nors angliavandeniai, mineralai ir kitos maistinės medžiagos išlieka.

Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

Vegetarizmo privalumai – 3 dalis

SUTEIKIA DAUGIAU IŠTVERMĖS IR JĖGŲ

Norėdami tuo įsitikinti pažvelkime į kai kuriuos žinomus sportininkus, kurie yra vegetarai.

  • Bill Walton – JAV krepšinio žvaigždė, vidurio puolėjas, žinomas dėl savo pergalingo žaidimo ir vegetariškos dietos; yra vienas iš 50–ties geriausių žaidėjų NBA (Nacionalinės krepšinio asociacijos) istorijoje.
  • Scott Jurek yra daugkartinis maratonų, įskaitant 216 km ultramaratoną Mirties slėnyje, Kalifornijoje (sunkiausią ​ bėgimą ​pasaulyje), nugalėtojas.
  • Doug Ivan Hepburn – sunkiaatletis, pasaulio čempionas 1953 m., turėdamas įgimtų problemų su kojomis ir žvairumu, įveikė savo trūkumus ir tapo garsiu sunkiaatlečiu. 1950 metais jis pasiekė Kanados rekordą, o 1954 metais Didžiojoje Britanijoje iškovojo auksą.
  • Negalima nepaminėti britų vegetarų plaukikų plaukimą per Lamanšo sąsiaurį, kur vasarą vandens temperatūra neviršija 15–18 °C. Be to, šis plaukimas laikomas greičiausiu – 6 valandos 20 minučių.
  • Daktarė Chris Fenn, viena pirmaujančių Jungtinės Karalystės diplomuotų mitybos specialisčių ir ilgų distancijų dviratininkė, sako: „Kaip sporto mitybos specialistė, kūriau dietas Didžiosios Britanijos olimpinėms kroso ir slidinėjimo biatlono komandoms, ekspedicijoms į Šiaurės ašigalį ir Everestą. Nėra jokių abejonių, kad gera vegetariška mityba gali aprūpinti visomis sveikatai reikalingomis maistinėmis medžiagomis, taip pat krakmolingais angliavandeniais, kurie aprūpina raumenis energija. Būdama ilgų distancijų dviratininkė teoriją taikau praktiškai. Vegetariškas maistas suteikė mano kūnui energijos, kai paskutinį kartą pervažiavau Ameriką, nuvažiavau nuo vieno kranto iki kito, įveikdama 5600 km atstumą, keturias kalnų grandines, kirtau keturias laiko juostas.
  • Legendinis lengvaatletis Carl Lewis – devyniskart olimpinis čempionas, aštuonis kartus pasaulio čempionas, dešimties – sprinto bėgimo ir šuolio į tolį rungčių – pasaulio rekordų autorius. Vegetariškų receptų knygos „Very Vegetarian“ įžangoje jis rašo: „Jūsų kūnas – tai jūsų šventykla. Jei tinkamai jį maitinsite, jis atsidėkos jums ir gyvensite ilgiau. Dėl savo sveikatos perėjau prie vegetariškos mitybos ir toliau jos laikausi.“

Be jokios abejonės, subalansuota augalinė mityba suteiks mūsų organizmui gyvybinės energijos ir ištvermės, kurios taip dažnai trūksta. To mums reikia. Galbūt didžiąją gyvenimo dalį maitinotės neteisingai ir jaučiate, kad jėgos senka, tačiau nenusiminkite. Viešpats yra malonus ir gailestingas, Jis pažadėjo saugoti mus. Skaitydami Izaijo knygą randame nuostabų pažadą: „Nuvargusiam jis duoda jėgų, bejėgiui atšviežina gyvastį. Net jaunuoliai pailsta ir pavargsta, vaikinai klupte klumpa, bet tie, kurie pasitiki VIEŠPAČIU, atgaus jėgas, pakils tarsi erelių sparnais, ir nepavargs bėgdami, nepails eidami.“ (Biblija, Izaijo 40,29-31)

Linkiu rinktis išmintingai! Būkite sveiki!

Šaltinis: Aleksej Chacinskij knyga „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys”

Vegetarizmo privalumai – 2 dalis

AUGALAI EKOLOGIŠKAI ŠVARESNI IR NESUKELIA LIGŲ

Augimo ir vystymosi procese tiek augalai, tiek gyvūnai kaupia toksines medžiagas, tačiau augaluose jų daug mažiau. Pavyzdžiui, anksčiau laukai buvo purškiami insekticidu DDT – labai stipriais nuodais. Dabar jį naudoti draudžiama, nes jis sukelia vėžį, nevaisingumą ir sunkias kepenų ligas. DDT ir panašūs pesticidai patenka į gyvūnų organizmą ir ten kaupiasi. Mėsoje DDT yra 13 kartų daugiau nei daržovėse. Ajovos valstijos universitetas atliko tyrimus, kurie parodė, kad 80-90% DDT į žmogaus organizmą patenka su mėsa. Gyvūnų mėsoje gali būti ir kitų medžiagų, kurios dedamos į pašarus, kad paspartintų raumenų augimą. Per gyvūninius produktus, ypač jei jie nėra pakankamai termiškai apdorojami, žmonėms gali būti perduodamos kai kurios infekcinės ligos. Augalai nėra infekcijų šaltinis, jie yra chemiškai švaresni ir naudingesni.

Pažvelkime į Šventojo Rašto tekstus, kokį maistą Viešpats pažadėjo duoti izraelitams Pažadėtoje žemėje. Pakartoto Įstatymo knygos 8-tame skyriuje parašyta, kad tai kviečiai, miežiai, vynuogės, figos, granatai, alyvuogės ir medus. Žinoma, tai nėra visas produktų, kurių Izraelio žmonės tikėjosi, sąrašas. Tačiau akivaizdu, kad šiame nedideliame sąraše nėra gyvūnų mėsos. Viešpats žino mūsų organizmo poreikius. Jis rūpinasi mumis taip, kaip mylinti mama rūpinasi savo kūdikiu, ir skiria mums tokią mitybą, kuri skatins geriausią vystymąsi ir sveikatą. Eidami į prekybos centrą prisiminkime Biblijos žodžius iš Pakartoto Įstatymo knygos 8-to skyriaus 7-8 eilučių, ir tegul jie padeda mums renkantis maistą.

Linkiu Jums Dievo išminties ir sveikatos ?

Šaltinis: Aleksej Chacinskij knyga „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys”

Vegetarizmo privalumai – 1 dalis

Tarp vegetarizmo šalininkų buvo ir yra daug žinomų žmonių, kurie atsisakė valgyti mėsą. Tai menininkas Leonardo da Vinči, rašytojas Levas Tolstojus, mokslininkai Izaokas Niutonas, Benjaminas Franklinas, Albertas Einšteinas, anglų biologas Džonas Rėjus ir kt. Žmonės atsisako mėsos produktų dėl įvairių priežasčių. Išnagrinėsime penkis augalinės dietos privalumus sveikatai.

Augalinis maistas yra NATŪRALESNIS mūsų ORGANIZMUI.

Švedų mokslininkas K. Linėjus pasakė: „Žmogaus kūno vidinė ir išorinė struktūra, palyginus su gyvūnais, rodo kad vaisiai ir daržovės yra natūralus žmogaus maistas“. Žmogaus fiziologija ir anatomija patvirtina faktą, kad mums labiau tinka dieta, kurią sudaro vaisiai, daržovės, riešutai ir grūdai. Jei lygintume žolėdžių, mėsėdžių ir žmonių virškinamojo trakto sandarą, tai esame panašesni į pirmuosius.

Mėsėdžiai turi dideles iltis, tačiau neturi plokščių krūminių dantų. Mėsą jie suplėšo dantimis ir nekramtę praryja. Jų seilių liaukos nеišsivysčiusios, tačiau jų skrandžiai turi didelį rūgštingumą, kad būtų galima intensyviai virškinti gyvūninius baltymus. Mėsėdžių žarnynas yra tris kartus ilgesnis už kūną, todėl mėsa, kurioje nėra skaidulų, gali greičiau išeiti iš organizmo.

Žolėdžiai ir žmonės neturi ryškių ilčių, leidžiančių plėšyti mėsą, tačiau turi plokščius krūminius dantis, kad būtų galima ilgai kramtyti ląstelieną. Seilių liaukos gerai išsivysčiusios, jos išskiria fermentą amilazę, kuri skaido grūduose esantį krakmolą. Skrandyje esanti druskos rūgštis nėra tokia agresyvi, o žarnynas yra maždaug šešis kartus ilgesnės už kūną. Mėsa per lėtai praeina per žmogaus virškinamąjį traktą (keturis kartus lėčiau nei augaliniai produktai). Reguliarus žarnyno išsituštinimas įmanomas tik laikantis tinkamos vegetariškos mitybos. Daržovės, grūdai ir vaisiai netrukdo organizmo valymuisi, o, priešingai, prisideda prie jo.

„…nes VIEŠPATS, tavo Dievas, veda tave į puikų kraštą – kraštą upelių, šaltinių ir vandens, trykštančio slėniuose ir kalvose, kraštą kviečių ir miežių, vynmedžių, figmedžių ir granatmedžių, kraštą alyvmedžių ir medaus…“ (Biblija, Pakartoto įstatymo knyga 8, 7–9)

Šaltinis: Aleksej Chacinskij knyga „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys”

Mityba ilgam ir sveikam gyvenimui

Be abejo, kiekvienas žmogus supranta, kad mityba turi didelę įtaką sveikatai. Juk esame sudaryti iš to, ką valgome. Bet koks maistas yra sveikiausias? Kokie maisto produktai skatina gerą sveikatą ir ilgaamžiškumą?

2009 m. JAV Nacionalinis senėjimo institutas ir Nacionalinė geografijos draugija nusprendė rasti geografines vietoves, kuriose gyvena ilgai gyvenantys žmonės. Ekspertai aplankė keletą mūsų planetos vietų, kuriose buvo patikimai nustatyta ilga gyvenimo trukmė. Jie pavadino šiuos regionus „mėlynosiomis zonomis“.

  • Pirmoji „mėlynoji zona“ buvo rasta 200 km nuo Italijos krantų, Sardinijos saloje, tačiau ne visa sala, kurioje gyvena 1,4 milijono žmonių, o jos aukštumos, vadinamos Nuoro provincija. Šioje vietovėje vyrai gyvena ilgiau nei bet kur kitur pasaulyje. Šimtamečių gyventojų čia gyvena 10 kartų daugiau nei Amerikoje. Ir šioje vietovėje žmonės ne tik išgyvena iki 100 metų, bet gyvena energingai. Čia 102-ų metų žmonės į darbą važiuoja dviračiais, skaldo malkas ir gano avis kalvų šlaituose. Daugiausia jie maitinasi augaliniu maistu, kurį patys augina savo laukuose. Iš kietųjų kviečių jie gamina neraugintą pilno grūdo duoną, vadinamą “notamusica”, taip pat sūrį iš žole maitintų avių pieno, suvalgo daug raudonų vynuogių.
  • Antroji „mėlynoji zona“ buvo rasta kitoje Žemės rutulio pusėje, maždaug 1300 km į pietus nuo Tokijo, Okinavos salyne. Pagrindinės salos šiaurinė dalis yra savotiškas pasaulinio ilgaamžiškumo atskaitos taškas. Vidutinė vyrų gyvenimo trukmė 88 metai, moterų – 92 metai; tai 10–15 metų daugiau nei likusioje Japonijoje. Šios vietovės moterys gyvena ilgiausiai žemėje. Čia sergamumas storosios žarnos ir krūties vėžiu penkis kartus, o širdies ir kraujagyslių ligomis – šešis kartus mažesnis nei daugumoje išsivysčiusių šalių. Tai, kad jų gyvenimo būdas lemia tokius rodiklius, verčia atidžiau į juos pažvelgti ir pasimokyti. Ką gi jie daro? Ir vėl matome augaliniu maistu paremtą mitybą, kurioje gausu įvairių spalvų daržovių. Tofu (sojų sūrio) čia valgoma aštuonis kartus daugiau nei kitose šalyse.
  • Trečioji „mėlynoji zona“ buvo aptikta Jungtinėse Valstijose tarp septintosios dienos adventistų krikščionių, kompaktiškai gyvenančių Loma Lindos mieste, Kalifornijoje. Įprasta JAV moterų gyvenimo trukmė – 80 metų. Tačiau moterys–adventistės gyvena vidutiniškai 89 metus. Skirtumas dar didesnis tarp vyrų, kurie gyvena maždaug 11 metų ilgiau nei kiti amerikiečiai vyrai. Šie duomenys pagrįsti tyrimu, kuriame dalyvavo maždaug 70 000 žmonių 30 metų bėgyje. Jų mityba taip pat daugiausia yra augalinė.

Buvo nustatyti ir kiti „mėlynųjų zonų“ ilgaamžių gyvensenos įpročiai: aktyvus gyvenimo būdas, žalingų įpročių atsisakymas, savitarpio palaikymas ir kt. Tačiau mitybos įtaka šių žmonių sveikatai ir ilgaamžiškumui neabejotina.

  • Kai Dievas sukūrė žmogų, Jis davė jam geriausią maistą – vaisių ir sėklų įvairovę. Kuo mūsų mityba panašesnė į pradinę dietą, tuo geresnė bus mūsų sveikata. Būkime dėkingi Dievui už Jo nuolatinį rūpestį, kurį Jis mums rodo, kasmet siųsdamas derlių, gausybę įvairių skanių vaisių. Viešpats patiria džiaugsmą, kai mato mus laimingus, su dėkingumu valgančius iš Jo gerų rankų tai, kas geriausia.

„Dievas tarė: „Štai daviau jums visus visoje žemėje sėklą teikiančius augalus ir visus medžius, vedančius vaisius su sėklomis; jie bus jums maistas.“ (Biblija, Pradžios knyga 1, 29)

Šaltinis: Aleksej Chacinskij knyga „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys”

Mityba sveikai širdžiai

Pabandykite ritmiškai sugniaužti pirštus į kumštį ir atlaisvinti juos kartą per sekundę. Greičiausiai po kelių minučių pavargsite ir atsisakysite tęsti pratimą.

Širdies raumuo dirba labai panašiai, tačiau tai daro nuolat, be sustojimo, nuo gimimo iki mirties, be nuovargio, kol sveika.

Toks miokardo, širdies raumens, gebėjimas nuolat ir nenuilstamai dirbti yra vienas nuostabiausių faktų gyvūnų ir žmonių fiziologijoje.

Tačiau širdis vis tiek ilsisi. Ji tai daro per trumpą laikotarpį tarp susitraukimų. Per kelias dešimtąsias sekundės miokardas atsipalaiduoja ir per vainikines arterijas gauna kraujo bei maistinių medžiagų.

Kokia mityba širdžiai tinkamiausia

Paprastai paruoštas maistas, kurio pagrindą sudaro vaisiai, daržovės, pilno grūdo kruopos, ankštiniai ir riešutai, geriausiai apsaugo nuo širdies priepuolio. Daržovės ir vaisiai turėtų būti širdžiai sveikos mitybos pamatas. Tai patvirtina daugybė tyrimų visame pasaulyje.

  • Kasdien valgykite bent po vieną šviežių daržovių salotų patiekalą, pagardintą alyvuogių arba linų sėmenų aliejumi.
  • Kasdien valgykite šviežių vaisių.
  • Per savaitę suvalgykite bent dvi ar tris porcijas ankštinių.
  • Sumažinkite druskos ir cukraus suvartojimą.
  • Vietoj rafinuotų baltų miltų gaminių valgykite pilno grūdo duoną ir makaronus.
  • Bent tris kartus per savaitę sportuokite 40 minučių.
  • Atsisakykite tabako ir kavos.

Pasirūpinkime savo širdies sveikata.

Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM