Kiekvienas daro sprendimą, kuris nulems jo gyvenimą

❕Šios mintys, parašytos prieš 119 metų, vis dar aktualios ir šiandien.

„Kiekvienas turi suprasti ryšį tarp paprasto gyvenimo būdo ir taurių minčių. Tik mes patys galime nuspręsti, kas valdys mūsų gyvenimą – protas ar kūnas. Pats jaunuolis turi pasirinkti, kas formuos jo gyvenimą; taigi jam žūtbūt turėtų būti išaiškinta, su kokiomis jėgomis teks susidurti ir kokios įtakos formuos jo charakterį bei likimą.

Svaigalų vartojimas yra priešas, kurio turėtų saugotis kiekvienas. Sparčiai tarpstanti ši blogybė turėtų paskatinti pakilti į kovą su ja kiekvieną, kuris myli žmoniją. Mokyklose ugdoma blaivybė yra žingsnis teisinga linkme. Šito turėtų būti mokoma kiekvienoje mokykloje ir kiekvienuose namuose. Vaikai ir jaunimas turėtų suprasti, jog tabakas, alkoholis ir kiti panašūs nuodai žudo kūną, aptemdo protą ir žadina sielos aistras. Jiems turi būti aišku, kad nė vienas, kuris svaiginasi, ilgai nesidžiaugs savo fizinių, protinių ir dorovinių gebėjimų pilnatve.

Tačiau, kad išsiaiškintume nesusilaikymo priežastis, mes turime žvelgti ne vien į girtavimą ir rūkymą. Į netinkamą gyvenimo būdą gali pastūmėti dykinėjimas, tikslo nebuvimas, blogi draugai.”

Šaltinis: E.Vait „Ugdymas“ (knyga parašyta 1903 metais)

??“Kiekvienas varžybų dalyvis nuo visko susilaiko; jie taip daro, norėdami gauti vystantį vainiką, o mes – nevystantį.” (1 Korintiečiams 9:25)

Kokia alkoholio žala

▫️Visi nuo vaikystės žino, kad gerti ir rūkyti žalinga. Bet į klausimą: „Kodėl žalinga?“ ne visi atsakys. Išsiaiškinkime fiziologijos požiūriu ir supraskime, kas yra apsvaigimas – girtumas.

▫️Patekęs į kraują alkoholis veikia eritrocitus (raudonuosius kraujo kūnelius), kurie perneša deguonį iš plaučių į audinius, o anglies dvideginį – priešinga kryptimi. Eritrocitai sulimpa vienas su kitu, sudarydami didesnius kamuoliukus. Kelių sulipusių eritrocitų „kamuolys“ nepajėgia judėti kapiliarais. Nutrūksta atskirų smegenų neuronų aprūpinimas krauju, susidaro krešuliai. Tokio dydžio trombai užkemša ne mažiausias arterioles. Atsiranda „nutirpimas“ (trūksta kraujo), o vėliau smegenų dalių mirtis dėl hipoksijos (deguonies bado), kurią žmogus suvokia kaip tariamai nekenksmingą apsvaigimo būseną.

?Kodėl girtas nori MIEGO?

Hipoksijos metu, budinčios organizmo ląstelės negali kvėpuoti, o norint palengvinti kvėpavimą (kad žmogus nenumirtų), įvyksta organizmo apsauginė reakcija – „miegas“, siekiant sumažinti medžiagų apykaitos greitį jame.

?Kodėl kitą rytą prarandama ATMINTIS?

Dėl negrįžtamos neuronų žūties, užsikišus smegenų kraujagyslėms (mikroinsultai ir trombozės smegenų žievėje) prarandama dalis informacijos ir sutrinka trumpalaikė atmintis, nes už atmintį atsakingos smegenų ląstelės miršta vienos iš pirmųjų. Todėl „truputį“ daugiau išgėrę kitą rytą nieko neprisimena.

Po kiekvienos vyno taurės ar degtinės taurelės, taurės šampano ar bokalo alaus žmogus tampa negrįžtamai kvailesnis. Šis procesas vyksta palaipsniui ir nepastebint pačiam žmogui. Tačiau anksčiau ar vėliau tai pastebės kiti: giminaičiai, kolegos, gydytojai.

?Kodėl vartojusiems alkoholį PARAUSTA nosis, ausys, kaklas?

Kai kuriais atvejais arteriolių sienelės neatlaiko padidėjusio spaudimo, atsiranda kraujosrūvų-mikroinsultų. Šiuos mikroinsultus galima pastebėti iš paraudusios nosies, ausų, kaklo ir kitų kūno dalių. Iš čia ir posakis „girtuoklio nosis raudona“. Kraujagyslių tinklelis liudija, kad pažeista nosies kraujotaka. Lygiai tokie pat kraujotakos sistemos pažeidimai pasireiškia visuose vidaus organuose.

?Kodėl tiems, kurie išgėrė alkoholio, LINKSMA?

Linksmybės, susijusio su alkoholio vartojimu, grindžiamos hipoksija, kuri tam tikrame etape pasireiškia susijaudinimo forma. O hipoksiją sukelia raudonųjų kraujo kūnelių sulipimas ir krešulių susidarymas mažose kraujagyslėse. Tai reiškia, kad norint pajusti gėrimo malonumą, būtina sukelti kraujagyslių trombozę. O kraujagyslių trombozė tai kai kurių audinių mirtis. Taigi, svarbi išvada: nekenksmingos alkoholio dozės neegzistuoja!

?Tyrimas apie alkoholio poveikį sveikam SKRANDŽIUI

Amerikiečių mokslininkai stebėjo alkoholio poveikį skrandžio sienelėms. Asmenų, turinčių sveiką skrandį, grupei atliktas gastroskopinis tyrimas. Kiekvienas iš devyniolikos dalyvių išgėrė ant tuščio skrandžio po 200 gramų viskio. Praėjus kelioms minutėms buvo pastebėtas gleivinės patinimas ir paraudimas, po valandos buvo matoma daug kraujuojančių žaizdelių. Po kelių valandų išilgai skrandžio gleivinės nusidriekė pūlingos juostelės. Visų devyniolikos tiriamųjų situacija buvo praktiškai vienoda.

?Poveikis kitai KARTAI

Socialiai pavojingiausių alkoholinių nuodų rūšys tai alus ir šampanas. Būtent nuo jų prasideda moterų ir vaikų degradacija. Vaikas juk degtinės negers – šlykštu. O saldus vynas jam malonus. Alkoholio klastingumą didina ir tai, kad jauno žmogaus organizme gausu (maždaug 10 kartų daugiau) kapiliarų. Tai reiškia, kad bet kuriuo atveju veikia tik apie 10% visų kapiliarų. Todėl jaunystėje alkoholiniai kraujotakos sutrikimai ir jų pasekmės nėra tokie ryškūs, kaip vėlesniais metais. Tačiau laikui bėgant, kapiliarų „rezervas“ palaipsniui išsenka, o apsinuodijimo alkoholiu pasekmės tampa vis labiau juntamos.

Išgėrinėjant paauglystėje užkertamas kelias kūnui formuotis pagal tam tikrus lytinius požymius. Taip, paaugliai, įsitraukę į alaus vartojimo kultūrą ir taip gyvenantys keletą metų, 15-16 metų vystosi pagal moterišką tipą: skeletas, nutukimas, plaukuotumas, taip pat nepakankamas sėklidžių, endokrininių liaukų išsivystymas, atitinkamas hormoninis fonas, artimas moteriai, pažeista psichika ir kita.

?Kodėl girtas PASTOJIMAS yra nepriimtinas?

Augančiam organizmui apsinuodijimas alkoholiu turi ypač sunkias pasekmes. Alkoholis pažeidžia DNR struktūrą, dažnai negrįžtamai. Vaiko, gimusio iš geriančios moters, išvaizdoje ir elgesyje visada yra nukrypimų nuo normos, tokių kaip „vaisiaus alkoholinis sindromas“. Nukrypimų nuo normalaus vaisiaus vystymosi vis tiek pasitaiko, net jei moteris nėštumo metu „labai saikingai“ vartoja alkoholį. Kartais šie nukrypimai lemia gyvybiškai svarbių organų nebuvimą, tada vaisius miršta arba gimsta negebantis išgyventi. Kitais atvejais jie pasireiškia įvairiais įgimtais vystymosi defektais, kuriuos vienija bendrasis medicininis terminas „VAISIAUS ALKOHOLINIS SINDROMAS“:

??žvairumas,
??įgimtas kurtumas,
??ryški asimetrija ir kiti veido defektai,
??įgimtos širdies ydos,
??sumažėjęs galvos dydis ir kaukolės apimtis, taigi ir smegenų tūris (mikrocefalija),
??protinis atsilikimas,
??įgimtos psichinės ligos,
??nepakankamas galūnių išsivystymas (mažesnis dydis),
??prastas kaukolės kaulų suaugimas – kaukolės kaulai dažnai lieka tokie ploni, kad gali lūžti net ir esant nedideliam mechaniniam poveikiui,
??lėtesnis augimas gimus,
??atsilikimas nuo bendraamžių fizinėje veikloje ir t.t.

Su kai kuriais išsigimimais vaikai gali gyvent tik trumpą laiką.

?Girtaujantys VYRAI ir jų atžalos

Patyrusi pediatrė V. D. Dulneva, tyrusi 64 vaikus, gimusius iš 4-5 metus alkoholį sistemingai vartojančių tėčių, protinių atsilikimo požymių nustatė visiems, net ir gerai fiziškai besivystantiems vaikams.

Prancūzų gydytojai priėjo išvados: norint susilaukti pilnaverčių palikuonių, vyras ir moteris turi negerti 2-3 metus.

Prisiimkime atsakomybę už savo ir savo atžalų sveikatą ir rodykime jiems gerą blaivybės pavyzdį. Žmonių ateitis priklauso absoliučiai blaiviam jaunimui. Atėjo metas veikti kiekvienam!

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/v-chyom-zaklyuchaetsya-vred-alkogolya/

KAIP ĮTIKINTI PRIKLAUSOMĄ GYDYTIS

– Įtikinti priklausomą gydytis sudėtinga, nes jis tvirtina, kad nėra priklausomas.

– Alkoholizmas tai lėtinė liga ir visiškai pasveikti nuo šios ligos neįmanoma. Gali būti remisijos stadija kai nėra paūmėjimo. Bet tai nereiškia, kad dabar žmogus gali retkarčiais išgerti. Jis turi visiškai atsisakyti alkoholio.

– Tai, jeigu alkoholikas nebevartoja alkoholio, jis neišgijo? Ir negalime jo vadinti visiškai sveiku?

– Šiuo konkrečiu momentu žmogus yra sveikas. Jis neturi ligos požymių. Jis neturi potraukio alkoholiui. Gal minčių kartais atsiranda, bet jis negeria. Jam nėra paūmėjimo. Bet liga yra. Jis turi tai prisiminti. Jis neturi pamiršti, kad kažkada jis pradėjo vartoti alkoholį ir organizmas pasikeitė. Tai visada reikia turėti omeny. Pavyzdžiui, diabetu sergantis žmogus nevalgo cukraus. Ir jo gliukozės lygis yra normalus. Ir jis jaučiasi gerai, nėra kaltės jausmo. Jis tiesiog žino, kad negalima valgyti daug cukraus ir jis nevalgo. Bet kai žmogus nenori būti gydomas, tai problema. Priklausomus žmones suskirstyčiau į keturias grupes:

1. Tie, kurie nori gydytis;

2. Tie, kurie galvoja ar jam gydytis;

3. Tie, kurie tai nori, tai nenori gydytis;

4. Tie, kurie visiškai nenori gydytis.

Prie kiekvienos grupės reikalingas skirtingas priėjimas, bet koduotis nepatariu. Dėl baimės koduojamasis nustoja gerti. Jam sakoma, jeigu jis išgers, jam bus blogai arba jis mirs. Tačiau problemos šaknis neišspręsta. Problema ta, kad žmogus neturi gyvenimo tikslo ir prasmės. Jo gyvenimas nesikeičia, todėl, kad neužpildyta vidinė tuštuma. Jeigu žmogus nori atsikratyti priklausomybės, geriau siųsti jį į reabilitacijos centrą. Nėra stebuklingos tabletės, kuri išgydytų per vieną dieną. Žmogus ėjo į priklausomybę daugelį metų. Ir gydymui taip pat reikia laiko. Yra daug reabilitacijos centrų, kuriuose žmonės gydosi kelis mėnesius, atsistato ir fiziškai, ir dvasiškai. Priklausomojo šeimos nariai taip pat turi dirbti su savimi. Lankyti palaikymo grupę, mokytis nugalėti savo kopriklausomybę. Taip pat svarbu melstis už šį žmogų.

– Jei žmogus nenori gydytis, ar galima jį įtikinti?

– Galima. Kad ir kaip baisiai tai skambėtų, reikia „padėti“ jam kuo greičiau nukristi iki dugno. Prisiminkite palyginimą apie sūnų palaidūną. Tėvas netrukdė sūnui išeiti iš namų. Dėl to sūnus namo grįžo tik tada, kai nebeturėjo ką valgyti, jis valgė su kiaulėmis iš to paties lovio. Nelengvinkite jam gyvenimo, nepalaikykite jo priklausomybės: nepirkite alkoholio ar narkotikų, nespręskite jo problemų su darbdaviais, su finansais.

Išgyti gali bet kas, bet ne visi nori gydytis. Sunku pripažinti realybę. Todėl kai kurie teigia, kad jie nėra alkoholikai. Taip pat trukdo kaltės ir bejėgiškumo jausmas. Sieloje nėra ramybės. Todėl žmogus geria, kad užsimirštų.

– Kaip mes, artimieji, galime padėti?

– Nereikia jo kaltinti, nes iš karto atsiras pasiteisinimai. O kaltės jausmas nesumažės. Turėjau pacientą, kuris gėrė, nes vėmė. O vemdavo jis dėl to, kad gėrė, bet to nesuprato. Jis sakė, kai tik išgeria, nebevemia. Tai užburtas ratas.

Suaugęs žmogus turi būti atsakingas. Alkoholikai šią atsakomybę perkelia kitam. Ir mes prisiimam ją. Nereikia to daryti. Kai man sako: „Daktare, Jūs visa mano viltis“, atsakau: „Aš tik duosiu Jums patarimus, o Jūs juos vykdykite. Todėl visa viltis yra Jumyse. Viskas priklauso nuo to, kaip juos įvykdysite. Tai – Jūsų atsakomybė“.

Yra toks metodas – intervencija. Tarkime, žmogus yra priklausomas. Surenkate gimines ir aptariate problemą, siūlote gydytis. Jeigu žmogus nenori, jūs nesprendžiate jo problemų, kilusių dėl priklausomybės. Jis pats atsakingas už savo gyvenimą. Tegul Dievas padeda jums praeiti šį kelią ir pamatyti rezultatus.

Gydytoją psichiatrą, narkologą Jurij Bondarenko kalbino Marija Rožkova.

1 dalį „Kopriklausomybės pavojus“ rasite ČIA.

2 dalį „Gyvenimas su priklausomybę turinčiu žmogumi: Ar gali būti laimingas?“ rasite ČIA.

3 dalį „Kaip elgtis su priklausomu giminaičiu?” rasite ČIA.

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/kak-ubedit-zavisimogo-lechitsya/

Elgesio taisyklės su priklausomu žmogumi

▫️Nekoncentruokite savo gyvenimo į priklausomą žmogų. Užsidarius savo sielvarte, jūs netenkate psichologinės paramos ir išsekinate save, ir kai jūsų artimui iš tikrųjų bus reikalinga jūsų pagalba, nebeturėsite jėgų.

▫️Riksmai, kaltinimai, priekaištai nepadės jums išlaisvinti giminaitį nuo jo priklausomybės. Asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotikų, juos tiesiog ignoruos arba norės pabėgti nuo problemos.

▫️Prašymai, maldavimai remtis protu ir geriausiais jausmais taip pat neefektyvūs. Jūsų artimasis tapo kitoks ir šiai dienai jo prikausomybė yra stipresnė už sąžinę. Geriau pertvarkykite savo gyvenimą, atsižvelgdami į jo ligą: paslėpkit vertingus daiktus, kuriuos jis gali parduoti ir pragerti; pagalvokite, ką darysite, jo agresyvaus elgesio atveju ir t.t.

▫️Pirmasis žingsnis gydant priklausomą – tvirtas elgesys. Jeigu keliate kokias nors sąlygas, neturite daryti išimčių, kad ir kaip norėtumėte pagailėti savo giminaičio. Kiekviena jūsų nuolaida atitolina rezultato pasiekimą.

▫️Nespręskite jo problemų. Kišdamasis į jo reikalus, padengdamas skolas, prisiimdamas jo atsakomybę ir suteikdamas kitokią panašią “pagalbą”, jūs leidžiate jam toliau jumis naudotis. Jūsų tikslas – įtikinti ligonį gydytis ir praeiti reabilitaciją. Užtikrintai eikite šio tikslo link, nesiblaškydami į nieką kitą, ir jūsų laukia sėkmė.

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/pravila-povedeniya-s-zavisimyim…/

Išsivadavimo iš alkoholio ir cigarečių istorija

Alokoholis ir cigaretės kiekvieną dieną daužo daugybės žmonių likimus. Tačiau priklausomybių, kurios griauna žmogų ir jo aplinką, galima atsikratyti! Apie tai ši istorija.

▫️Vaikystę praleidau Tatarstano respublikos Nižnekamsko rajono kaime. Augau ramus berniukas. Kai būdavo padarytos pamokos ir namų darbai, tėvams išleidus, su draugais rungtyniavome plaukime, mėgdavome žaisti futbolą, tinklinį.

▫️Po mokyklos įstojau į Kazanės aviacijos institutą. Du kursus mokiausi gerai, o trečiame kurse atsirado papildomų lėšų ir pradėjau gerti, už ką mane pašalino iš instituto. Tada pusę metų dirbau auto suvirintoju vienoje transporto organizacijoje ir po kurio laiko grįžau į institutą. Man patiko mokytis.

▫️Po kariuomenės vedžiau ir įsidarbinau Nižnekamske. Organizavome kooperatyvą. Dirbau statybos organizacijoje darbo apsaugos inžinieriumi. Ten tekdavo išgerti „už darbą, už sėkmę“, paskui „nuo nuovargio, po pirties, po šventės, po sielvarto“, per gimtadienius, minėjimus, po to jau tik spėk įpilti.

▫️Kai girtavau, mama visada sakydavo: Dievas viską mato. Kad ir kur bebuvau, prisimindavau jos žodžius. Vaikystėje mama manęs prašė persirašyti „Gyvąją pagalbą“ – 91 Psalmę ir „Tėve mūsų” maldą. Turėjau šiuos žodžius su savimi, bet aš negalvojau apie jų prasmę. Tik vėliau supratau, kad tardamas juos, aš kreipiuosi į Dangiškąjį Tėvą.

▫️Prisimenu, mano tėvas kažkada pasijuokė iš mamos, kad ji tiki Dievą. Tada ji atsakė: „Prisimeni, kaip tu kariavai? Kai šalia švilpė kulkos ir tave tik sužeidė, nes mes meldėmės už tave“. Visa tai liko mano atmintyje.

▫️80-90 – aisiais metais atsirado daug literatūros įvairiom temom. Aš kažko ieškojau. Buvau pas budistus, skaičiau musulmonų ir krikščionišką literatūrą. Kartą dvi merginos padovanojo man knygą apie Jėzų. Perskaičiau kelis puslapius ir supratau, kaip Jėzus mus myli, kad Jis mirė už mane ir parodė, kaip reikia gyventi. Bet, perskaitęs knygą, ją užverčiau ir padėjau į šalį geresniems laikams.

▫️Mirė artimieji, mama sirgo onkologine liga, aš išgyvenau draugų išdavystę ir klausiau Dievo: „Jeigu Tu esi, kodėl planetoje tiek daug blogio?“ O pats vis daugiau gėriau.

▫️Paskui sužinojau, kad mano žmona ir du vaikai lanko Biblijos pamokas, ir nusprendžiau nueiti pasižiūrėti. Prisimenu, kad atėjau išgėręs. Jaunuolis taip gerai kalbėjo apie Bibliją, o prieš tai moterys gražiai giedojo apie Jėzų. Man tapo taip ramu sieloje ir aš pasilikau. Po to studijavau Danieliaus knygą, vėliau buvau pakrikštytas. Pamenu, po krikšto ėjau gatve, žiūrėjau į gamtovaizdį ir stebėjausi: koks tyras dangus ir kokie gražūs lapai.

▫️Pradėjau lankyti bažnyčią, studijuoti Bibliją. Žinojau, kad turiu nebegerti. Alkoholis aptemdo mintis, geri draugai atsitraukė, žmona vos nepaliko, darbe nemalonumai, pareigas apleidau, vaikus reikia mokyti. Supratau, kad aš pats dėl to kaltas ir ėmiau prašyti Dievo, kad išgelbėtų mane nuo girtavimo.

▫️Po to kelis mėnesius negėriau, bet panorėjau save išbandyti. Praeidamas pro įstaigą, prekiaujančią alkoholiu, nusprendžiau užeiti ir išgerti bokalą alaus, bet nusipirkau vyno, ir su savimi dar pasiėmiau butelį degtinės. Bėgo savaitės, o aš negalėjau sustoti. Taip stipriai mane užkabino, kad supratau – mirštu. Supratau, kad gydymas neilgam. Taip buvo mano pažįstamiems, kurie važiavo pas močiutę – žiniuonę. To užteko dviems – trims – penkiems metams ir vėl – girtuoklystė.

▫️Nuėjau į mišką, atsiklaupiau ir prašiau, kad Dievas man atleistų ir išgydytų nuo alkoholizmo, sakydamas: „Aš nusikaltau Tau, žmonai ir vaikams, man negalima gerti. Aš žudau save“. Prisiminiau Dievo pažadus iš Biblijos: „Net jaunuoliai pailsta ir pavargsta, vaikinai klupte klumpa, bet tie, kurie pasitiki VIEŠPAČIU, atgaus jėgas, pakils tarsi erelių sparnais, ir nepavargs bėgdami, nepails eidami“ (Pranašo Izaijo knyga 40: 30-31).

▫️Po maldos pasijutau lengviau. Grįžau namo ir nuėjau miegoti. Kitą dieną nuėjau į darbą, įkišau ranką į kišenę, kad pasiimčiau cigaretę ir pagalvojau: „Manęs juk netraukia, kam rūkyti? Nerūkysiu“. Ir išmečiau cigaretes. Taip Dievas visam laikui išlaisvino mane iš šių priklausomybių.


Vasilij Matrosov, Nižnekamskas, Tatarstanas


Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/istoriya-otkaza-ot-alkogolya-i-kureniya/

Kaip elgtis su priklausomu giminaičiu? (3 dalis)

Tęsiame pokalbį su gydytoju narkologu Jurijum Bondarenko apie priklausomybės problemą. Šiandien mūsų pokalbio tema: ”Kaip gyventi su priklausomybę turinčiu žmogumi?”

– Jurijau, nuo ko PRADĖTI kelią į sveiką gyvenimą?

– Pirmiausia reikia prisipažinti sau ir artimiesiems, kad yra problema. Svarbu PRIPAŽINTI:

?? mano artimajam reikalinga pagalba,

??man reikalinga pagalba,

??patys susitvarkyti negalime.

Tai nelengvas žingsnis. Kopriklausomajam žmogui gali atsirasti klaidingas kaltės jausmas. Vidinis balsas gali jam sakyti: “Tu turi atsisakyti visko dėl priklausomo giminaičio išgelbėjimo”. Atrodo, kilmingas užsiėmimas. Bet tai – melas.

Kodėl SUNKU pripažinti problemą? Trukdo žema savivertė. Ilgas gyvenimas su priklausomu žmogumi sumažina mūsų savivertę. Iš pradžių mes galvojame: “Aš padėsiu jam pasitaisyti, mano meilė jį išgelbės”. Bet metai bėga, o niekas nesikeičia ir mes pradedame jausti savo bejėgiškumą.

Dar svarbu išmokti KALBĖTI apie SAVO jausmus. Kopriklausomi žmonės įprato kalbėti apie priklausomąjį: jis toks ir toks, štai ką jis daro, štai kaip su juo sunku ir kaip jis elgiasi. Visas mūsų gyvenimas sukoncentruotas į jį. Jeigu kopriklausomą paprašytume išvardinti penkias savo gerąsias savybes, jam būtų sunku. Jis nebegalvoja apie save, jo savivertė sumažėjusi. Priklausomas žmogus galbūt jam sako: „Tu padarei taip, kad aš geriu, tai tu kaltas“. Bet tai manipuliacija.

– Apie ką reikia TYLĖTI, o apie ką KALBĖTI?

– Nesakykite priklausomam žmogui, koks jis. Jis ir taip tai supranta. Jis turi kaltės jausmą, nors gali to nepripažinti. Kalbėkite APIE SAVE: kas jus liūdina, dėl ko jums blogai. Reikia MOKINTIS išreikšti savo jausmus. Reikia suprasti – yra dalykai, apie kuriuos negalima tylėti, kitaip jie tave sudraskys iš vidaus. Stresas, kuris neranda išėjimo, pasireiškia depresija, fizine liga.

– KAM reikia išsakyti savo jausmus?

– Priklausomas žmogus būtinai turi ŽINOTI, kokius jausmus jums sukelia jo priklausomybė. Bet reikia pagalvoti, KAIP jam tai pasakyti. Galima prieš tai pasimelsti, kalbėti apie save, bet ne apie tai, koks blogas pats priklausomasis. Taip jam atsiranda galimybė išgirsti, kad problemas jis sukelia ne tik sau, bet ir artimiesiems.

– Jūs sakėte, kad priklausomų žmonių šeimose MANIPULIUOJAMA. Kaip tai pasireiškia?

– Pavyzdžiui, mama sako savo sūnui/alkoholikui: „Nustosi gerti, mes tau nupirksime mašiną arba naują telefoną“. Arba sūnus/narkomanas sako: „Mama, jeigu nenupirksi man narkotikų, aš numirsiu nuo kaulų laužymo; eisiu vogti ir pateksiu į kalėjimą. Tu šito nori?“ Arba jis sako: „Pasiskolinau 5 tūkstančius ir dabar ateis žmogus jų pasiimti. Jeigu aš jam neatiduosiu, jis mane papjaus. Duok man pinigų“. Aš pasakoju realias savo pacientų istorijas. Nepasiduokite manipuliacijom. Jose gali dalyvauti papirkti asmenys, priklausomųjų draugeliai, kurie žaidžia savo žaidimą. Po to šiuos pinigus jie kartu praūžaus.

– Kaip gi NEPASIDUOTI manipuliacijom ir pačiam NETAPTI manipuliatoriumi?

– Reikia nubrėžti aiškias RIBAS. Tai reiškia, kad reikia išmokti sakyti „TAIP“ ir „NE“. Tarkim, žmogus grįžta namo girtas ir visa jūsų šeima išgyvena diskomfortą. Tarkim, tai vyksta reguliariai. Jūs sakote jam: „Aš tave myliu, bet jeigu tu vėl prisigersi, aš su vaikais tą naktį praleisiu pas tėvus“. Jūs ruošiate vietą atsitraukimui, susitariate su tėvais ir kai kitą kartą vyras grįžta girtas, jūs darote taip, kaip sakėte: imate vaikus ir nakčiai išeinate pas tėvus. Tai principas: aš darau taip, kaip sakiau. Nereikia pasiduoti kaltės jausmui. Dažnai toks principingumas ir nuoseklumas padeda alkoholikui rimtai susimąstyti dėl gydymo. Tarkim, jis ateina pas jus, prašo atleidimo ir jūs sugrįžtate. Iki eilinių išgertuvių. Jeigu niekas nesikeičia, pagalvokite, kada jūs laimingesnė: kai jis šalia, bet girtas, arba kai jūs gyvenate ne su juo, bet tarp blaivių žmonių? Žinoma, idealus variantas, kai jis šalia blaivus, bet ne visada taip bus.

Kristus sakė, kad mūsų „taip“ turi būti „taip“, o „ne“ – tikrai, “ne“. Kalbėkite ramiai. Jeigu nežinote kaip kalbėti apie savo jausmus, perskaitykite Psalmes. Karalius Dovydas, kentėjęs nuo savo priešų pinklių, išreiškė savo jausmus maldose. Išliekite širdį Dievui. Reikia mokytis tvirtai sakyti „ne“ ir nejausti kaltės. Šis procesas gali tęstis ilgai. Nepamirškite savęs, išmokite gyventi dėl savęs. Jūs niekada negalėsite kontroliuoti suaugusio žmogaus, o prarasdami kontrolę jūs prarandate ir savikontrolę. Kaip išmokti gyventi savo gyvenimą? Tai – atskira plati tema, ir apie tai pakalbėsime kitą kartą.

Gydytoją kalbino Marija Rožkova.

1 dalį „Kopriklausomybės pavojus” rasite ČIA.

2 dalį „Gyvenimas su priklausomybę turinčiu žmogumi: Ar gali būti laimingas?” rasite ČIA.

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/kak-zhit-s-zavisimyim-rodstvennikom/

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM