Šiuolaikiniame dinamiškame pasaulyje su jo dideliais greičiais, pusfabrikačiais ir netinkama mityba, nesveiko maisto atsisakymo ir persivalgymo problema yra ypač opi. Be to, daugelis neskiria deramo dėmesio fiziniam aktyvumui ir turi antsvorio.
Viskas prasideda paprastai ir liūdnai – žmogus nustoja stebėti ką, kada ir kokiais kiekiais valgo. Svoris auga lėtai, bet užtikrintai, o numesti papildomus kilogramus labai sunku, ypač jei turite įprotį “užvalgyti” stresą.
Ne paslaptis, kad antsvoris kupinas problemų. Istorija žino daugybę žmonių pavyzdžių, kuriems teko kentėti nuo ligų, kurias išprovokavo persivalgymas ir nutukimas. Tai:
▫ artrozė,
▫ varikozinis venų išsiplėtimas,
▫ hipertenzija,
▫ nealkoholinė kepenų suriebėjimo liga,
▫ erekcijos sutrikimai,
▫ nevaisingumas,
▫ lėtinė inkstų liga,
▫ onkologiniai susirgimai.
Sveikos mitybos dienos tikslas – paaiškinti žmonėms, kad tinkama mityba tai vienintelė galimybė ilgus metus išlikti jaunam ir sveikam.
Sveikas maistas šiandienai – sveikata rytojui.
? Tegul kiekviena jūsų gyvenimo diena būna sveikos mitybos diena!
“Ar valgote, ar geriate. Ar šiaip ką darote – viską darykite Dievo garbei“. (1 Korintiečiams 10:31)
Ar tai įmanoma? Pažvelkime kaip MEILĖ apibūdinta Biblijoje:
“Ir jei išdalyčiau vargšams visa, ką turiu, jeigu atiduočiau savo kūną sudeginti, bet neturėčiau meilės, nieko nelaimėčiau. Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi; meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta. Ji nesielgia netinkamai, neiško sau naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga, nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai. Ji visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria” (1 Korintiečiams 13:3-7).
Joks kitas reiškinys pasaulyje nesukelia tiek išankstinių nuomonių ir klaidingų vertinimų kaip meilė. Daugelis žmonių mano, kad meilė – tai šilti jausmai kitam žmogui, o jei nepatiriate gerų jausmų, palankumo ar užuojautos, tai jūs nemylite. Bet tai yra žmogiškosios, o ne krikščioniškos meilės apibūdinimas.
Kikščioniška meilė – ne paprasti jausmai. Tai sąmoningas požiūris į Dievą, savanoriškas apsisprendimas paklusti ir Jam tarnauti. Mylėti reiškia naudoti Dievo laisvos valios dovaną: kalbėti ar veikti kito žmogaus labui, nepaisant patiriamų jausmų. Tyra ir šventa meilė yra ne tik jausmas, bet ir principas. Didžiausias Dievo įsakymas nesako: “Turi pajausti meilę”, o “Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela, visomis jėgomis ir visu protu, o savo artimą, kaip save patį” (Luko 10:27). Mums reikia pasirinkti protu mylėti Dievą ir savo artimą.
Daugelis su sunkumais kovojančių krikščionių, rimtai susirūpinę tuo, ką jie jaučia Dievui. Daugelis patenka į neviltį ir nusivylimą; jiems atrodo, kad jie niekada nepatyrė tokio jausmų gilumo, kokį, jų nuomone, tikras krikščionis turėtų patirti Dievo atžvilgiu. Jie visą laiką patiria kaltės naštą, dėl to, kad nejaučia savyje ypatingos šilumos ir meilės Dievui.
Nors Dievas, kurio nematome, kartais gali atrodyti svetimas ir tolimas, vis tik galime jį mylėti labiau už bet ką kitą, pasirinkdami tai, kas Jam patinka, ir veikdami pagal savo vidinius įsitikinimus, nepriklausomai nuo jausmų. Tas pats Dieviškasis principas galioja ir žmonių santykiams. Mes galime savo prote tvirtai nuspręsti mylėti net tuos, kuriems nejaučiame nė menkiausios simpatijos, o tada išreikšti savo meilę žodžiais ir veiksmais, nepaisant savo jausmų. Tai yra Dieviškoji meilė. Ji žmonėms nesuprantama. Tai vadinama pamaldumo (dievotumo) paslaptimi. Kad ir kaip žmogus stengtųsi, be Dievo jis negalės jos sukurti savo širdyje. Ir vis dėlto, nepaisant to, Jėzus drąsiai mokė savo pasekėjus: “Mylėkite savo priešus”. Jo paliepimas užtikrina, kad galime mylėti net tuos, kuriems jautėme neapykantą. Jis suteiks mums jėgų su meile elgtis su visais žmonėmis taip, kaip Jis Pats elgiasi.
? Kokia neįkainojama dovana! Štai kas yra MEILĖ! Meilė visoje savo pilnatvėje. Meilė, išlaisvinta iš nepastovių jausmų vergystės. Tai lobis, kurį gali turėti visi Dievo vaikai.
❗Virtuvės kempinė gali būti nešvaresnė už tualeto sėdynę, rodo mokslinių tyrimų rezultatai.
Daugiausiai buityje naudojamuose daiktuose (kempinėse, indų šluostėse, rankšluosčiuose, ant pjaustymo lentelių, daugkartinių pirkinių krepšių) slypi daugybė bakterijų.
Su dauguma bakterijų žmogaus imuninė sistema sugeba susidoroti, tačiau mikrobai, esantys ant įvairių virtuvės rakandų ir šluosčių, gali būti kenksmingi. Tyrimų rezultatai rodo, kad viena iš pavojingiausių kampilobakterija, ant kempinės atkeliaujanti iš vištienos, gali sukelti net paralyžių.
Kempines galima naudoti indams plauti karštame vandenyje, maisto likučiams valyti, bet švariems indams blizginti, kempinės naudoti negalima.
❗Virtuvėje naudoti vieną kempinę ir kriauklei valyti, ir indams, ir daržovėms, tai terpė platinti užkratą.
?? Kempines rekomenduojama keisti bent kartą per savaitę, skirtingiems tikslams naudoti skirtingas kempines.
?? Jas galite ir pavirinti: gerai išplautas, išskalautas sumeskite į vandenį ir pavirinkite 5 minutes. Nepamirškite kruopščiai išdžiovinti ir tik tada naudoti.
?? Su bakterijomis puikiai kovoja citrinų sultys arba actas. Gerai išplautas pamerkite į pasirinktą skystį ir palaikykite 5–10 minučių. Išskalaukite ir išdžiovinkite. Mokslininkų duomenimis, šis būdas „suėda“ 30–80 proc. bakterijų.
?? Kitas būdas: vietoj kempinių naudoti sintetinius šepečius arba plaunamas šluostes, kuriuos lengva išplauti ir dezinfekuoti.
Kostui suskaudo pilvas. Mama į namus iškvietė gydytoją – katiną Aloyzą. Kai atvyko gydytojas su savo padėjėju šuniuku Kudliumi, juos pasitiko Kosto sesuo Vaida.
Jūs turite aštuonias sagas, – iškart išpyškino ji. Pasisukusi į Kudlių ji pridūrė:
– O tu turi dešimt sagų.
Į koridorių išėjo Kosto ir Vaidos mama:
– Mūsų Vaida mokosi skaičiuoti. – paaiškino ji. – Namuose jau viską suskaičiavo.
– Kiek skaičių žinai? – paklausė gydytojas Vaidos.
– Galiu suskaičiuoti iki šimto, – išdidžiai atsakė ji. – Iki mūsų durų 41 laiptelis.
– Kokia tu pastabi, – susižavėjo šuo Kudlius. – O kur ligonis?
– Jis kambaryje,- atsakė Vaida, – jam skauda pilvą. Šiandien jis 20 kartų ėjo prie šaldytuvo.
– O, ir tai suskaičiavai, – pagyrė mergaitę gydytojas, bet staiga, pasisukęs į ją, paklausė:
– Kiek kartų ėjo prie šaldytuvo? Dvidešimt?
Vaida linktelėjo.
– Kostuk, ko ieškojai šaldytuve?
Pasirodo, šaldytuve jis ieškojo pyragėlių, šokoladinių saldainių ir dešros.
– Obuolių neieškojai? – paklausė šuo Kudlius.
– Ne, saldainiai skanesni.
– O obuolys naudingesnis, – paprieštarovo šuo Kudlius.
– Draugai, nereikia ginčytis, geriau pasvarstykim, – įsiterpė gydytojas.
– Kodėl saldumynų norime labiau nei obuolių? Prie saldumynų mus traukia įprotis. Cukrus saldainiuose sukelia priklausomybę ir mums vėl ir vėl norisi suvalgyti ką nors skanaus. Bet tai labai blogas užkandis. Kodėl Kostukui skaudėjo pilvą? Nes be pusryčių, pietų ir vakarienės jis 20 kartų keliavo iki šaldytuvo. Nespėjęs susivirškinti, skrandyje ir žarnyne, maistas pradeda gesti. Vaikai, prisiminkite pačią svarbiausią taisyklę: tarp valgių turi praeiti 4 valandos. Aš žinau, Kostai, tu mėgsti žaisti futbolą. Ar galėsi žaisti visą dieną ir naktį? Ir naktį žaisi – nemiegoti. Tai neįmanoma! O mes savo skrandį priverčiame dirbti dieną ir naktį, jeigu prisivalgome dar ir prieš miegą.
– Ką gi man dabar daryti? – liūdnai paklausė berniukas.
– Reikia pamėgti naudingą maistą. Nevalgyk dažnai, valgyk lėtai. Nepamiršk fizinių pratimų, nes jie mus sustiprina ir padeda susivaldyti. Tada tavo skrandis bus sveikas ir pilvas neskaudės.
– Ir dar, – pridėjo Kudlius,- nepamiršk tarp valgių gerti vandenį. Jis reikalingas visiems organams tavo organizme.
Berniukas linktelėjo galva.
Kai gydytojas Aloyzas ir šuo Kudlius buvo beeinantys, prie jų pribėgo Vaida:
– Gydytojau, Kostas dvidešimt pirmą kartą priėjo prie šaldytuvo!
– Ir ko jis ten ieškojo? – paklausė gydytojas.
– Jis ieškojo obuolio, kad suvalgytų per vakarienę.
