Sėdėjimo pavojai – Kėdė gali Jums mirtinai pakenkti !

Sėdėjimas gali būti kur kas pavojingesnis nei anksčiau galvojote. Dažnai save raminame, kad sportuodami 30 min. per dieną save apsaugome nuo ilgo sėdėjimo padarinių. Visgi Australijos mokslininko David Dunstan atlikti tyrimai parodė, kad žmonės, kurie sėdi 4 val. ir daugiau, turi 80% didesnę riziką mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų ir 46% padidėjusią rizika mirti nuo kitų sveikatos negalavimų. Ši rizika išlieka, net jei kasdien mankštinatės. Taip pat mokslininkai įspėja, kad jūs nesate apsaugoti nuo sėdėjimo pavojaus, nors turite stiprius raumenis ar liekną kūną! Tie, kurie priversti ilgai sėdėti, turi didesnę riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu, priaugti antsvorio ir sirgti tam tikromis vėžio formomis. Skandinavijos šalyse vis daugiau įmonių darbuotojus aprūpina darbo stalais, kurie gali būti paaukštinti tam, kad darbą atliktų stovėdami.

Kodėl blogai ilgai sėdėti? Ar neužtenka kalbėti tik apie taisyklingą laikyseną sėdint? Pirmiausia neramina tai, kad sėdėjimas yra pasyvus užsiėmimas. Mokslininkė Olivija Judson teigia: „Mes daugiau kalorijų sudeginame kramtydami gumą nei sėdėdami.“ Buvo apskaičiuota, kad stovinti pardavėja sudegina 1500 kcal per darbo dieną, o sėdinti apie 1000 kcal. Tai paaiškina JAV atlikti tyrimai, kurie parodė, kad žmogus pradėjęs dirbti sėdimą darbą per 8 mėn. vidutiniškai priaugo 7 kg. Tačiau sėdėjimas turi įtakos ne tik antsvoriui.

Mūsų organizme lipoproteinų lipazė (LPL) reguliuoja ir sintetina riebalus. Buvo išsiaiškinta, kad sumažėjus lipoproteinų lipazės kiekiui organizme padidėjo rizika susirgti širdies, kraujagyslių ir kitomis ligomis. Atlikus eksperimentus su pelėmis buvo išsiaiškinta, kad tų pelių, kurios priverstinai gulėjo, lipoproteinų lipazės kiekis organizme labai sumažėjo, o pelių, kurios daugiau stovėjo LPL kiekis organizme padidėjo net 10 kartų. Vėliau gulinčios pelės turėjo kasdien ir ilgai gulėti, ir tam tikrą laiką mankštintis, tačiau LPL jų organizme nepadaugėjo. Taigi, nors mankšta turi daug privalumų, ji negali mūsų išgelbėti nuo per ilgo sėdėjimo žalos.

Ką daryti, jei turite praleisti daug laiko sėdėdami? Galimi įvairūs sprendimai:

• Galima sėdėti ant mankštos kamuolio, kai dirbate kompiuteriu; paaukštinti darbo stalą, kad galėtumėte stovėti, sportuoti su treniruokliais ar daryti tempimo pratimus žiūrėdami televizorių.

• Kalbėdami telefonu atsistokite ir pasivaikščiokite.

• Pasidėkite šiukšlių dėžę toliau, kad reikėtų keletą žingsnių nueiti.

• Kas 30 min. atsistokite ir padarykite tempimo pratimus.

• Nesinaudokite liftu, statykite mašiną toliau nuo darbo vietos, išlipkite stotele anksčiau, išnaudokite kiekvieną galimybę judėti.

Svarbu įsidėmėti, kad nors kasdien mankštinatės tai dar nereiškia, kad gyvenate judrų gyvenimą. Tegu sėdimoji kėdė tampa Jūsų priešu!

„Judėjimas gali pakeisti bet kokį vaistą, tačiau jokie vaistai negali pakeisti judėjimo!“ (Tiso mintis)

Autorius: Corrie Jankevičienė, Sveikos gyvensenos sodyba „Nova Vita”

Šparaginės pupelės


Siūlome į jūsų vartojamų daržovių asortimentą įtraukti ir šparagines pupeles. Jos tikrai to vertos.

Turi mažai kalorijų ir daug organizmui naudingų medžiagų: A, B grupės, C, K vitaminų, antioksidantų, ypač tokių kaip flavonoidai, taip pat įvairių mineralinių medžiagų.

Šios medžiagos efektyviai kovoja su laisvaisiais radikalais mūsų organizme, apsaugodamos ląsteles nuo pažeidimų. Vitaminas A padeda regeneruoti odą, todėl mūsų oda atrodo sveikesnė ir jaunesnė, stiprina imuninę sistemą. Vitaminas C dalyvauja kraujo gamyboje. Vitaminas K palaiko normalų kraujo krešėjimą, dalyvauja kaulų atnaujinimo procese, skatina raumenų veiklą, regeneracijos procesus, didina atsparumą infekcijoms, skatina žaizdų gijimą. Vitaminai A, K – tirpūs riebaluose, todėl šparagines pupeles valgykite su nedideliu kiekiu aliejaus.

Flavonoidai stiprina imuninę sistemą, tai galingas slaptas ginklas prieš uždegimus, stiprina vitamino C poveikį, padeda išvengti infarkto, nes apsaugo nuo trombų susidarymo kraujagyslėse. Flavonoidai padeda apsisaugoti nuo vėžio.

Šparaginės pupelės taip pat turi mangano. Jis yra būtinas fermentų, dalyvaujančių angliavandenių, riebalų ir baltymų apykaitoje, komponentas, dalyvauja jungiamojo audinio susidaryme, svarbus kaulų augimui, reprodukcinėms funkcijoms.

Šparaginės pupeles nesudėtinga auginti. Jos nereikalauja daug priežiūros. Tik svarbu skinti dar jaunas, neperaugusias ankštis. O jei nespėjote nuskinti ir ankštys peraugo – palikite, kol pribręs viduje sėklos, tada jas išaižykite ir naudokite kaip paprastas pupeles.

Šparaginės pupeles trumpai apvirkite verdančiame vandenyje, o dar geriau garuose. Galima naudoti su įvairiomis kitomis daržovėmis troškiniams, sriuboms, apkepams, įvairiems įdarams.
Žiemos sezonui trumpai apvirtas šparagines pupeles užšaldykite šaldiklyje.

Šparaginių pupelių maistinė vertė 100 g:

Kalorijos – 31 kcal
Angliavandeniai – 7 g
Baltymai – 2 g
Riebalai – 0,1 g

Vitaminas A – 14 % (RPN)
Vitaminas C – 27 % (RPN)
Vitaminas E – 2 % (RPN)
Vitaminas K – 18 % (RPN)
Vitaminas B1 (tiamino) – 6 % (RPN)
Vitaminas B2 (riboflavino) – 6 % (RPN)
Vitaminas B3 (niacino) – 4 % (RPN)
Vitaminas B5 (pantoteno rūgštis) – 1 % (RPN)
Vitaminas B6 (piridoksino) – 4 % (RPN)
Folio rūgštis – 9 % (RPN)

Kalcis – 4 % (RPN)
Geležis – 6 % (RPN)
Magnis -6 % (RPN)
Fosforas – 4 % (RPN)
Kalis – 6 % (RPN)
Cinkas – 2 % (RPN)
Varis – 3 % (RPN)
Manganas – 11 % (RPN)
Selenas – 1 % (RPN)

Informacija naudota iš  –  nutritiondata.self.com

Lietiniai blynai su šparaginių pupelių įdaru

1 stikl. = 250 ml

Tešlai blynams:

Kvietinių miltų baltų    –    1,4 stikl.
Kvietinių miltų rupių    –    0,6 stikl.
Druskos    –    0,5 a.š.
Alyvuogių aliejaus Extra Virgin    –    2 v.š.
Vandens    –    750 ml

Pradžioje sumaišome sausus ingredientus, po to pilame aliejų, vandenį ir gerai išplakame, kol neliks tešloje gumuliukų.

Įdarui:

Šparaginių pupelių supjaustytų    –    3 stikl. (galima naudoti šaldytas)
Svogūnų    –    2 vidutinių
Aliejaus alyvuogių Extra Virgin    –    1 ar 2 v.š.
Česnako    –    3 skiltelių
Druskos    –    pagal skonį

Šparagines pupeles supjaustome smulkiais gabaliukais. Verdame jas ant garų iki minkštumo. O jei neturime galimybės virti ant garų, virkime vandenyje. Svogūną smulkiai supjaustome, suberiame į keptuvę su nesvylančia danga ( pvz. keramikine), įpilame 1 ar 2 valg. šaukštus aliejaus ir truputį vandens, pridengiame dangčiu ir troškiname iki minkštumo. Pabaigome įdedame sutraiškytą česnaką ir išmaišome. Išvirtas pupeles sumaišome su troškintais svogūnais, pagal skonį pasūdome.

Į iškeptus lietinius dedame įdaro ir sulankstome.  Prieš patiekiant lietinius, juos šiek tiek pašildome keptuvėje ant silpnos ugnies, uždengę dangčiu. Patiekime su šviežiomis daržovėmis ar iš jų pagamintomis salotomis . Skanaus !

Išeiga – apie 12 blynelių.

Gaminimo akimirkas žiūrėkite čia !

Avižiniai javainiai su medum

1 stikl. = 250 ml

Avižinių dribsnių – 1 stikl.
Saulėgrąžų sėklų – 1/3 stikl.
Sezamo sėklų – ¼ stikl.
Linų sėmenų – ¼ stikl. (galima sumalti kavamale)
Medaus – apie 2,5 – 3 v.š.

Avižinius dribsnius ir saulėgrąžas keptuvėje nuolat
maišant paskrudinti ant silpnos ugnies apie 5 min., suberti sezamą, linų sėmenis ir dar apie 5 min. paskrudinti (jei linų sėmenys sumalti – berti tik prieš pabaigą). Karštus perpilti į dubenį, įdėti medų ir gerai išmaišyti, kol neatvėso . Šią birią masę suberti į plokščią formą (galima įkloti kepimo popieriaus). Su šaukštu išlyginti, o pabaigoje su padrėkintu šaukštu palyginti ir paspausti. Plonesnis, apie 1 cm masės sluoksnis geriau sukibs. Palikti keletai valandų sustingti. Sustingusią masę supjaustyti norimo dydžio gabaliukais. Skanaus 🙂

Natūralios gydymo priemonės – KAJENO PIPIRAS

Neretai skundžiamės gerklės skausmu arba kosuliu. Norėčiau jums rekomenduoti savo vaistinėlėse tam tikslui turėti kajeno pipirų. Tai nuostabi natūrali nuskausminanti ir priešmikrobinė priemonė. Tik pajutus gerklės perštėjimą, įmaišykite 0,25 arbatinio šaukštelio sumaltų kajeno pipirų pusėje stiklinės šilto vandens. Gerkite šį mišinį skalaudami, mažais gurkšneliais, kad būtų kuo ilgesnis kontaktas su gerkle. Neišsigąskite, kad pradžioje šiek tiek degina. Kajenas – aštrus pipiras, bet neužilgo deginimas mažėja ir dažnai greit pasveikstama.

Per paskutinius 5 metus buvo atlikta daugiau nei 1300 mokslinių tyrimų, kad išsiaiškinti, kaip veikia veiklioji kajeno medžiaga kapsicinas. Tyrimų rezultatai tikrai įspūdingi. Kapsicinas yra fitochemikalas, randamas visuose “capsicum” genties vaisiuose. Tai yra būtent tas ingredientas, kuris daro pipirus aitrius (aitrioji paprika ir pan., bet ne juodieji ir baltieji pipirai). Jau seniai kajenas ir jo giminaičiai žinomi dėl savo gydomųjų savybių. Daug tyrimų patvirtina jo sugebėjimą mažinti skausmą. Jo pritaikymo galimybės daug platesnės nei tik gerklės skausmo gydymas. Išsamiausiai jų poveikis yra ištirtas naudojant kapsiciną kaip išorinę priemonę kremo arba pleistro pavidalu nuo artrito ir kitų sanarių skausmų. Kapsicinas skatina skausmo nervinius receptorius išleisti neurotransmiterį (tam tikrą cheminę medžiagą), kuris padeda siųsti signalus apie skausmą į smegenis. Būtent todėl jaučiamas deginantis skausmas ar aitrus skonis. Po kurio laiko tai išsekina nervinės ląstelės sugebėjimą siųsti skausmo signalus. Taip pat kapsicinas padidina kraujotaką toje vietoje, su kuria kontaktuoja. Jeigu naudosite kapsiciną sąnarių skausmui mažinti, kad pajausti didžiausią efektą, reikėtų vartoti bent savaitę. Yra įvairių komercinių preparatų su kapsicinu. Svarbiausia, kad kapsicino koncentracija juose būtų nuo 0,025 % iki 0,075 %. Namuose galite pasidaryti savo tepalą. Arbatinį šaukštelį sumaltų kajeno pipirų sumaišykite su stikline obuolių acto arba su kokoso aliejumi. Skaudančią vietą juo galite patrinti arba sumirkyti marlę ir ja aprišti, iš viršaus uždengus neperšlampamu audiniu arba plastiku. Yra žmonių kurie teigia, kad tai jiems padėjo sumažinti ir net gydyti psoriazės (žvynelinės) simptomus.

Nemažai tyrimų parodė, kad kajeno pipirai gali padėti gydyti skrandžio opas, jeigu jų priežastis yra bakterija (Helicobacter pylori). Reikia gerti 0,25 arbatinio šaukštelio kajeno, išmaišyto puodelyje vandens ryte ir vakare (prieš valgį). Tai gali sunaikinti bakterijas, sumažinti opos skausmus ir stabdyti kraujavimą.

Kajenas (arba kiti pipirai su kapsicinu) gali padidinti organizme medžiagų apykaitą, skystinti kraują ir mažinti kraujospūdį. Žiemą, kai šąla kojos rekomenduojama užberti jų ant kojos, kad padidinti kraujotaką ir apsisaugoti nuo nušalimo!

Tačiau dėl pastovaus vartojimo į vidų yra nemažai perspėjimų apie galimą pavojų. Yra daug neaiškumų dėl kapsicino poveikio galimai sukeliant onkologines ligas. Tiesa, yra nemažai tyrimų, kurie rodo, kad kapsicinas naikina vėžines ląsteles – ypač prostatos ir plaučių vėžio. Bet yra ir gerai atliktų tyrimų, rodančių, kad jis gali veikti kaip kancerogenas – tai yra pakeisti ląstelės genetinę informaciją ir skatinti vėžinių ląstelių formavimąsi. Kol kas tiksliai nežinoma, kodėl tai vyksta ir kada tai gali atsitikti. Daug prieštaringų tyrimų kelia rimtas abejones. Kol nebus atlikta daugiau tyrimų, aš asmeniškai nenaudosiu jų kasdien kaip profilaktinės priemonės, bet daugiau išoriniams kompresams arba į vidų – trumpalaikiam gydymui.

(Dabar internete yra straipsnių teigiančių, kad kajeno pipirų ekstraktas, duotas žmogui aptikus infarktą, gali stebuklingai, iš karto sustabdyti jį. Tačiau yra rimtų abejonių, kad tai patvirtinta tyrimais. Aš daug ieškojau, kokia ekspertų nuomonė arba mokslinių tyrimų tuo klausimu ir niekur neradau teigiamų atsakymų. Tiktai vienas, 2009 metais JAV atliktas tyrimas su pelėmis rodo, kad išorinis kremo su kapsicinu naudojimas infarkto metu gali mažinti širdies ląstelių žūties atvejus.)

Autorius: Corrie Jankevičienė, sveikos gyvensenos sodyba „Nova Vita“

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM