GERIAUSIAS VAISTAS – NEBRANGUS !

Širdies ir kraujagyslių ligos tokios populiarios, jog šiandieninė farmacijos pramonė išleidžia visą arsenalą vaistų ir kitų priemonių prieš šias ligas. Visi žinome, kad su vaistais reikia elgtis labai apdairiai. Tikrai neverta juos vartoti be gydytojo nurodymo. Kas vartojo vaistus, tikriausiai skaitė, koks būna jų šalutinis poveikis. Kiekvienų vaistų instrukcijoje nurodyta, kokias bėdas gali sukelti šie vaistai, netgi teisingai juos vartojant. Kas neskaitėte, būtinai paskaitykite. Tai gana linksmas užsiėmimas, žinoma, jeigu jums nereikės jų vartoti, nes paskaičius, kas gali jums nutikti vartojant šiuos vaistus, darosi baisu.

Bet yra vienas vaistas, kurio veikimo faktorius norėčiau išvardinti. O jūs pabandykite atspėti, koks tai vaistas.

1. Gerina širdies darbą ir stiprina širdies raumenis.
2. Normalizuoja kraujospūdį.
3. Didina kraujo gebėjimą pernešti deguonį.
4. Retina pulsą ramybės būsenoje.
5. Gerina kraujo apytaką.

Kaip matome, tai puikus vaistas nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Bet jūs, žinoma, paklausite, koks šalutinis – blogasis poveikis? Šis vaistas turi ir šalutinį poveikį, bet ar jis blogas, spręskite patys. Taigi šalutinis poveikis yra toks:

1. Atpalaiduoja įtemptus raumenis ir išlaisvina sulaikytas neigiamas emocijas. Skatina geriau
galvoti apie save, sumažina pyktį, nusivylimą.
2. Pakrauna smegenis ir nervų ląsteles elektros energija. Pagerina pusiausvyrą tarp valingos ir autonominės nervų sistemų.
3. Padeda virškinimui ir suaktyvina žarnyno darbą, sumažindamas dujų kiekį ir užkietėjimą.
4. Apsaugo nuo kaulų mineralų praradimo, tai yra užkerta kelią osteoporozei.
5. Suteikia fiziologinę pusiausvyrą endokrininei sistemai. Jūsų hipofizis, kasa, antinksčiai ir lytinės liaukos tampa veiksmingesni.
6. Sustiprina jūsų protines galias ir padidina gebėjimą galvoti.
7. Pagrąžina jūsų figūrą ir veido spalvą.
8. Padeda numesti svorį.
9. Prideda energijos.
10. Sulėtina senėjimo procesą.
11. Padidina ištvermę.
12. Paskatina endorfinų gamybą smegenyse.
13. Suteikia atpalaiduojantį gerbūvio jausmą ir padidina skausmo plitimo slenkstį.

Kaip jums šalutinis poveikis? Ar norėtumėte sužinoti, koks tai vaistas?
Teisingai – mankšta!!!

Daug kas turbūt nusivylėte. Pagalvojote, nusipirksiu, ir problema išspręsta. Taip, nusipirkti paprasčiau nei pakeisti savo įpročius. O mankšta tikrai reikalauja pakeisti kai kuriuos mūsų įpročius. Bet dar kartą prisiminkite, ką ji duoda. Tikrai verta pasistengti.

Mankšta, kurią jums pasiūlysime nereikalauja nei treniruoklių salės, nei brangių priemonių, nei daug laiko. Pradžiai pakeiskite kai kuriuos savo įpročius. Ryte reikėtų atsikelti šiek tiek anksčiau. Na, bent pusvalandžiu… Žinoma tam, kad keltis būtų lengviau: teks atsigulti anksčiau. Be to, vakarieniauti ne vėliau kaip 18.00. Ką, jau per sunku? Nieko baisaus, tikrai verta. Grįžtam prie jūsų rytmečio. Tik atsikėlę išgerkite stiklinę vandens, o dar geriau – dvi. Gerai pasirąžykite. Jeigu neturite įpročio pusryčiauti, bent lengvai užkąskite. Geriau būtų įprasti valgyti stiprius pusryčius. Į darbą išeikite anksčiau, kad galėtumėt nueiti pėstute. Eikite sparčiai, taip, kad dar galėtumėte kalbėti, bet dainuoti jau nebeužtektų kvapo. Jeigu darbas labai toli pasistenkite išlipti iš autobuso šiek tiek neprivažiavę, kad galėtumėte nueiti bent 1-2 km. Greitas ėjimas – puiki mankšta. Jeigu kam atrodo ėjimas į darbą pėstute – laiko švaistymas, apsirinka. Tai puiki proga ramiai apmąstyti savo darbo planus, o grįžtant iš darbo – įvertinti praėjusios dienos įvykius. Greitai einant, smegenys ypač gerai dirba. Jeigu namuose naudojatės liftu, pabandykite atsisakyti jo paslaugų. Geriau lipkite laiptais. Žinoma, jeigu per daug sunku, tai bent vieną ar du aukštus įveikite pėstute. Vėliau, kai įprasite, didinkite krūvį. Su džiaugsmu pastebėsite, kad tai daryti bus vis lengviau.

Jeigu jūsų darbas sėdimas, darykite pertraukėles. Pasimankštinkite, pasivaikščiokite. lšnaudokite kiekvieną progą pajudėti. Tegul tai bus jums labiausiai siektinas dalykas dienos bėgyje. Leiskime savo kūnui pasidžiaugti judėjimu. Jis taip šito nori ir laukia.

Autorius: Vytautas Kulšė, Septintosios dienos adventistų bažnyčios Sveikatos skyrius

Judrus gyvenimo būdas

Apskritai judrus gyvenimo būdas sumažina riziką susirgti širdies ligomis. Mažai judant, kaupiasi visceraliniai riebalai – tai pilvo ertmėje tarp vidaus organų esantys riebalai. Šie riebalai ypač yra linkę susikaupti vidutiniame amžiuje ir gali būti besivystančio diabeto, hipertenzijos priežastis. Visai neseniai JAV atliktame tyrime, kuriame dalyvavo 6000 moterų, buvo nustatyta, kad daug sportuojančios dailiosios lyties atstovės 25 proc. rečiau serga vėžiu, palyginti su tomis, kurios yra mažai aktyvios. Kartu mokslininkai atkreipia dėmesį į tai, kad sportas mažai padeda, jei moteris nepakankamai miega. Iki šiol nežinoma, kodėl sportas sumažina vėžio riziką, tačiau tai gali būti susiję su nedideliu kūno svoriu, geresne imunine sistema ir hormonais. Žinoma, po tinkamo fizinio krūvio pagerėja nuotaika, savijauta, norisi nuveikti kažką naudingo.

Šaltinis: Gydytoja Sandra Bytautienė, „Sveikas žmogus” 2009 m. Nr. 2

Nutukimas be viršsvorio

XXI amžius dar tik prasidėjo, o Pasaulinė Sveikatos Organizacija jau dabar viešai praneša, kad šio amžiaus žudikas Nr. 1 yra nutukimas. Daugelį jaudina viršsvorio problema, tačiau nedaugelis žino, kad ne mažiau pavojingas yra nutukimas, neturint viršsvorio, arba taip vadinamas metabolizmo sindromas. Jo pagrindinis pavojus tame, kad žmonės net neįtaria, kad yra nutukę.
Įdomiausia, kad šis nutukimo tipas gali būti ir pas lieknus žmones. Didelei Didžiosios Britanijos Imperatoriškojo koledžo tyrinėtojų nuostabai, šis nutukimas buvo aptiktas netgi pas manekenes. Šio tyrimo metu buvo ištirta 800 žmonių magnetinio rezonanso tomografijos pagalba. Pasirodė, kad 45% moterų ir 60% vyrų turi „metabolizmo sindromą“. Sudarant individualias riebalų „nuotraukas“, kiekvienam tyrimo dalyviui mokslininkai nustatė, kad pagrindinis metabolinio nutukimo faktorius buvo riebalų pasiskirstymas organizme. Daug lieknų žmonių su normaliu kūno masės indeksu turėjo visceralinių riebalų perteklių aplink vidaus organus.
Ypatingai daug šių riebalų kaupiasi pilvo srityje. Lyginant su riebalais kaupiamais ant klubų ir kojų, visceralinių riebalų kaupimas didina įvairių komplikacijų ir visų sistemų susirgimo riziką.

Kokias ligas sukelia matabolinis nutukimas?
Pastebėta, kad visceralinis nutukimas ir antrojo tipo diabetas tarpusavyje yra labai susiję. Būtent nutukimas yra pagrindinė organizmo atsparumo insulinui (gliukozė esanti kraujyje nereaguoja į insulino hormoną) priežastis. Reaguodamas į tai organizmas, o tiksliau, kasos liauka padidina insulino gamybą. Padidėjęs insulino kiekis (hiperinsulinemija) savo ruožtu sutrikdo kitus biocheminius organizmo procesus: didėja arterinis kraujospūdis, sutrinka riebalų sudėtis kraujyje. Todėl padidėja diabeto, širdies kraujagyslių susirgimų ir hipertonijos rizika. Kaip sužinoti, ar turime metabolinį nutukimą?
Pasinaudoti magnetinio rezonanso tomografija tam, kad sužinoti visceralinių ir poodinių riebalų išsidėstymą ir kiekius mūsų organizme, yra pakankamai brangu. Yra daug paprastesnis būdas. Išsimatuokite savo liemens ir klubų apimtis. Padalinkite liemens apimtį iš klubų apimties. Gautas rezultatas vyrams neturėtų būti didesnis nei 1, o moterims nedidesnis nei 0,8.

Kaip kovoti su metaboliniu nutukimu?
Tyrimas parodė, kad žmonės, turintys visceralinių riebalų perteklių dažniausiai kontroliuoja savo svorį dietų pagalba, tuo tarpu, kai neturintys šios problemos teikia pirmenybę reguliariam fiziniam aktyvumui.
Mokslininkų nuomone, viršsvorį turintys žmonės, jeigu jie sportuoja, daug juda, gali būti daug sveikesni, nei liekni, tačiau mažai fiziškai aktyvūs. Gali būti, kad sumo imtynininkai, pasižymintys didžiuliu viršsvoriu, turi geresnį medžiagų apykaitos rodiklį, nei kai kurie iš liesų, nejudrių žiūrovų, kurie stebi juos sėdėdami tribūnose, nes šių sportininkų riebalai didžiąja dalimi kaupiasi po oda, o ne aplink gyvybiškai svarbius organus ir raumenis. (Žinoma, višsvoris bet kokiu atveju turės vienokių ar kitokių neigiamų pasekmių – leidėjų pastaba.) Reguliarus fizinis aktyvumas padeda pašalinti vidinį nutukimą net, jeigu svarstyklių rodyklė stovi vietoje. Tam, kad susidoroti su metabolinio nutukimo problema, geriausia taikyti visas sveiko gyvenimo būdo taisykles: sveika ir reguliari mityba, fizinis aktyvumas ir t.t.

Šaltinis: A.Borisov, Laikraštis „Vaši kliuči k zdorovju“ Nr.6, 2007

Saulėgrąžos

Saulėgrąžose gausu augalinių riebalų, folio rūgšties ir kitų B grupės vitaminų. 30 g saulėgrąžų sėklų aprūpina organizmą daugiau negu 100% rekomenduojamos vitamino E dienos dozės. Polinesočiosios riebiosios rūgštys, esančios saulėgrąžose, padeda mažinti cholesterolio lygį kraujyje ir lėtina senėjimo procesus. Baltame sėklų branduolyje yra daugiau nei 25 proc. visaverčių maistinių baltymų. Puikus mikroelementų šaltinis: cinko, fluoro, jodo, kalcio, geležies. 100 g saulėgrąžų yra 300 mg magnio. Ir šie elementai išsaugomi visą žiemą, todėl saulėgrąžų sėklos dar kartais vadinamos „gamtos konservais“. Dėl šioms sėkloms specifinių vitaminų, jos stiprina plaukus ir nagus. Saulėgrąžos yra aterosklerozės, miokardo infarkto ir kitų širdies bei kraujotakos sistemos problemų profilaktinė priemonė, kuri taip pat naudinga sergant kepenų ir tulžies išskyrimo ligomis. Saulėgrąžų sėklos gali prislopinti apetitą.

 

Šaltiniai:  http://gyvenimas.delfi.lt, Reader´s Digest „Sveikos mitybos vadovas“, Alma littera 2008

Dilgėlių sriuba su saulėgrąžų grietine

 

 

 

 

 

1 stikl. – 250 ml

Vandens   –   6 stikl.

Svogūnai   –   2 dideli
Morkos   1 – 2
Bulvės   –   6 vidut.

Dilgėlių lapų   –   2 standžiai prigrūstos stikl.
Ciberžolės   –   ½ a. š.
Aliejaus nerafinuoto   –   4 v. š.
Česnako    2   –   4 skiltelės
Rūgštynių    –   1 stikl.
arba citrinos sulčių (pagal skonį)
Petražolių   ≈   1 stikl.
Krapų   –   pagal skonį
Druskos   –   pagal skonį

Į verdantį vandenį sudėti supjaustytus svogūnus, bulves, tarkuotas morkas. Apsimovus gumines pirštines nuskinti dilgėlių lapus, nuplauti ir supjaustyti. Kai verdamos daržovės suminkštės, pridėti ciberžolę, susmulkintą česnaką, dilgėles, užvirti. Pridėti rūgštynes, išjungti ugnį. Pagal skonį pasūdyti, įpilti aliejų, suberti susmulkintas petražoles, krapus. Jei trūksta rūgštumo, įpilti citrinos sulčių. Labai skanu su saulėgrąžų grietine (receptą rasite žemiau). Jei sriubą valgysite su grietine – aliejaus nepilkite. Porcija: 6 žmonėms.

 

Grietinė “Saulutė”

Vandens   –   3/4 stikl.
Saulėgrąžų   –   2/3 stikl.
Citrinos sulčių   –   3 v.š.
Druskos   –   ½ a.š.

Visus produktus labai gerai išplakti smulkintuve. Jei per tiršta, įpilkite dar šiek tiek vandens. Tinka įvairioms sriuboms, salotoms.

Pavasario ŽALUMYNAI

Atėjo pavasaris, ir Dievas mums vėl parūpino žalumos mūsų akims, uoslei ir maistui!

Pavasarį viena iš pirmųjų pasirodo paprastoji garšva. Garšva skaniausia tik pradėdama skleisti pirmus lapelius, ir turi savyje daugiausia maistinių medžiagų. Skaniausia ji būna tol, kol lapeliai yra su blizgiu paviršium, garbanoti. Tai vienas iš naudingiausių maistinių augalų, turintis daug vitamino C, mineralinių medžiagų (kalcio, kalio), eterinių aliejų. Iš garšvos jaunų lapų galima gaminti salotas, sriubas, troškinius. Garšvų žolės preparatai nuo seno naudoti gydyti podagrai. Taip pat minimos reumatą, artritą gydančios, šlapimo pūslės, žarnyno sutrikimus šalinančios, šlapimą varančios bei kraujo spaudimą mažinančios garšvų savybės. Žolės antpilas pasižymi lengvomis raminančiomis savybėmis. Paruošus garšvų lapų kompresus gydomi nudegimai, vabzdžių sugeltos vietos, malšinamas sąnarių skausmas. Garšvų nereikėtų naudoti esant žemam kraujo spaudimui.
Paprastoji dilgėlė – gerai pažįstamas augalas, kuris gali ir nesukelti teigiamų emocijų. Dilgėlė žmogui ypač naudinga po žiemos, kada organizmui trūksta vitaminų. Tai vienas naudingiausių laukinių augalų. Dilgėlės lapuose yra 22 – 30 proc. skaidulų, mineralinių medžiagų (kalio, natrio, magnio, geležies, sieros, silicio, chloro), 0,6 proc. askorbo rūgšties, vitaminų B2, B3, K, E, karotino, 2–5 proc. chlorofilo. Iš dilgėlių gaminamos salotos, daromi apkepai, verdama sriuba. Vertingiausios dilgėlės maistui naudojamos šviežios, t.y. termiškai neapdorotos, bet kad neapsidilginti jas reiktų nuplikinti karštu vandeniu. Gaminant sriubą, dilgėles reikia sudėti sriubai jau išvirus, pabaigoje. Per dieną užtenka 100-200 g šviežių dilgėlių, kad aprūpinti organizmą vitaminais.

Petražolėse apstu naudingųjų medžiagų. Vitamino C kiekiu ji lenkia daugumą vaisių ir daržovių. Šimte gramų jaunų žalių petražolių yra iki 300 mg – maždaug dvi vitamino C paros normos. Tai kone keturis kartus daugiau nei citrinose. Karotino kiekiu petražolės nenusileidžia morkai. Šimte gramų petražolių yra dvi provitamino A paros normos. Be to, petražolės turi eterinio aliejaus, vitamino E, B1, B2, PP, flavonoidų. Jose yra mineralinių medžiagų: geležies, fosforo, kalio, kalcio, mangano, nikelio, fluoro. Petražolės puikiai valo organizmą, ypač sergant inkstų ligomis, neleidžia kauptis skysčiams. Petražolės puikiai pašalina nemalonų burnos kvapą, baktericidiškai veikia burnos ertmę, todėl kramtyti petražoles naudinga sergantiesiems dantenų ir burnos gleivinės uždegimu. Petražolių arbatą patartina gerti senesnio amžiaus vyrams, turintiems šlapimo pūslės ir prostatos negalavimų. Stiprina kraujagysles, todėl vartojamos sergant cukriniu diabetu. Labai vertingas prieskoninis augalas, pagerinantis patiekalų skonį. Kad išsaugoti petražolėse esančių vitaminų gausą, jas reikia dėti baigiant ruošti patiekalą.

Šaltiniai: http://ekologija.blogas.lt, http://www.sakiaivsb.lt, http://www.zolininkas.lt, http://gyvenimas.delfi.lt, http://www.sos03.lt

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM