Sveikos gyvensenos tinklalapis
Norite neužsikrėsti ligomis? Turėti geresnę sveikatą? Šis video kaip tik jums. Paklausykite ir išbandykite.
Informacija dalinasi Sveikatingumo centro „Naš Dom” Ukrainoje gydytoja Tatjana Ostapenko (šeimos gydytoja, fizioterapijos ir gydomųjų mankštų, mitybos ir gyvensenos medicinos specialistė, Amerikos gyvensenos medicinos draugijos narė).
Paskaitą originalia (rusų k.) rasite ČIA.
Svarbus klausimas, kaip apginti savo plaučius prieinamomis priemonėmis? Teisingai maitintis! Gydytojai sudarė sąrašą produktų, kurie padeda išsaugoti plaučių sveikatą. Tie patarimai šiandien labai aktualūs.
Geriausia profilaktika plaučių sveikatai tai – pilnavertis miegas, saikingi fiziniai krūviai ir subalansuota mityba.
10 produktų, kurie ne tik turtingi elementais, ginančiais kvėpavimo sistemą nuo įvairių susirgimų, bet ir daro mūsų gyvenimą skanesniu ir puikesniu:
1. OBUOLIAI
Valgykite daugiau obuolių! Vitaminų C, E ir beta-karotinų kompleksas palengvina kvėpavimą, sumažina respiratorinių susirgimų riziką, pagerina plaučių darbą. Valgykite obuolius kasdien, alergijos nuo jų beveik nebūna.
2. GRAIKINIAI riešutai ir LINŲ SĖMENYS
Graikiniai riešutai – turtingas Omega-3 riebiųjų rūgščių šaltinis. Jeigu kasdien suvalgysite saujelę graikinių riešutų, tikimybė susirgti astma ryškiai sumažėja. Be to, valgyti riešutų daugiau vis tiek nerekomenduojama. Naudokite sėmenis ir graikinius reišutus, ir jūsų plaučiai dirbs kaip laikrodis. O jeigu susirgtumėte, tai padės jiems greičiau pasveikti.
3. MĖLYNĖS
Sezoninės uogos nepaprastai naudingos organizmui. Bet plaučiams ypatingai svarbios mėlynės. Jose gausu vitamino C, kuris aktyviai kovoja su susirgimais, pažeidžiančiais kvėpavimo organus, pavyzdžiui pneumonija.
4. BROKOLIAI
Žmonės sako, kad produktai ypatingai naudingi tiems organams į kuriuos jie panašūs. Graikiniai riešutai – smegenims, pomidorai – širdžiai, brokoliai – plaučiams. Ir tai tiesa? Brokoliai turi daug folinės rūgšties, karotinoidų ir C vitamino kas padeda kovoti su uždegimais. Brokoliai – geriausias plaučių draugas.
5. KAJENO PAPRIKOS
Kajeno paprikų arbata – puikus šaltalankio su imbieru – patikrintos liaudiškos priemonės konkurentas. Kapsaicinas apsaugo kvėpavimo takų gleivinę, o beta-karotinas sumažina astmos riziką. Manoma, kad Kajeno paprika netgi padeda sumažinti plaučių vėžio riziką. (Perspėjimas: Aštrias paprikas verta vartoti tam tikrais gydymo tikslais. Kasdienis aštraus maisto vartojimas sukelia per didelį nervų sistemos stimuliavimą; atbukina skonio receptorius; skatina skrandžio sulčių išskyrimą, o jų perteklius gali sukelti stemplės deginimą.)
6. IMBIERAS
Neatsisakysime ir imbiero. Jis padeda apvalyti plaučius ir dalyvauja toksinų pašalinimo procese. O Amerikos mokslininkai imbierą laiko svarbiausiu plaučius stiprinančiu produktu.
7. BANANAI
Bananuose daug kalio. Jis būtinas normaliam kvėpavimo sistemos darbui. Daugybė mokslinių tyrimų įrodė – jeigu žmogaus, ypač vaiko, racione netrūksta kalio turinčių produktų, plaučių talpa bus didesnė ir jie gariau funkcionuos. Daug kalio špinatuose, saldžiose bulvėse, pupelėse.
8. ČESNAKAS
Į česnako sudėtį įeina medžiagos, valančios kvėpavimo organus nuo toksinų ir mažinančios kancerogenų neigiamą poveikį. Be to, česnakas pasižymi antiseptinėmis savybėmis, mažina uždegiminius procesus; plaučiuose taip pat.
9. POMIDORAI
Pomidoruose yra kalio, daug vitamino C. Taip pat likopino – medžiagos, kuri gerina kvėpavimo organų darbą – lobynas. Meilė pomidorams = plaučių sveikata.
10. CIBERŽOLĖ
Šis prieskonis turi priešuždegimines, imunitetą stimuliuojančias ir antioksidacines savybes. Sumalta ciberžolė – puiki kosulio gydymo priemonė.
Ir dar – gerkite kiek tik galite daugiau vandens! Vanduo – svarbiausias viso organizmo sveikatos palydovas. Jis pagerina metabolizmą, pagreitina kvėpavimo sistemos apvalymą nuo susikaupusių kenksmingų medžiagų, apsaugo nuo uždegimų. Gerkite bent 1,5 – 2 litrus vandens per dieną ir BŪKITE SVEIKI!
Jūsų kūnas – tai nuostabus mechanizmas. Mankštindami savo kūną, jūs galite padidinti fizinę jėgą ir pasipriešinti ligoms. Tuo pačiu fiziniai pratimai gali pagerinti jūsų požiūrį į gyvenimą.
Fizinių pratimų dėka galima:
Kontroliuoti svorį, pagreitėja medžiagų apykaita ir sudega daugiau kalorijų
Padidinti plaučių talpą ir patenkinti deguonies poreikį
Pagerinti kraujo spaudimą, kraujotaką ir sustiprinti širdį
Sumažinti cholesterolio kiekį ir pagerinti arterijų kraujotaką. Mankšta gali išlaisvinti net iš aterosklerozės
Nuimti stresą, įtampą ir depresiją
Pagerinti miegą, natūraliu būdu – be tablečių
Pagreitinti medžiagų apykaitos atliekų pašalinimą iš organizmo
Pagerinti medžiagų apykaitą, o tai prisideda prie diabeto prevencijos ir veiksmingesnio gydymo
Sustiprinti kaulus ir apsaugoti juos nuo osteoporozės
Padidinti raumenų jėgą; raumenys, jeigu jų pastoviai nemankštiname, praranda tonusą, suglemba ir nusilpsta
Pagerinti laikyseną ir sumažinti su jos pažeidimu susiijusias problemas
Užkirsti kelią vėžio atsiradimui
KOKS fizinis aktyvumas yra pats GERIAUSIAS?
ĖJIMAS yra ideali mankšta.
Kiti gero fizinio aktyvumo pavyzdžiai:
Plaukimas
Važinėjimas dviračiu
Darbas darže ar ūkyje.
Vienas iš ypatingų lauko mankštos privalumų yra tai, kad galite derinti net tris sveikos gyvensenos principus: saulės šviesą, gryną orą ir mankštą.
Kasdieninė mažiausiai 30-40 minučių mankštos programa duos jums didžiausią naudą. Be to, labai svarbu, kad pratimai jums patiktų ir darytumėt juos reguliariai.
Pratimų ATSARGUMO PRIEMONĖS:
1. Pradėkite neskubėdami, palaipsniui didindami krūvį.
2. Mankštintis geriausia iki valgio, o ne ką tik pavalgius.
3. Skirkite laiko organizmo apšilimui ir atvėsimui.
4. Simptomai, kuriuos pajutus reikia nutraukti mankštą ir kreiptis į gydytoją:
Skausmas krūtinėje, dantyse, žandikaulyje, kakle ar rankose
Apsukintas kvėpavimas
Galvos svaigimas ar nualpimas
Širdies ritmo sutrikimas krūvio metu ar po jo
Nemalonūs pojūčiai ar patinimas sąnarių srityje
Per didelis nuovargis
Nepaaiškinamas svorio praradimas
Pykinimas arba vėmimas po fizinio krūvio.
Subalansuota, gerai suplanuota mankštos programa – viena iš svarbiausių jūsų investicijų. Pasirinkite jums patinkančią fizinę veiklą ir nustatykite jai dienos laiką, ir būkite pastovūs atlikdami.
Patirkite malonumą ir gerinkite savijautą kiekvieną dieną!
Šį kartą apie VITAMINĄ D.
KĄ REIKIA ŽINOTI APIE šį svarbų vitaminą – hormoną?
Vitaminas D, tai ne vienas vitaminas, o visa šeima: D1, D2, D3, D4, D5. D2 gauname su maistu, o D3 pasigamina saulei veikiant odą.
Kokią NAUDĄ duoda šis vitaminas:
veikia daugiau nei 40 skirtingų audinių
daro įtaką 30-ies genų aktyvumui
dalyvauja medžiagų apykaitoje (mineralų, angliavandenių, riebalų)
hormonų ir fermentų gamyboje
reguliuoja inkstų, kepenų, tulžies pūslės, nervų sistemos, kaulų-raumenų, širdies-kraujagyslių, virškinamojo trakto, imuninės sistemos darbą.
Vitaminas D yra protingas imuninės sistemos vadovas. Jis atlieka imunomoduliatoriaus vaidmenį, t.y. balansuoja visos sistemos ar tam tikro organo darbą; ten kur reikia sustiprinti – sustiprina, ten kur reikia sumažinti aktyvumą – sumažina.
Vit. D saugo nuo infekcijų, neleisdamas bakterijoms ir virusams prisitvirtinti prie ląstelių ir jiems daugintis mūsų organizme.
Slopina per daug audringą imuninės sistemos reakciją, galinčią pakenkti žmogui. Tokia reakcija būdinga koronaviruso infekcijos atveju.Imuninės ląstelės sugeba savyje sukaupti vitaminą D ir lokaliai dideliais kiekiais jį aktyvuoti. Ir tai labai stipriai padidina imuninių ląstelių aktyvumą, reaktyvumą kovoje su virusais ir bakterijomis. Tai padeda greičiau pasveikti ir išvengti komplikacijų. Todėl vit. D naudojamas COVID-19 infekcijos gydymui.
Vit. D Efektas:
reguliuoja arterinį kraujospūdį
gina centrinės nervų sistemos audinius
apgina nuo infekcijų
sumažina autoimuninių ir kaulų susirgimų riziką
10-30 minučių saulei veikiant veido, rankų odą (tarpe 10-14 val., gegužės-rugsėjo mėn.), vitamino D pasigamins tos dienos organizmo poreikiams. Jei norime sukaupti vitamino D atsargų, reikės išsinuoginti ir didesnį kūno plotą pašildyti saulėje. Net jeigu vit. D gauname su maistu ir pakankamai būname saulėje vasarą, mes galime sukaupti vitamino D atsargų tik maždaug mėnesiui.
GLOBALUS DEFICITAS!
Viskas priklauso nuo to, kokiose platumose gyvename. Visi gyventojai virš 42 lygiagretės gauna per mažai ultravioletinių spindulių (Lietuvos gyventojai esame gerokai šiauriau – 55 lygiagretėje). Todėl ir mūsų krašte nuo rugsėjo iki gegužės mėnesio vitamino D gamyba per odą yra nulinė. Tik 10-30 procentų gauname su tam tikru maistu, todėl maistas nepatenkins mūsų vit. D poreikių. Veikiant soliariumo spinduliais vit. D nesigamina. Todėl reikėtų naudoti D vitaminą papildomai. 80% Ukrainos gyventojų (Lietuvoje dar daugiau) turi vitamino D deficitą ir tik 4% turi pakankamai, nes naudoja papildomai.
Vitamino D aktyvavimui ir pasisavinimui daro neigiamą įtaką:
Inkstų ligos (inkstuose vyksta jo aktyvacija)
Įvairios virškinamojo trakto ligos
Viršsvoris
Hipertirozė
Piktybiniai dariniai
KOKIOS PASEKMĖS, esant vit. D deficitui? Gali išsivystyti:
hipertoninė liga
I tipo cukrinis diabetas
autoimuniniai susirgimai (išsėtinė sklerozė, reumatoidinis artritas)
centrinės nervų sistemos ligos (epilepsija, Parkinsono liga, Alzheimerio liga ir kt.)
infekcinės ligos (tuberkuliozė ir kt.)
onkologiniai susirgimai (krūties, gimdos, storosios, tiesiosios žarnos, prostatos ir kt.)
kaulų ligos (rachitas, osteoporozė, paradantozė, kariesas)
Jei organizme yra vit. D trūkumas ir pavyksta jo lygį PAKELTI 10-čia ng/ml:
17% mažėja bendras susirgimų vėžiu skaičius
29% mažėja bendras mirtingumas nuo piktybinių auglių
Jei vit. D lygis PAKANKAMAS:
50% sumažėja rizika susirgti ūminėmis kvėpavimo takų ligomis
beveik 4 kartus mažėja rizika susirgti infekcine pneumonija
82,2 % sergančiųjų COVID-19 buvo per mažas vit. D kiekis kraujyje, mažiau nei 20 ng/ml.
Norma 30-50 ng/ml (75-125 nmol/l)Trūkumas 20-30 ng/ml (50-75 nmol/l)
(ng/ml * 2,496 = nmol/l)
2020 10 mėn. Ispanijoje Kordobos mieste Karalienės Sofijos universitetinėje ligoninėje buvo atliktas tyrimas. Stacionare gydomi ligoniai, kurie sirgo sunkia COVID-19 forma, atsitiktine tvarka buvo padalinti į 2 grupes.
Vienai grupei (50 pacientų) kartu su bendru gydymu buvo duodamas aktyvus vit.D didelėmis gydomosiomis dozėmis. Iš jų tik 2% pateko į reanimaciją ir nė vienas nemirė.
50 % sergančiųjų iš antros grupės (26 pacientai), kuriai nebuvo duodamas vit. D, pateko į reanimaciją ir 8% iš jų mirė.
(TĘSINYS kitą dieną 
)
(Paruošta pagal Sveikatingumo centro „Naš Dom” Ukrainoje šeimos gydytojos, fizioterapijos ir gydomųjų mankštų, mitybos ir gyvensenos medicinos specialistės, Amerikos gyvensenos medicinos draugijos narės Tatjanos Ostapenkos paskaitą.)
Pirminę žmogaus mitybą sudarė vaisiai, daržovės, grūdinės kultūros ir riešutai. Po tvano racioną papildė mėsa. Moksliniai tyrimai patvirtino, kad pirminė dieta išlieka sveikiausia. Naudojant natūralius, nerafinuotus ir be maistinių priedų produktus galima išvengti daugybės ligų ir net sustabdyti jų vystymąsi.
Valgykite su malonumu. Maistas turi būti skanus ir patrauklus. Į paros racioną reikia įtraukti įvairius produktus. Valgydami tinkamais kiekiais įvairius produktus, mes galime būti tikri, kad mūsų organizmas gauna visas maistingąsias medžiagas, būtinas sveikatai.
Baltymų yra daugelyje produktų. Mėsa nėra vienintelis baltymų šaltinis. Žirniai ir pupelės yra puikiausias baltymų šaltinis, ypatingai derinyje su neperdirbtom grūdinėm kultūrom, tokiomis kaip rudieji ryžiai, kviečiai, avižos, kukurūzai. Riešutai taip pat turtingi baltymais, bet juos reikia naudoti saikingai dėl didelio riebalų kiekio. Net daržovės, tokios kaip kopūstai ir bulvės turi baltymų ir tuo pačiu turtingi vitaminais ir mineralais. Yra daugybė mitų apie baltymų poreikį organizmui. Vienok, dauguma žmonių naudoja daug daugiau baltymų, nei būtina. O tai gali perkrauti inkstus ir juos susargdinti.
Angliavandeniai – svarbus maistinis energijos šaltinis. Jie yra paprasti ir sudėtiniai. Paprastų naudojimą, tokių kaip cukrus, kuris yra daugumoje saldžių patiekalų, saldainiuose, saldžiuose gėrimuose ir saldžiuose dribsniuose, geriau riboti. Sudėtingi angliavandeniai mūsų organizmui yra žymiai naudingesnis. Jų šaltinis – bulvės, rudieji ryžiai, grikiai, duona iš pilno grūdo kviečių, kruopos iš neperdirbtų grūdinių kultūrų ir kt.
Apribokite RIEBALŲ kiekį savo racione. Lašiniai, taukai, sviestas, žuvis, mėsa, paukštiena, margarinas, keptas maistas, majonezas ir sūris turi kenksmingus sočiuosius riebalus. Naudingesni augaliniai riebalai. Pieno produktus, jeigu naudojate, išsirinkite nuriebintus (liesesnius).
LĄSTELIENA veikia kaip šluotelė, apvalydama virškinamąjį traktą, užtikrindama gerą veiklą. Ląsteliena turtingi šviežūs vaisiai, daržovės, riešutai, natūralios grūdinės kultūros. Mėsos, pieno ir rafinuoti produktai neturi ląstelienos, jie sukelia užkietėjimus virškinamajame trakte ir įvairius susirgimus.
Natris (DRUSKA) įvairių druskų pavidalu slepiasi mėsos produktuose, sūdytuose produktuose, konservuose, konditeriniuose gaminiuose pridedent valgomosios sodos arba kepimo miltelių ir netgi sausuose pusryčiuose. Natris didina kraujo spaudimą ir skatina širdies ir kraujagyslių ligų vystymąsi. Būkite atsargūs su natriu ir ribokite jo naudojimą savo racione.
KĄ MAN VALGYTI? Subalansuota augalinė mityba – geriausias pasirinkimas. Kasdien mėgaukitės daržovėmis ir vaisiais. Naudokite pilno grūdo produktus, kuriuose yra ląsteliena ir visi vitaminai bei mineralai, kurie prarandami rafinavimo procese. Jie taip pat apsaugo nuo persivalgymo ir nutukimo, todėl kad greičiau atsiranda sotumo jausmas. Nepamirškite įtraukti į racioną pupeles ir riešutus.
PUSRYČIAI – svarbiausias valgio metas dienos bėgyje. Jie turėtų būti sočiausi. Rinkitės produktus su dideliu baltymų kiekiu ir sudėtingais angliavandeniais. Nepamirškite vaisių. Pietus pavalgykite gerus, o vakarienė tebus lengva. Taip gausite energijos visai dienai ir naktį gerai pailsėsite.
Kad jūsų organizmas būtų sveikas ir energingas, maitinkitės gerais ir įvairiais produktais kuo natūralesniais, ir saikingai.
GERO JUMS APETITO!
