Laikraštukas apie sveikatą „Ar žinai” Nr.12

Sekantis laikraštukas apie sveikatą vyresniems ir suaugusiems – „Ar Žinai”. Šį laikraštuką patogu atsispausdinti ir skaityti, nusiųsti draugui, ar išsisaugoti savo kompiuteryje.

Laikraštuke „Ar žinai” Nr.12  rasite:

  • Nutukimo epidemija – realybė ar reklaminis triukas?
  • Tuščios kalorijos.
  • Cukrus – valgant saldu, bet ar saldu po to?
  • Kreminio pyrago šventei receptą – visiškai be cukraus.

Ar žinai 2, 2012 (12)– parsisiųsti

Laikraštukas apie sveikatą „Smalsutis” Nr.12

Sekantis laikraštukas apie sveikatą vaikams – „Smalsutis”. Šį laikraštuką patogu atsispausdinti ir skaityti, nusiųsti draugui, ar išsisaugoti savo kompiuteryje.
Laikraštuke „Smalsutis” Nr. 12 rasite:
  • Filipas ir jo draugai Kūno pilyje susitinka su karaliumi Protu ir sužino, kad jis…
  • Karalius Protas aiškina, kad filtruoti reikia net mintis  ir taip pat atskleidžia savo stiprybės paslaptis.
Smalsutis 2, 2012 (12) – parsisiųsti

Sėdėjimo pavojai – Kėdė gali Jums mirtinai pakenkti !

Sėdėjimas gali būti kur kas pavojingesnis nei anksčiau galvojote. Dažnai save raminame, kad sportuodami 30 min. per dieną save apsaugome nuo ilgo sėdėjimo padarinių. Visgi Australijos mokslininko David Dunstan atlikti tyrimai parodė, kad žmonės, kurie sėdi 4 val. ir daugiau, turi 80% didesnę riziką mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų ir 46% padidėjusią rizika mirti nuo kitų sveikatos negalavimų. Ši rizika išlieka, net jei kasdien mankštinatės. Taip pat mokslininkai įspėja, kad jūs nesate apsaugoti nuo sėdėjimo pavojaus, nors turite stiprius raumenis ar liekną kūną! Tie, kurie priversti ilgai sėdėti, turi didesnę riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu, priaugti antsvorio ir sirgti tam tikromis vėžio formomis. Skandinavijos šalyse vis daugiau įmonių darbuotojus aprūpina darbo stalais, kurie gali būti paaukštinti tam, kad darbą atliktų stovėdami.

Kodėl blogai ilgai sėdėti? Ar neužtenka kalbėti tik apie taisyklingą laikyseną sėdint? Pirmiausia neramina tai, kad sėdėjimas yra pasyvus užsiėmimas. Mokslininkė Olivija Judson teigia: „Mes daugiau kalorijų sudeginame kramtydami gumą nei sėdėdami.“ Buvo apskaičiuota, kad stovinti pardavėja sudegina 1500 kcal per darbo dieną, o sėdinti apie 1000 kcal. Tai paaiškina JAV atlikti tyrimai, kurie parodė, kad žmogus pradėjęs dirbti sėdimą darbą per 8 mėn. vidutiniškai priaugo 7 kg. Tačiau sėdėjimas turi įtakos ne tik antsvoriui.

Mūsų organizme lipoproteinų lipazė (LPL) reguliuoja ir sintetina riebalus. Buvo išsiaiškinta, kad sumažėjus lipoproteinų lipazės kiekiui organizme padidėjo rizika susirgti širdies, kraujagyslių ir kitomis ligomis. Atlikus eksperimentus su pelėmis buvo išsiaiškinta, kad tų pelių, kurios priverstinai gulėjo, lipoproteinų lipazės kiekis organizme labai sumažėjo, o pelių, kurios daugiau stovėjo LPL kiekis organizme padidėjo net 10 kartų. Vėliau gulinčios pelės turėjo kasdien ir ilgai gulėti, ir tam tikrą laiką mankštintis, tačiau LPL jų organizme nepadaugėjo. Taigi, nors mankšta turi daug privalumų, ji negali mūsų išgelbėti nuo per ilgo sėdėjimo žalos.

Ką daryti, jei turite praleisti daug laiko sėdėdami? Galimi įvairūs sprendimai:

• Galima sėdėti ant mankštos kamuolio, kai dirbate kompiuteriu; paaukštinti darbo stalą, kad galėtumėte stovėti, sportuoti su treniruokliais ar daryti tempimo pratimus žiūrėdami televizorių.

• Kalbėdami telefonu atsistokite ir pasivaikščiokite.

• Pasidėkite šiukšlių dėžę toliau, kad reikėtų keletą žingsnių nueiti.

• Kas 30 min. atsistokite ir padarykite tempimo pratimus.

• Nesinaudokite liftu, statykite mašiną toliau nuo darbo vietos, išlipkite stotele anksčiau, išnaudokite kiekvieną galimybę judėti.

Svarbu įsidėmėti, kad nors kasdien mankštinatės tai dar nereiškia, kad gyvenate judrų gyvenimą. Tegu sėdimoji kėdė tampa Jūsų priešu!

„Judėjimas gali pakeisti bet kokį vaistą, tačiau jokie vaistai negali pakeisti judėjimo!“ (Tiso mintis)

Autorius: Corrie Jankevičienė, Sveikos gyvensenos sodyba „Nova Vita”

Šparaginės pupelės


Siūlome į jūsų vartojamų daržovių asortimentą įtraukti ir šparagines pupeles. Jos tikrai to vertos.

Turi mažai kalorijų ir daug organizmui naudingų medžiagų: A, B grupės, C, K vitaminų, antioksidantų, ypač tokių kaip flavonoidai, taip pat įvairių mineralinių medžiagų.

Šios medžiagos efektyviai kovoja su laisvaisiais radikalais mūsų organizme, apsaugodamos ląsteles nuo pažeidimų. Vitaminas A padeda regeneruoti odą, todėl mūsų oda atrodo sveikesnė ir jaunesnė, stiprina imuninę sistemą. Vitaminas C dalyvauja kraujo gamyboje. Vitaminas K palaiko normalų kraujo krešėjimą, dalyvauja kaulų atnaujinimo procese, skatina raumenų veiklą, regeneracijos procesus, didina atsparumą infekcijoms, skatina žaizdų gijimą. Vitaminai A, K – tirpūs riebaluose, todėl šparagines pupeles valgykite su nedideliu kiekiu aliejaus.

Flavonoidai stiprina imuninę sistemą, tai galingas slaptas ginklas prieš uždegimus, stiprina vitamino C poveikį, padeda išvengti infarkto, nes apsaugo nuo trombų susidarymo kraujagyslėse. Flavonoidai padeda apsisaugoti nuo vėžio.

Šparaginės pupelės taip pat turi mangano. Jis yra būtinas fermentų, dalyvaujančių angliavandenių, riebalų ir baltymų apykaitoje, komponentas, dalyvauja jungiamojo audinio susidaryme, svarbus kaulų augimui, reprodukcinėms funkcijoms.

Šparaginės pupeles nesudėtinga auginti. Jos nereikalauja daug priežiūros. Tik svarbu skinti dar jaunas, neperaugusias ankštis. O jei nespėjote nuskinti ir ankštys peraugo – palikite, kol pribręs viduje sėklos, tada jas išaižykite ir naudokite kaip paprastas pupeles.

Šparaginės pupeles trumpai apvirkite verdančiame vandenyje, o dar geriau garuose. Galima naudoti su įvairiomis kitomis daržovėmis troškiniams, sriuboms, apkepams, įvairiems įdarams.
Žiemos sezonui trumpai apvirtas šparagines pupeles užšaldykite šaldiklyje.

Šparaginių pupelių maistinė vertė 100 g:

Kalorijos – 31 kcal
Angliavandeniai – 7 g
Baltymai – 2 g
Riebalai – 0,1 g

Vitaminas A – 14 % (RPN)
Vitaminas C – 27 % (RPN)
Vitaminas E – 2 % (RPN)
Vitaminas K – 18 % (RPN)
Vitaminas B1 (tiamino) – 6 % (RPN)
Vitaminas B2 (riboflavino) – 6 % (RPN)
Vitaminas B3 (niacino) – 4 % (RPN)
Vitaminas B5 (pantoteno rūgštis) – 1 % (RPN)
Vitaminas B6 (piridoksino) – 4 % (RPN)
Folio rūgštis – 9 % (RPN)

Kalcis – 4 % (RPN)
Geležis – 6 % (RPN)
Magnis -6 % (RPN)
Fosforas – 4 % (RPN)
Kalis – 6 % (RPN)
Cinkas – 2 % (RPN)
Varis – 3 % (RPN)
Manganas – 11 % (RPN)
Selenas – 1 % (RPN)

Informacija naudota iš  –  nutritiondata.self.com

Lietiniai blynai su šparaginių pupelių įdaru

1 stikl. = 250 ml

Tešlai blynams:

Kvietinių miltų baltų    –    1,4 stikl.
Kvietinių miltų rupių    –    0,6 stikl.
Druskos    –    0,5 a.š.
Alyvuogių aliejaus Extra Virgin    –    2 v.š.
Vandens    –    750 ml

Pradžioje sumaišome sausus ingredientus, po to pilame aliejų, vandenį ir gerai išplakame, kol neliks tešloje gumuliukų.

Įdarui:

Šparaginių pupelių supjaustytų    –    3 stikl. (galima naudoti šaldytas)
Svogūnų    –    2 vidutinių
Aliejaus alyvuogių Extra Virgin    –    1 ar 2 v.š.
Česnako    –    3 skiltelių
Druskos    –    pagal skonį

Šparagines pupeles supjaustome smulkiais gabaliukais. Verdame jas ant garų iki minkštumo. O jei neturime galimybės virti ant garų, virkime vandenyje. Svogūną smulkiai supjaustome, suberiame į keptuvę su nesvylančia danga ( pvz. keramikine), įpilame 1 ar 2 valg. šaukštus aliejaus ir truputį vandens, pridengiame dangčiu ir troškiname iki minkštumo. Pabaigome įdedame sutraiškytą česnaką ir išmaišome. Išvirtas pupeles sumaišome su troškintais svogūnais, pagal skonį pasūdome.

Į iškeptus lietinius dedame įdaro ir sulankstome.  Prieš patiekiant lietinius, juos šiek tiek pašildome keptuvėje ant silpnos ugnies, uždengę dangčiu. Patiekime su šviežiomis daržovėmis ar iš jų pagamintomis salotomis . Skanaus !

Išeiga – apie 12 blynelių.

Gaminimo akimirkas žiūrėkite čia !

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM